Eilinis skandaliukas ir vėl sudrebino trapią, niekaip reformuoti nepabaigiamą Lietuvos švietimo sistemą.
Šį kartą jis kilo mūsų miestelyje, tad ir pats skandalo mastas mums, klaipėdiečiams, kaip ir didesnis atrodo, nors iš esmės jis tėra tik mažytė aisbergo viršūnė, iškilusi virš didžiulio šalies švietimiečių, kaip mėgo sakyti viena iš buvusių ministrių, problemų ledkalnio.
Tad kas gi įvyko rusų kalbos pamokoje vienoje iš uostamiesčio gimnazijų? Mano akims, ogi visiškai nieko – jau seniai pensijoje turėjusi būti, bet vis dar nepriklausomos Europos Sąjungos valstybės moksleivius rusų kalbos (?) mokanti pedagogė pasakė tai, ką ji galvoja. Pasakė nuoširdžiai, neveidmainiaudama, nesidangstydama privalomuoju „teisingu” kalbėjimu. Tad kur čia problema?
Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.
Na, patinka draugei buvusioji SSRS, na, jai atrodo, kad tada ir kepurės buvo šiltesnės, ir net batus prancūziškus anuomet, pasirodo, stebuklingu būdu būdavo galima gauti (nuo rusiško žodžio „достaть”). Tai negi mes dabar už tai moteriškę turime skalpuoti? Dėl jos įsitikinimų imsimės bolševikinių – stalininių represijų?
Jūs rimtai, ponai? Nejuokaukit! Ne šios konkrečios mokytojos, gerbiamieji, tai yra kaltė. Moteriškė – skaidri kaip stiklas, jos įsitikinimų, kad ir kaip jie mums nepatiktų bei panašėtų į lengvą atminties praradimą, niekas jau nebepakeis. Ir dėl to ji nėra kalta, nes ji – iš esmės jau, manding, nepakaltinama.
Kaltę, subjektyviu požiūriu, šiuo atveju turėtų prisiimti norinčios save prestižine vadintis gimnazijos vadovybė, o platesne prasme – ir visa gausi šalies pedagogų armija su aktyviosiomis profsąjungomis priešakyje. Pastarosios, panašu, yra išmokusios vos du darbus – kaulyti didesnių atlyginimų ir streikais šantažuoti šalies valdžią.
Keistas sutapimas – naujas pedagogų profsąjungų šantažas vėl streikuoti viešojoje erdvėje pasirodė kaip tik tada, kai į viešumą iškilo minėtas rusų kalbos pamokoje gimnazistų padarytas įrašas.
Profsąjungos, žinoma, ir vėl reikalauja didinti atlyginimus nepakeičiamiems, teisingiems, neklystantiems, persidirbusiems pedagogams, tarp kurių, beje, yra ir minėtoji rusų kalbos mokytoja su 45 metų darbo stažu. Ir dar daugybė į ją panašių: visoje šalyje, ypač Vilnijos krašte, aistringų Putino gerbėjų tarp šalies pedagogų, neabejokime, surastume ne vieną dešimtį…
Gal kažką pražioplinau, bet man, deja, neteko skaityti ar girdėti aktyvių profsąjungų atstovų pareiškimų, kuriuose būtų išsakomas reikalavimas siekti mokytojams aukštesnių profesinių, etinių, moralinių ar kitokių pastangų bei atsikratyti su Europos Sąjungos šalies inovatyviomis švietimo programomis nedraugaujančių tetulių, kliedinčių apie perteklių skurdžioje sovietijoje su karvės tešmenimis bei kanopomis tuščiose tuometinių parduotuvių lentynose.
Neteko girdėti net tik minėtųjų profsąjungų, bet ir prestižinių šalies gimnazijų direktorių ar pačių aukščiausiųjų švietimo politikos formuotojų keliamų klausimų apie tai, kodėl įžengus į ketvirtąjį nepriklausomybės dešimtmetį, absoliučioje daugumoje Lietuvos mokymų įstaigų tarp pasirenkamos antrosios užsienio kalbos vis dar tebėra ir senoji gerulė rusų kalba? Nostalgija, tradicija ar… galimybė darbo vietas išlaikyti panašaus lygio senjorėms, mokančioms tik vieną, „pačią teisingiausią” kalbą pasaulyje?
