Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai išnagrinėjo bylą, kurioje į nevalytų nuotekų skandalą įsivėlusi bendrovė „Grigeo Klaipėda” skundžia Darbo ginčų komisijos sprendimą pripažinti buvusio jos Gamybos padalinio vadovo Jono Garalio atleidimą nepagrįstu.

Posėdžių metu apklausiant liudytojus buvo pagarsintas faktas apie padirbtus aukštojo mokslo diplomus, galimai klastotus susirašinėjimus ir kitas panašias „grožybes”.

Jonas Garalis (kairėje) ir Vidas Beržonskis turėjo susitikti teismo salėje. Buvęs jų darbdavys „Grigeo Klaipėda” žada, jog tai nebus paskutinis toks susitikimams – vyrams yra reiškiami ieškiniai dėl galimai įmonei padarytos žalos. Martyno Vainoriaus nuotr.

Atleido skirtingai

Apie galimą pernai gegužę atleistų J. Garalio ir buvusio įmonės vadovo Vido Beržonskio padarytą žalą ir prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl turto iššvaistymo „Verslo žinios” pranešė dar pernai rugpjūtį.

Vėliau „Grigeo“ prezidentas ir pagrindinis įmonių grupės akcininkas Gintautas Pangonis „Verslo žinioms” aiškino, kad milijoninė vagystė, susijusi su krakmolo žaliavos pirkimu per buvusių „Grigeo Klaipėdos“ ir bendrovės „Algol chemicals“ vadovų ir su jais susijusių asmenų įsteigtas įmones, esą truko devynerius metus, nuo 2011-ųjų iki 2019 m. pavasario. Anksčiau dažus ir krakmolą iš „Algol chemicals“ Klaipėdos kartono įmonė pirkdavo tiesiogiai, o įsteigus UAB „Chem­trade LT“ žaliavos buvo perkamos per šią bendrovę ir jos antrinę įmonę „Sago Industries LTD“.

„Buvo perkamas pigesnis produktas, klastojami dokumentai, perklijuojama etiketė ir taip produktas paverčiamas brangesniu. Skirtumas „nusėsdavo“ lengvatinių mokesčių zonoje registruotoje įmonėje. Klausiate, kodėl mes taip ilgai to nepastebėjome? Todėl, kad buvo sukurta tam tikra sistema – pradedant nuo gamybos direktoriaus, baigiant generaliniu. Aišku, kilo įtarimas, kodėl naudojamas būtent tokios rūšies krakmolas ar būtent tokie dažai, bet buvo aiškinama, kad mūsų įrangai reikia būtent tokios žaliavos“, – tada „Verslo žinioms” teigė G. Pangonis.

Anot jo, pakeitus abiejų įmonių vadovus ir atnaujinus žaliavų pirkimo sutartį, „Algol chemicals“ produkcijos kaina „Grigeo“ gamyklai sumažėjo trečdaliu.

Visgi prokuratūra atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, jos poziciją palaikė ir „Grigeo Klaipėda“ skundus nagrinėję teismai.

Klaipėdos apygardos teismas buvo konstatavęs, kad tarp bendrovių buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, jas siejo sutartiniai santykiai. Tai, kad AB „Grigeo Klaipėda“ prekes pirko ne tiesiogiai, o per tarpininką ir taip galbūt permokėjo už prekes, nereiškia, kad buvo padaryta nusikalstama veika. Teismas konstatavo, kad visos prekės buvo pirktos sutarčių pagrindu, prekės buvo naudojamos įmonės veikloje, todėl nėra pagrindo išvadai, kad turtas buvo iššvaistytas. Teismas nurodė, kad dėl netinkamos juridinio asmens valdymo organų ar jų narių veiklos teisės aktų nustatyta tvarka pareiškėjai turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, reikalaudami iš kaltų asmenų atlyginti kilusią žalą.

Kartu buvo pažymėta, kad civiliniai teisiniai santykiai peraugti į baudžiamuosius teisinius santykius gali tik esant tam tikroms papildomoms sąlygoms. Tos sąlygos siejamos su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu pasunkinimu vienos iš sutarties šalių sąmoningais veiksmais, užkertančiais kelią sutarties vykdymui, dėl to susidaro situacija, kai žalos atlyginimas civilinėje teisėje numatytomis priemonėmis tampa problemiškas ar net neįmanomas. Vien turtinės prievolės nevykdymas ar kitokių civilinės sutarties sąlygų pažeidimas, netinkamas sutarties vykdymas, ar kaip ir šiuo atveju netinkamas įmonės valdymas pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės taikymo galimybės, jei nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis.

