P0

Miestas, Svarbu

„Strandhalle“ restoraną ant kopos norintys atstatyti verslininkai: įstrigome (8)

Virginija Spurytė

Virginija Spurytė
2020-02-07


Smiltynės, o sykiu ir Klaipėdos simboliu buvusį „Strandhalle“ restoraną siekiantys atstatyti verslininkai, kaip patys teigė, susidūrė su valdininkų baimėms, todėl jau kurį laiką projektas įstrigo, nors jį tęsti jokių teisinių kliūčių nėra.

Visi bijo spręsti

Istorinio „Strandhalle“ restorano atstatymo ant kopos, prie Smiltynės gelbėjimo stoties, istorijos pradžia galima įvardyti 2018 metų gegužę, kai įvyko aukcionas ir verslininkams 99 metams buvo išnuomotas 20 arų dydžio valstybinės žemės sklypas Smiltynės g. 15E.

Archeologai šiame sklype atkasė tikslius šio istorinio kopose stovėjusio restorano pamatų kampus. Sklypą išsinuomojusios ir atstatyti garsųjį restoraną siekiančios žemės ūkio bendrovės „Kernai“ užsakymu projektuotojai pernai vasarą parengė „Strandhalle“ atstatymo projektinius pasiūlymus. Juos tų pačių metų liepos 11 dieną patvirtino Klaipėdos savivaldybė, bet nuo tada į priekį nepasistūmėta.

„Taip, įstrigome. Patys suprantame, kad projektas yra neeilinis ir į ką bepažiūrėtum, kas turi priimti sprendimus, bijo nuspręsti. Taip pavadinčiau dabartinę situaciją“, – teigė bendrovės „Kernai“ vadovas Vygandas Kumpys.

Jis aiškino, kad projektiniams pasiūlymams pritarusi Klaipėdos savivaldybė juos turėjo persiųsti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai (VTPSI) prie Aplinkos ministerijos. Ši inspekcija, anot V. Kumpio, turi suteikti leidimą statyti Pajūrio juostoje. Toks leidimas suteiktų galimybę rengti „Strandhalle“ atstatymo techninį projektą, siekti gauti statybos leidimą.

„Realiai Klaipėdos savivaldybė tuos projektinius pasiūlymus VTPSI turėjo persiųsti iki praėjusių metų rugpjūčio 11 dienos, tačiau tai nepadaryta ir šiandien. Mes dar lapkritį parašėme raštą savivaldybei, prašėme, kad ji persiųstų tuos projektinius pasiūlymus. Gavome atsakymą, jog savivaldybė sulaukė pastabų dėl projekto iš Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos. Matyt, jas gavo post factum, kai projektiniai pasiūlymai buvo patvirtinti, nes juo tvirtinant visos suinteresuos institucijos tuos pasiūlymus matė ir pastabų nereiškė. Tad susiklostė tokia įdomi situacija – projektiniai pasiūlymai yra patvirtinti, tačiau juos galimai reikia koreguoti, nes atsirado pastabų. Mes nežiūrime blogai į tas pastabas, bet paprasčiausiai jaučiasi stagnacija, nes visi bijo ką nors nuspręsti“, – kalbėjo V. Kumpys.

Nori nukasti gabalą kopos?

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos direktorė Aušra Feser teigė, jog daugiausia diskusijų kelia klausimas dėl privažiavimo į sklypą ir automobilių stovėjimo vietos sklype.

„Tai juk neeilinis atvejis, nes pastatas statomas ant apsauginio kopagūbrio. Ta kopa yra stati, o jie, verslininkai, yra sumanę privažiavimą ant jos viršaus. Jie nori nukasti gabalą kopos, o nerijos specialiajame plane toks privažiavimas nėra pažymėtas. Tikrai sudėtinga situacija ir labai reikia pagalvoti, kaip padaryti“, – teigė A. Feser.

Pačiam projektui iš esmės nėra prieštaraujama.