Tad gal visiems šalies švietimo politikos formuotojams ir ypač – jos darbščiosioms bitutėms-darbininkėms pirmiausia vertėtų atidžiau pažvelgti į veidrodį, nes gerai įsižiūrėjus jame, ko gero, jie ir jos pamatytų ne tiek jau ir daug skirtumų nuo tų, kuriuos veidrodis atspindi, kai į į žvelgia minėtoji rusų kalbos mokytoja iš Klaipėdos bei jos kolegės-draugės iš kitų šalies miestų?
Palmira, patiko Jūsų nuomonė apie švietimo sistemos tarnautojų ir mokytojus atstovaujančių profsąjungų tokį didelį dėmesį atlyginimams ir tokį mažą pasiekiamiems rezultatams.
Taiklus pastebėjimas ir apie nevaldomus „gyvulių ūkius” švietimo įstaigų vadovų prižiūrimose administracijose. Nesenai paskaičiavau, kad:
1. Savivaldybės 33 bendrojo ugdymo mokyklose viešai skelbiamas darbuotojų atlyginimų vidurkis skiriasi 73 proc., darželiuose (48 vnt.) – 68 proc. (imant mažiausią ir didžiasią vidurkį).
2. Vienam ikimokyklinių įstaigų darbuotojui tenkančių vaikų skaičius skirtingose miesto įstaigose skiriasi 3,5 karto (vienuose darželiuose 1 vaikui tenka 1,3 darbuotojo, kitose – 4,5);
3. Vienose mokyklose (atmetus specialiąsias) vienam darbuotojui tenka 4, kitose – 9 vaikai. Dvigubas skirtumas nepaaiškinamas žaidimais su nepilnais etatais.
Savivaldybės ugdymo įstaigų vadovai kasmetines veiklos ataskaitas teikia merui Vytautui Grubliauskui. Kaip manote, ar skaičiai sako kad viskas ok ir tokie netolygumai, lemiantys milžiniškus ugdymo kokybės skirtumus, tinka miestiečiams?
Reali istorija apie papildomos (antros) užsienio kalbos pasirinkimą. Prie kelis metus vaikui buvo pasiūlyta rinktis tarp dviejų galimų – vokiečių ir rusų. Papasakojau man žinomus privalumus it trūkumus abiejų varriantų, palikau pasirinkti pačiam. Nusprendė, kad vokiečių. Deja, kokykloje pareiškė, kad per mažai vaikų pasirinko ir dėl tiek mokytojos nesamdys. Rusų k. pamokos liko be jokios alternatyvos:) Istorija iš Vydūno mokyklos.
teisi autorė..kaltas direktorius,administracija,jie privalo pažinti darbuotojų pasaulėžiūrą,pažiūras,lojalumą valstybei..Ši pensininkė gauna pensiją-ne ašaras,gauna algą-ne ašaras,ir dar drįsta šitaip,bet ji nekalta,nepakaltinama,kaip rašote,jos smegenys užpudrintos amžiams.Ir dar-ar taip jau trūksta mokytojų,kad ji dirba-administracija turi gebėti,nepažeisdama įstatymų,palydėti ją į užtarnautą poilsį,galės tada melstis nuo ryto iki vakaro savo vadui.pagarba mokiniams,kad neleidžia kabint sovietinių makaronų
Rusistės Ivkinos dvasia tebeklajoja 15 vid. mokyklos koridoriais.
…o jei apie pačią problemą, tai, be abejo, vadybos klaidos. Kiek gi tęsis ta stagnacija kai kuriose mūsų mokyklose – mažose karalijose? Manau, ten, kur klesti vadovų diktatūra, pataikavimo liūnas ir intrigos tarp pačių mokytojų grupių: ”išrinktųjų” (giminės, draugai, mokyklos mecenatų žmonos ir t.t.) bei ”paprastųjų”, tik ir gali tyliai tarpti sovietizmo propaguotojai…serganti sistema
Šaunuolė, Palmira. Parašyta, kaip visad, taikliai ir aistringai. Ne kiekvienas rašantysis sugeba kiek atsitraukti nuo problemos ir panagrinėti ją platesniame kontekste, išanalizuoti ir pateikti savo išvadas – argi čia ne taip retai sutinkama tiriamoji žurnalistika?(beje, lab. patiko ir kitas tavo analitinis, kietai sukaltas str. apie uždarus teismo posėdžius – žr. rubrikoje „”Nuomonės”). Būti reporteriu, pranešti informaciją – nesunku. O štai sujudinti visuomenę, priversti į problemą pažvelgti giliau, plačiau, visa tai pateikti su geru ironijos ir humoro įdaru, ir tuo nukreipti „”ugnį”” į save -tai jau meistriškumas! Nemažai prisidedi, jog portalas Atvira Klaipėda išties taptų ATVIRA
Jei nebūčiau anais laikais gyvenusi, nepatikėčiau, kad taip galėtų kalbėti mokytoja!!!