J. Garalis, bedrovės gamybos padaliniui vadovavęs nuo 2011 m. gegužės, buvo atleistas dėl esą padarytų nusižengimų, o V. Beržonskis pareigas, kurias ėjo nuo 2013 m. birželio, apleido šalių susitarimu – be kaltės.

Diplomus liepė suklastoti?

Antradienį ir trečiadienį Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose vykusių posėdžių metu liudijo buvę ir esami „Grigeo Klaipėda“ darbuotojai.

Buvęs įmonės tiekimo vadovas Martynas Jablonskis teigė, jog įmonės valdyba visada buvo tikinama, kad būtina dirbti tik su brangesniu tapijokos krakmolu. 2018 m. gegužę gavus eilinę jo partiją iš Airijoje registruotos „Sago Industries” kilo įtarimas, kad čia gali būti kitos rūšies krakmolas, nes kartu su juo buvo dokumentai, jog krovinys pakrautas kviečių gamykloje Švedijoje ir nurodyta, jog tai – kviečių krakmolas. Tada buvo išsiųsti skirtingi mėginiai ir gautas atsakymas, jog atvežtasis yra pigesnis, ne tapijokos krakmolas. Tada V. Beržonskis esą nurodė atlikti papildomus tyrimus.

„Sago Industries” buvo parašyta, kad suspenduojamas pirkimas iš jų, kol bus viskas išsiaiškinta, paprašyta atvykti pasiaiškinti, tačiau tiekėjas atsakė, kad gali atvykti tik po trijų mėnesių, kas tikrai nenormalu”, – pasakojo M. Jablonskis.

Iš J. Garalio advokatės Julija Viktorija Flis jis sulaukė klausimų ne tik apie gamybinį procesą ir krakmolo įsigijimo bei tyrimo aplinkybes, bet ir apie istoriją, susijusią su savo išsilavinimu. Vyras patvirtino, kad turi tik vidurinį išsilavinimą, o įmonei pateikti aukštojo mokslo diplomai buvo netikri. Pastarųjų esą prireikė, kai jis buvo pakeltas į tiekimo vadovus, o pagal pareigybės aprašymą tokias pareigas gali eiti tik asmuo su aukštuoju išsilavinimu.

„Man Vidas Beržonskis nurodė nusipiešti diplomus. Buvo susitarimas, kad pratęsiu nutrauktas studijas. Liepė suklastoti – suklastojom, reiškia jam nebuvo tai didelė našta”, – teigė M. Jablonskis, atleistas iš minėtųjų pareigų šalių susitarimu.

Minėjo keistą sutapimą

Dabartinis „Grigeo Klaipėda” pirkimų vadovas Edvinas Mikulėnas savo ruožtu liudijo, kad pirminis supratimas, jog kažkas negerai su krakmolo tiekimu, atsirado tada, kai buvo labai mažas tapijokos krakmolo likutis ir turėjo atvažiuoti dvi mašinos su tokiu kroviniu.

„Pradėjau ieškoti tiekėjo kontaktų, bet neradau, skambinant sutartyje esančiu numeriu nebuvo signalo. Vėliau gavau iš tiekėjo laišką, kad vėluojama ir mašinos atvažiuos vėliau – penktadienį, bet ir tada jos nepasirodė. Tada paskambino man Jonas Garalis ir pasakė, kad mašinos atvažiuos pirmadienį, o per savaitgalį padirbsime ant kvietinio krakmolo. Bet jis juk neturėjo informacijos apie penktadienį. Kaip ta informacija iki jo atkeliavo? Tai buvo pirminis kabliukas”, – teisme dėstė E. Mikulėnas, kurio nuomone, J. Garalis buvo atleistas už machinacijas.

Jis taip pat liudijo apie 2018 m. gegužės krakmolo partiją ir kaip kartu su tiesioginiu vadovu M. Jablonskiu nusprendė nusiųsti mėginius tyrimams, kad būtų galima įsitikinti, ar krakmolas iš tiesų ne toks, ar visgi tai tik klaida dokumentuose.

„Devintą mėnesį vėl gavome mašiną iš „Sago” ir dokumentus, kad čia vėl kvietinis krakmolas. Tada tikino, kad sistemoje klaida, blogai išsirašė dokumentai ir daugiau taip nepasikartos”, – pasakojo E. Mikulėnas.

„Absurdas”

Savo versiją kaip liudytojas teisme dėstė ir buvęs įmonės vadovas V. Beržonskis, dabar esantis bedarbiu.