„Ir mūsų, ir Klaipėdos savivaldybės nuomonė yra tokia, kad automobilių parkavimo aikštelės ant kopos neturėtų būti. Reikia atkurti istorinę atmosferą, o dabar, aišku, visi nori privažiuoti kuo arčiau. Patį projektą mes laiminame ir sveikiname, išskyrus parkavimą. Tai tikrai būtų labai gražus ir Klaipėdai naudingas pastatas. Tai būtų bene vienintelė galimybė valgyti restorane ir mėgautis jūros vaizdais, jis puikiai tiktų šventėms, reprezentaciniams renginiams. Tačiau atvejis yra unikalus, todėl labai viską turime įvertinti“, – teigė A. Feser.

V. Kumpys aiškino, kad dar 2015 metais buvo parengtas sklypo, kuriama norima atstatyti „Strandhalle“ restoraną, detalusis planas. Pagal jį ir buvo skelbtas sklypo nuomos konkursas.

„Tame detaliajame plane viskas apibrėžta – ir privažiavimas, ir automobilių stovėjimas. Tuo detaliuoju planu mes ir vadovavomės rengdami atstatymo projektinius pasiūlymus. Juk tai yra teritorijų planavimo dokumentas, patvirtintas, ant jo sudėti visi parašai. O dabar tam, kad atsižvelgtume į pastabas, lyg ir turėtume vadovautis kažkuo kitu. Tad ir išeina toks stumdymamsis pirmyn ir atgal. Kol kas į viską, kas vyksta, žiūriu su šypsena. Bet jei Klaipėda tikrai nori, kad šis objektas atsirastų, valdininkai turėtų pradėti žiūrėti iniciatyviau, o nesikratyti darbo. Tas objektas mums nėra toks, kuris generuotų didelį pelną. Čia labiau hobio klausimas. Vieni vairuoja Dakare, o mums patinka statyti naujus objektus“, – kalbėjo V. Kumpys.

Jis tvirtino, kad jei pastabas pavyktų ištaisyti greitai, tai su visomis jomis būtų galima sutikti.

„Bet jei reikės viską keisti, o pagal tas pastabas reikėtų keisti ir detalųjį planą, tai kyla klausimas ir dėl valstybinės žemės nuomos aukciono, o pinigų jau sumokėta ne tūkstantis ir ne du. Išlaidų jau susidarė tikrai nemaža suma“, – skaičiavo V. Kumpys.

Restoranas – miesto įžymybė

Jis tvirtino, jog šiuo metu siekiamybė yra tokia, kad Klaipėdos savivaldybė persiųstų projektinius pasiūlymus VTPSI, kad ši suteiktų leidimą rengti techninį projektą. Tokia procedūra numatyta teisės aktuose ir jai kliūčių realiai esą nėra.

„Vis tiek galvoju, kad viskas turėtų išsispręsti, bet dabar situacija yra tokia, kokia yra. Mes visi turime pasiekti to, kad viskas visiems tiktų, o suinteresuotų pusių yra labai daug. Visos institucijos, kurios dabar nori korekcijų, tuos projektinius pasiūlymus buvo mačiusios ir, galima sakyti, suderinusios. Todėl kažkaip ir atrodo, kad visi žiūri vienas į kitą ir bijo priimti sprendimus, nes objektas tikrai yra sudėtingas“, – teigė pašnekovas.

Prieškariu Smiltynėje stovėjusi “Strandhalle”. bildarchiv-ostpreussen.de nuotr.

Apie keliasdešimt metrų į šiaurę nuo centrinio Smiltynės paplūdimio, ant paties jūrinio kopagūbrio, restoranas „Strandhalle“ („Paplūdimio halė”) iškilo 1914 m. Tai buvo medinis pastatas, turėjęs bokštelį su laikrodžiu. Kavinės-restorano architektūroje bandyta derinti liaudies architektūros ir jugendo stiliaus elementus. Prie halės šono buvo prigludusi pavėsinė. Turistinio pobūdžio literatūroje apie Klaipėdą „Strandhalle“ ne kartą buvo minima kaip viena miesto įžymybių. „Strandhalle“ buvo vienas įspūdingiausių to meto statinių, bene pagrindinis Smiltynės akcentas.

