Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2020-02-18 |
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai antradienį konstatavo, kad leidimą griauti AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos („Klasco”) teritorijoje stovinčiam locmanų namui uostamiesčio savivaldybė išdavė nepagrįstai.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Į teismą su prašymu naikinti šį leidimą, nors pastatui pernai ir buvo suteikta apsauga, o ir pati bendrovė paskelbė nebeketinanti jo griauti, kreipėsi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija (VTPSI).
Pernai balandžio pradžioje „Atvira Klaipėda” pranešė, kad suderinus paveldosaugininkams „Klasco” bus išduotas leidimas griauti jos teritorijoje esantį XX a. pradžioje pastatytą Locmanų (Locų) namą, kuris I Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos sprendimu buvo pripažintas nevertingu.
Dėl to kilus kai kurių visuomenininkų ir politikų pasipiktinimui Kultūros ministerija paprašė, kad Kultūros paveldo departamentas iš naujo vertintų, ar pastatas turi būti saugomas.
Pastatas 2019 m. rugsėjo 10 d. vėl tapo Kultūros vertybių registre registruotu kultūros paveldo objektu, tačiau pernai balandžio 4 d. išduotas leidimas jį griauti taip ir liko.
VTPSI teisme tvirtino, kad savivaldybė negalėjo išduoti leidimo griauti Locmanų namo, nes dar 2011 m. liepą patvirtintame detaliajame plane esą nurodoma, jog šis statinys turi būti išsaugomas. Esą norint gauti tokį leidimą, reikėjo daryti detaliojo plano korektūras.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų kolegija, kurią sudarė teisėjos Vida Stonkuvienė, Eglė Kiaurakytė ir Aušrelė Mažrimienė, konstatavo, jog toks leidimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.
Anot teismo, administracinio pastato dalies griovimas prieštarauja detaliojo plano sprendiniams, kuriais buvo siekiama išsaugoti pastatą, turintį kultūros paveldo požymių.
„Teisinė šio statinio situacija dėl to, kad Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2018 m. kovo 13 aktu Nr. KPD-RM-2115/5, nutarė, jog šis pastatas priskirtinas kitų objektų kategorijai, jam nesuteiktina apsauga ir neregistruotinas Kultūros vertybių registre ir kad statinio griovimo projektui ir statybos leidimui griauti pritarė Kultūros paveldo departamentas nepasikeitė, nes detaliojo plano sprendiniai numatė šios objekto išsaugojimą, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė teisėtai ir pagrįstai išdavė statybos leidimą”, – rašoma teismo sprendime.
Tiesa, toks sprendimas per 30 dienų dar gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Tačiau kol sprendimas įsigalios, yra paliktos laikinosios apsaugos priemonės, draudžiančios atlikti pastato griovimo darbus.
Savivaldybės administracijos Teisės skyriaus vedėjas Andrius Kačalinas teigė, jog sprendimas, ar skųsti tokią teismo nutartį, bus priimtas tik išanalizavus joje dėstomus argumentus.
ISTORIJA
Istorikas Dainius Elertas teigia, kad šis pastatas buvo pastatytas 1905 m. greta iškelto 1899 m. Locmanų bokšto ir netoli įrengto Locmanų uosto. Juos papildė nutiesti jungiantys keliai su takais, prie krantinės stovintys locmanų tarnybos laivai. Pastatas buvo pastatytas ant balasto sampylos ir specialiai pritaikytas uosto apžvalgai iš gyvenamų patalpų. Pati sampyla, anot D. Elerto, suformuota iš burlaivių balasto 1770-1805 m. ir yra 1800–1807 m. pastatyto gynybinio reduto tęstinė dalis.
„Tai vienas nedaugelio likusių senosios jūrinio uosto struktūros elementų ir Locmanų uosto komplekso dalis. Name gyveno locmanai su savo šeimomis viename name, o prieš jie buvo įsikūrę kaimynystėje stovėjusiuose nameliuose dviejose gatvelėse – Mažojoje Locų ir Didžiojoje Locų”, – teigia D. Elertas.
Pasak jo, Locmanų name gyveno ir pirmųjų Lietuvos jūrų laivų – „Jūratė“, „Kastytis“ – kapitonas Juozas Andžejauskas. 1923 metais prie Locmanų bokšto vyko Klaipėdos uosto perdavimo Lietuvos Respublikai ceremonija. Po anšliuso 1939–1940 metais šis pastatas pateko į Lietuvos valdomą „laisvąją zoną“ ir liko Lietuvos administruojama.
Žiemos uostas. Kairėje – Locų namas (1924-04-10). Klaipėdos apskrities archyvo nuotr.
Anot istoriko, pastatas buvo plečiamas pristačius priestatus. Sovietmečiu jame įsikūrė valgykla, medicinos punktas, uosto dispečerinė.
Paveldą reikia saugoti, o ekonomiką plėtoti… jie trukdo vienas kitam, negerai…
Renkuosi, kad žmonės neemigruotų ir pingą jei reikia šioje vietoje…
Antanai, būtent toje vietoje, kur istorinis nams stovi, ar būtent centre nuodingus ir taršius krovinius šiūpeliuoti, kur masė žmonių gyvena ar dirba . Nepagalvojai, kad nuo tokio požiūrio ir aplinkos truputį daugiau už tave savo gyvenimo kokybę ir vaikų sveikatą prižiūrintys žmonės iš miesto bėga? Apsileidimas nebėra didžioji dorybė šiais laikais.
O aš niekur nesiruošiu bėgti, nors gyvenu sau Mogiliovo gatvėje ir man ten gerai. Tiesa, kartais Dumpiai pasmirda, bet ką padarysi, važinėti kiekvieną dieną iš kokio nors kaimo palei Miniją per kamščius pirmyn-atgal irgi ne pyragai. O mieste kuo mažiau visokių griuvenų, tuo akiai maloniau. Senamiestyje – ypač.
visuomenininkai ir ypač asmeniškai Dainius Elertas. Tačiau Klaipėdos savivaldybė su meru priešakyje elgesys apgailėtinas. Miestiečiams aiškina apie visokias jiems kuriamas geroves, strategijas ir bendruosius miesto planus, tačiau tuo pačiu metu visais teisėtais ir neteisėtais būdais rūpinasi (išduoda leidimus) aptarnaudami savo (mero) finansinius rėmėjus. Duotu atveju Klasco ir Achema. Nugriovus šį pastatą Klasco planuoja išplėsti rūdos krovimo aikšteles tad Vitės kvartalas nuo rūdos ir visokio chromo dulkių kentėtų dar labiau. Didžioji bėda ir ta, kad visuomenei priimtiniau ir suprantamiau kovoti su pasekmėmis ( taršos stotelės, matavimai), bet ne užkardyti priežastis. Tad duotas atvejis išskirtinis – išsaugota ne tik kultūros vertybė, bet ir kol kas užkardytos naujos rūdos krovos aikštelės miesto centre. Ar ilgam?
Dėkui pilietiškiems klaipėdiečiams ir visuomenininkams, kurie atkreipė visuomenės dėmesį į šį eilinį bandymą naikinti istoriją, nes ji yra kalčiausia tuo, kad nekuria greito pinigo šiandien.