„2018 metais, apie rugpjūtį-spalį, atėjo pas mane Martynas Jablonskis su nuogąstavimu, kad galimai „Sago Industries” atvežė ne tokios kokybės krakmolą. Mano pasiūlymas buvo klausti tiekėjo apie šitą situaciją. Po savaitės gavau atsakymą, kad tai klaida. Po to atėjo dar kartą, sako, kad čia tikriausiai nuolat tiekiamas krakmolas ne tokios kokybės. Tada siūliau imti mėginius, o jis informavo, kad mėginiai jau išsiųsti. Gruodį atėjo atsakymas iš Žemdirbystės instituto su surašytais pavadinimais, bet nieko nepasakė, nei iš kur imti mėginiai, nei koks kiekis. Iš tokio dokumento nebuvo galima nieko objektyviai spręsti. Pasiūliau, kad imtų mėginius ne vienas žmogus – sudarėme komisiją. Norėjau, jog siųstų mėginius į tarptautinę laboratoriją, kad būtų galima kreiptis su pretenzija dėl žalos atlyginimo. Jablonskis tada atrodė suirzęs, kam reikia tą patį daryti. Grįžtant net smūgiavo į remontuotos laiptinės gipsinę sieną ir pramušė skylę joje. Neturiu paaiškinimo tokiam jo elgesiui. Galiausiai mėginius išsiuntė tik apie gegužę, jau po pirkimų vadovo atleidimo, bet rezultatų nebesužinojau, nes buvau atleistas”, – pasakojo V. Beržonskis.

Jis teigė, jog iš vadovybės sulaukė pažado, jog su juo „bus susitvarkyta”, nors iki atleidimo praėjusi metų gegužės 17 d. jokių konfliktų su valdybos pirmininku esą neturėjo.

Vidas Beržonkis tvirtino nežinantis, kodėl ji buvo atleistas šalių susitarimu be kaltės, o Jonas Garalis konstatavus pažeidimą.

„Nežinau, kodėl yra apkaltintas Garalis, kai atsakomybė turėtų tekti pirkimams. Čia absurdas. Ne jis virimus atlieka, operatoriai atlieka, kuriuos kontroliuoja technologai, o juos – jų vadovas, yra produkcijos kokybės kontrolė. Koks mastas žmonių, o kaltinamas tik gamybos direktorius”, – stebėjosi buvęs „Grigeo Klaipėda” vadovas, pabrėžęs, jog apie galimus krakmolo neatitikimus pranešė tik M. Jablonskis.

Visgi jis pripažino, kad įmonės pirkimų skyrius negalėjo spręsti, ką pirkti – tapijokos ar kvietinį krakmolą.

V. Beržonkis taip pat liudijo, kad „buvo sabotažas” – kvietinio krakmolo maišai pirkimo žmonių nurodymu turėjo būti pastatyti prie tapijokos reaktoriaus.

„Grigeo Klaipėda” beveik šešerius metus vadovavęs vyras tikino neliepęs M. Jablonskiui klastoti aukštojo mokslo diplomų. Esą ši aplinkybė paaiškėjo tik 2018 m. gruodį, kai reaguojant į Bendrojo duomenų apsaugos reglamento reikalavimus buvo sprendžiama, kokie darbuotojų asmens duomenys gali būti suvedami į sistemą ir ekseliniame faile išsiskyrė M. Jablonskio diplomų numeriai, be to, jį dar buvo pasiekusi informacija, kad šie dokumentai gali būti suklastoti. Tada jis teigė paprašęs, kad personalo vadovė viską išsiaiškintų.

„Gavus patvirtinimą, kad Jablonskis neturi aukštojo, jo atleidimo dieną padėjau tuos diplomus ant stalo ir paprašiau papasakoti, kas čia yra. Nieko jis nepasakė”, – dėstė V. Beržonskis.

Papildomų įrodymų pridėti neleido

Baigus liudytojų apklausas „Grigeo Klaipėda” advokatas Dainius Burdulis prašė teismo leisti pridėti naujus įmonę aptarnaujančios IT bendrovės paaiškinus, kurie esą galutinai atsakytų į klausimą, ar V. Beržonskis buvo to kompiuterio naudotojas, kuriame buvo rastos etiketės, klijuotos ant „Sago Industries” tiekto krakmolo pakuočių (pats V. Beržonskis neigė, kad jis naudojosi vartotojo „vidber” vardu).

Pasak advokato, keliant M. Jablonskio diplomų klausimus, matyt, siekiama, kad jo liudijimas būtų sumenkintas, tad „Grigeo Klaipėda” atstovas prašė apklausti dvi už personalo klausimus atsakingas „Grigeo” darbuotojas Jurgą Snarskienę ir Astą Budrienę, kurios tikino tuo reikalu nesusirašinėjusios su V. Beržonskiu.

 „Reikia išsiaiškinti, kuri pusė meluoja, ar nebuvo klastojami komunikacijos dokumentai. Tai galėtų kelti abejones dėl Beržonskio parodymų”, – dėstė advokatas.

Jo oponentė J. V. Flis tikino, kad taip „Grigeo Klaipėda” siekia nesąžiningai vilkinti procesą. Advokatė teisėjui Vytautui Pliuskevičiui priminė, kad tokio pobūdžio darbo ginčų bylos turi būti išnagrinėtos ne trumpiau nei per mėnesį,  o pirmas posėdis šioje buvo surengtas dar lapkričio 6-ąją, tad jau ir taip gerokai pradelsti terminai.

Teisėjas, konstatavęs, jog byla iškelta dar pernai rugsėjį ir buvo pakankamai laiko teikti įrodymus, tokius „Grigeo Klaipėda” advokato prašymus atmetė.

Baigiamojoje kalboje D. Burdulis akcentavo, kad J. Garalis padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Anot advokato, būtent jis spręsdavo, kuri medžiaga tinkamiausia gamybai, sudarydavo receptūras, teikdavo jas tvirtinti generaliniam direktoriui, nurodydavo įmonės pirkimo skyriui, kokias žaliavas pirkti. Advokatas pabrėžė, kad per visą nagrinėjamą laikotarpį iš 42 receptūrų tik dvi parengė inžinierius-technologas, o visas kitas J. Garalis.

Pasak D. Burdulio, yra aišku, kad įmonėje jau seniai galėjo gamyboje naudoti pigesnį kviečių krakmolą, bet dėl gamybininkų nurodymų naudojo brangesnį tapijokos. Advokato teigimu, teismui pateiktame J. Garalio naudotame USB rakte yra važtaraščio ruošinys, atitinkantis naudotus „Sago Industries”, kas įrodo akivaizdžius J. Garalio ryšius su šia įmone ir siekius slėpti, kad buvo tiekiamas kviečių krakmolas, teigiant, jog jis pagamintas iš tapijokos.

Tuo metu J. V. Flis sakydama savo baigiamąją kalbą tvirtino, kad šis procesas yra labai nesąžiningas nuo pat pradžių. Anot jos, J. Garalio atleidimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Advokatė minėjo, kad prieš atleidžiant jos klientas buvo prašomas pasiaiškinti ir dėl neva iš tarpininkų pirktų dažų, jų etikečių keitimo, tačiau atleidimo pagrinde tokio kaltinimo nebebuvo –  liko tik esą netinkama receptūra. Ji kėlė abejones ir dėl mėginių tyrimui paėmimo, kurie parodė, kad atsiųstas kviečių, o ne tapijokos krakmolas, dėstė, kad kai kurie byloje esantys duomenys ir failai yra galimai suklastoti.

„Kaip per visą laikotarpį niekas nepasakė, kad mes verdam ne tapijoką, o kviečių krakmolą? Juk kviečių krakmolo būtų ir didesnės sąnaudos, būtų kitokie skaičiai. Visą tą laiką tikrai buvo naudojama tapijoka”, – dėstė J. V. Flis, pabrėžusi, kad J. Garolio atžvilgiu nebuvo jokio vidinio tyrimo įmonėje, kaip numato Darbo kodeksas.

Baigus šias kalbas teisėjas V. Pliuskevičius paskelbė, kad sprendimas šioje byloje bus skelbiamas kovo mėnesį.

Teikia ir civilinius ieškinius

„Grigeo Klaipėda“ antradienį pranešė, kad gruodžio 6 d. teismui pateikė ieškinį, kuriuo iš J. Garalio ir V. Beržonskio siekia prisiteisti 1,3 mln. eurų žalos atlyginimą. Šią savaitę bendrovė žada pateikti dar vieną ieškinį buvusiems vadovams dėl 1,55 mln. eurų žalos atlyginimo.

„Grigeo Klaipėda“ reikalauja iš minėtų vadovų milijoninės žalos „dėl jų sudarytų bendrovės interesams prieštaraujančių sandorių, susijusių su dažų ir krakmolo pirkimu, atlyginimo”.

Įmonė taip pat informavo, kad šiuo metu atlieka vidinį teisinį ir finansinį tyrimą ir dėl kitų šių buvusių vadovų veiksmų bei sandorių, susijusių su chemijos, logistikos ir kitų paslaugų įsigijimo, siekiant nustatyti, ar šie sandoriai nebuvo bendrovei finansiškai nuostolingi ir ekonomiškai nenaudingi.