Ne vieta JAI mokykloj!!!
šiuomsỹk tiktų patarlė „kad ir kaip vilką bepenėtum,- į mišką žiūri“
Iš kur Pamira tokia tyra? Gal reiktų nuotraukoje savęs paieškot, lyg ir ne 2000 gimimo? Staiga visi viską užmiršta, kad tai buvo mūsų vaikystė .
Tai kiek supratau didžiausi blogiečiai – reketininkieciai profsajungieciai?
Na visu pirma mums visiems dabar nėra ko įžeidinėti pačia pedagogę t.y. „jau seniai pensijoje turėjusi būti” ir panašiai. Rusų kalbos pamokas moksleiviai patys pasirinko. Bendrai paėmus t.y. taip teisingai rusų kalbos pamokoje vienoje iš uostamiesčio gimnazijų moksleivius rusų kalbos mokanti pedagogė palietė ne tik moksleiviams, bet ir mums (daugumai) nepriimtina apie dabartinės Rusijos vadovo vadovaujamą politika. Visumoje paėmus mes visi žemę vaikščiojantis turime savo vienokius ar kitokius asmeninius, nostalgiškus nuoskaudas, emocijas, prisiminimus. Pati politika yra daug daugiau purvinesnė už škurlį. Taip kad „Aš ir tu – draugaukime kartu”.
Pastebėjimai labai geri. O kodėl mokyklose negalėtų mokiniai rinktis ispanų, portugalų ar taip numenkintos prancūzų kalbos? Prosąjungos turi reikalauti , kad pedagogus anksčiau išleistų į pensiją (25-30 m.darbo stažas)
Žuvis genda nuo galvos ir nieko naujo.
Ministerija dešimtmečius nesiryžo naujoms pertvarkoms iš esmès. Prancūzų kalbą turime, bet pagalbos iš ministerijos jokios . Nei seminarų, nei naujų priemonių pamokoms, nei stažuočių. O kur senolis parašys programą, kai negauna akademinių atostogų.
Ministerijoje net nežino, kokios yra užsienio kalbos ir kaip galima praplėsti jų įvairovę. Švietimo sistemoje įsigalějusi rusų kalba ,nes pedagogai nevaldo kitos kalbos (35-45 m. stažu).
Aišku, mokiniai galėtų rinktis ir ispanų, ir portugalų, ir net kinų kalbas. Mokytojų ir dėstytojų nors tvenkinį tvenk, kiek daugvir visi tiesiog dega noru tas kalbas dėstyti mokyklose.
Šį kartà Gerb. Palmira 100 proc. taikliai! 30 metû praėjo po okupacijos pabaigos, rusû kalbà švietimo tetos propaguoja, nes reikia darbo saviems! Prisidengia, kad aceit verslui labai trúksta rusû kalbà mokančiû darbuotojû, bet verslui teikia ir kinû ir lenkû ir skandinavû kalbû, bet jû pasirinkt nėra galimybės, nes sovietinès liekanos kompetencijû nekelia, savo raugu dalinasi pasirodo ner po 45 metus… matėt kas versle 45 metus dirbantî žmogû toje pačioje pozicijoje ar nepasididinus kompetencijû?
„norinčios save prestižine vadintis gimnazijos vadovybė” 🙂 pagaliau paaiškėjo 🙂 O tai galvojau kad kažką praleidau ir Vydūno gimnazija tikrai patapo prestižine, jeigu jau taip sako LNK, TV3 bei LRT 🙂