Spėjama, kad restoranas nuo žemės paviršiaus buvo nušluotas 1944 metų rudenį.


2020-02-07

8 komentarai “„Strandhalle“ restoraną ant kopos norintys atstatyti verslininkai: įstrigome”

  1. Tegul žurnalistai ar prokuratūra patikrina, kas suprojektavo jau stovinčius poilsio pastatus Danės krantinėje, kokiu būdu buvo užbaigta jų statyba.

  2. Ant kopos jokio parkavimo. Vieta turi būti atkuriama tokia, kokia buvo istoriškai. Jeigu netinka, tuomet lai nutraukia konkurso sutartį ir prisiteisinėja nuostolius. Į jų vietą atsiras kiti.

  3. Tai kaip suprantu Aušrele ne nuotaikoj… Pati nieko nesiūlau, neatsakau, reikia,, pamislyt,, ant patvirtinto detaliojo man nusispjaut, čia ne mano pinigai, aš algą gaunu ir taip…. laikas man atsakymui ne reglamentuotas.. Geras darbas.

  4. 1. Laivas SŪDUVIS stovės prie Pilies tilto, Dangės kairėje krantinėj.

    2. Laivas „SŪDUVIS” bus „UŽKONSERVUOTAS”, o ne „NURAŠYTAS”.

    Tiems, kas skaito komentarus ir jau žino kur stovi Smiltynėje „NURAŠYTAS” laivas „KOLYMA”,
    rekomenduojame nuvykti dar į Klaipėdos geležinkelio stotį ir apžiūrėti „UŽKONSERVUOTĄ” juodą garvežį… …

  5. Biurokratinis monolitas valdo. Dar pridėkit skandinaviškų bankų nelankstumą. Verslininkai tarp šių ugnių turi išlaviruoti ir dar išklausyti epitetus.
    Kada ir Memelio miestas. Toks projektas! Ar pastebėjote, kad Meras ir savivaldybė entuziastingai dalyvautų, paspaustų ranką, įkvėptų. Nieko panašaus. Biurokratiniai špuntikai kantriai laukia už kampo, kol įmonė įmerks 5 milijonus, ir jau tada grotestiškai pasirodys su “negalima”, “galimai” ar dar kokia korta.

  6. Klaipėdoje visus projektus bijoma derinti, visiems jiems prigalvojama visokių kliūčių. Klaipėda visoje Lietuvos respublikoje skamba kaip neįveikiamų biurokratų kalvė. Biurokratų, įgūdusių per 30 metų, viską drausti, nieko neleisti. Išimčių mažai, tik pas jų draugus darnat projektą nebereikia laikytis jokių Lietuvos respublikos normų, gali projektuoti ką nori ir kaip nori. Gali komerciniuose sklypuose statyti poilsio pastatus, gali nenumatyti nei želdinių, nei parkavimo, nei vaikų žaidimo aikštelių, nors tai draudžia teisės aktai. Gali suprojektuoti milžinišką sieną, daugiabutį su viešbučio paskirties patalpomis, kaip monstrą Bangų gatvėje, jautrioje senamiesčio aplinkoje ir visi principai pamiršti. Gali suprojektuoti užstatymą visame sklype 100 procentu be jokio parkavimo, be žaidimų aikštelių, nes projektuoja savi. Dangės krantinių projektas- poilsio patalpos- absoliučiai nelegali statyba, būtų tuo atveju, jei projektuotų ne savi, tačiau kai projektavo savivaldybės numylėtiniai, tai tada teisės aktai negalioja, gali ir komercinės paskirties sklype projektuoti poilsio pastatus. Taigi, jei nesate savi, nėra ko projektuoti Klaipėdos grafystėje.

    • Turbūt tai apie visokius pateptuosius mureikas, andrijauskus ir pan.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt