Šiomis dienos AB „Klaipėdos jūrų krovinių” kompanijai („Klasco”) bus išduotas leidimas griauti jos teritorijoje esantį XX a. pradžioje pastatytą Locmanų (Locų) namą.

Tokią idėją palaimino Vilniuje paveldo reikalus sprendžianti komisija, o vadovaudamasis jos verdiktu – ir Kultūros paveldo departamento (KPD) Klaipėdos skyrius. Tik Savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyriaus specialistai vien „iš moralinės pusės” nedėjo parašo, bet tai jau nieko nelemia.

„Klasco” atstovai nesutiko įsileisti „Atviros Klaipėdos”  žurnalisto į įmonės teritoriją, kad jis galėtų iš arčiau ir iš visų pusių nusifotografuoti nugriauti ketinamą istorinį pastatą. Martyno Vainoriaus nuotr.

Tokiais uostininkų norais besipiktinantys visuomenininkai, akcentuojantys šio pastato vertę ne tik Klaipėdos, bet ir visos Lietuvos tapatumui, sako suprantantys, kad jų galimybės ką nors pakeisti yra labai ribotos, tačiau žada išnaudoti ir jas. Teisines priemones žada bandyti Klaipėdos išrinktas Seimo narys, buvęs paveldosaugininkas Naglis Puteikis, jau anksčiau sulaukęs visuomenininkų kreipimosi.

„Klasco” vadovas Vytautas Kaunas tikina, kad net ir gavus leidimą artimiausiu metu pastato griauti nenumatoma. Esą to galbūt prireiks ateityje.

Pavyks iš antro karto

Tarptautinės nevyriausybinės organizacijos, vienijančios kultūros paveldo apsaugos ir restauravimo specialistus ICOMOS Lietuvos nacionalinio komiteto Klaipėdos pakomitečio pirmininkas, istorikas Dainius Elertas dar vasario viduryje kreipėsi į Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkę Eveliną Karalevičienę, KPD direktorių Vidmantą Bezarą ir N. Puteikį dėl tokių „Klasco” planų ir prašė pastatui suteikti teisinę apsaugą.

Šiomis dienomis „Atvirą Klaipėdą” pasiekė žinios, kad leidimo griauti šį pastatą išdavimo procesas jau yra finišo tiesiojoje. Klaipėdos savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška patvirtino, kad tai yra tiesa.

Pasak jo, tai jau antras kartas, kai „Klasco” bando gauti tokį leidimą. Pirmą sykį jis nebuvo išduotas tik dėl formalių priežasčių – vieninteliai savivaldybės paveldosaugininkai įžvelgė, kad projekte buvo netinkamai aprašyti būtini archeologiniai darbai.

Žiemos uostas. Kairėje – Locų namas (1924-04-10) Klaipėdos apskrities archyvo nuotr.

„Deja, bet mes esame ir dabar likome vieninteliai, kurie nepasirašėme tokio projekto, bet tai jau nieko nelėmė – sistema automatiškai patvirtino, nes suėjo laikas priimti sprendimą. KPD Klaipėdos skyrius savo pritarimą išreiškė jau pirmą dieną, kai griovimo projektas buvo įkeltas į „Infostatybą”. Kelią tai daryti atvėrė pernai pavasarį Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos priimtas sprendimas šį pastatą priskirti kitų objektų kategorijai. Iš esmės tai reiškia, kad jis prilygintas tokiems kartotiniams projektams, kaip sovietiniai chruščiovinės statybos namai, kuriuos galima griauti, nes jie paveldosauginiu požiūriu yra nevertingi”, – sakė V. Juška.

Jo minimą sprendimą Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo I taryba priėmė pernai kovo 13 d. Juo buvo patikslintos Klaipėdos miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu, vertingosios savybės – pastatas Uosto g. 23 priskirtas „kitų objektų kategorijai”. Taip pat rekomenduota atlikti pastato apmatavimus.V. Juška sakė, kad jį stebina jau ir tai, kad į Klaipėdą atvykusi komisija vienu metu apžiūrėjo bei vertino ir Locmanų namą, ir buvusį Klaipėdos uosto valdybos pastatą (Naujoji uosto g. 5), kurį nori griauti jau pati savivaldybė, bei priėmė skirtingus sprendimus.

„Pastatas Naujoji uosto gatvė 5 buvo paliktas kaip saugotinas, o Uosto gatvė 23 išbrauktas iš tokio sąrašo. Vertinčiau tai kaip dvigubų standartų taikymą. Mano nuomone, jie abu turi būti arba saugomi, arba ne, nes yra labai panašūs”, – sakė tarnautojas.

Pasak jo, esant tokiai situacijai savivaldybės paveldosaugininkai nebeturi jokių argumentų pasisakyti kitaip.

„Buvome paskutiniai, kurie dar spyriojomės. Bet yra procedūros, jei nepaspaudi mygtuko per tam tikrą laiką, už tave tai padaro sistema. Teisiškai pritarimas yra, bet moralinio nėra. Aš viduje nenoriu sutikti su tokiais veiksmais, bet yra kaip yra. Balandžio 1-oji buvo paskutinė derinimo diena, tai manau, kad per leidimas griauti turėtų būti išduotas šią savaitę”, – sakė V. Juška.

„Gaila, bet”; „Tokie teisės aktai”

KPD Klaipėdos skyriaus vedėja Audronė Puzonienė, paklausta, kodėl ši institucija suderino Locmanų namo griovimo projektą, komentavo lakoniškai: „Pagal kompetenciją”.

Pasak jos, argumentai tokiam sprendimui yra „vertinimo tarybos aktas ir apskaitos dokumentai, kurie yra vieši”.

„Mes vadovaujamės teisės aktais ir įstatymas mus taip įpareigoja. Mes vertinimo tarybai nenurodinėjame, jos sprendžia susirinkusios visus įrodymus. Šiuo atveju, žinau, kad ir vietoje buvo išvažiuojamasis posėdis”, – sakė vedėja, paklausta, ar neturėjo jokių kitų galimybių inicijuoti naują pastato vertės vertinimą.

„Jį dabartinėms reikmėms panaudoti neįmanoma. Kad jis vertingas, mes neabejojom, bet jis yra atkirstas geležinkeliais iš abiejų pusių ir panaudoti jo negalima. Šiaip gaila, visko gaila, bet, deja, taip buvo – komisijos narių dauguma būtent taip nusprendė”, – aiškino minėtajai vertinimo komisijai vadovaujantis Romas Pakalnis.

Jis tikino, kad buvusį Klaipėdos uosto valdybos pastatą (Naujoji uosto g. 5) galima panaudoti, ten galimi techniniai sprendimai, dėl to jo atžvilgiu ir buvo priimtas priešingas sprendimas.

„Atvira Klaipėda” paprašė šios komisijos sekretorės funkcijas atliekančios KPD specialistės Ritos Kuncevičienės supažindinti su minėtojo posėdžio protokolu, tačiau ji tvirtino, kad tai esą yra vidinio naudojimo dokumentai, bet negalėjo paaiškinti, kokia tvarka tai numato. Tad atitinkamą prašymą parašėme KPD direktoriui Vidmantui Bezarui. Sulaukus reakcijos, tikimės papildyti publikaciją šiame protokole išdėstytais komisijos argumentais ir balsavimo rezultatais.

„Pastatas-deimantas”

ICOMOS Lietuvos nacionalinio komiteto Klaipėdos pakomitetečio pirmininkas, istorikas D. Elertas teigia, kad šis pastatas buvo pastatytas 1905 m. greta iškelto 1899 m. Locmanų bokšto ir netoli įrengto Locmanų uosto. Juos papildė nutiesti jungiantys keliai su takais, prie krantinės stovintys locmanų tarnybos laivai. Pastatas buvo pastatytas ant balasto sampylos ir specialiai pritaikytas uosto apžvalgai iš gyvenamų patalpų. Pati sampyla, anot D. Elerto, suformuota iš burlaivių balasto 1770-1805 m. ir yra 1800–1807 m. pastatyto gynybinio reduto tęstinė dalis.

„Tai vienas nedaugelio likusių senosios jūrinio uosto struktūros elementų ir Locmanų uosto komplekso dalis. Name gyveno locmanai su savo šeimomis viename name, o prieš jie buvo įsikūrę kaimynystėje stovėjusiuose nameliuose dviejose gatvelėse  – Mažojoje Locų ir Didžiojoje Locų”, – pasakojo D. Elertas.

Locmanų namas su sovietiniais priestatais stovi tarp „Klasco” sandėlių. Martyno Vainoriaus nuotr.

„Locmanų name gyveno ir pirmųjų Lietuvos jūrų laivų – „Jūratė“, „Kastytis“ – kapitonas Juozas Andžejauskas. 1923 metais prie Locmanų bokšto vyko Klaipėdos uosto perdavimo Lietuvos Respublikai ceremonija. Po anšliuso 1939–1940 metais šis pastatas pateko į Lietuvos valdomą „laisvąją zoną“ ir liko Lietuvos administruojama. Galiausiai čia kilo ir didysis 1854 metų gaisras”, – pasakojo D. Elertas.

Pasak jo, pastatas buvo plečiamas pristačius priestatus. Sovietmečiu jame įsikūrė valgykla, medicinos punktas, uosto dispečerinė.

„Būtų didelis nuostolis mūsų miestui, visai Lietuvai. Tai vienintelis toje teritorijoje išlikęs autentiškas statinys, vienintelis toks Lietuvoje, vienintelis orientyras toje vietoje. Tai rodo ir visišką Uosto administracijos nebrandą. Ji naikina viską, kas yra susiję su praeitimi ir ypatingai taikosi į tai, kas susiję su Lietuvos Respublikos istorija. Prisiminkite, kad ir vienintelio geležinio bakeno sunaikinimo istoriją vadovaujant Dobilinskui. Tai, beje, buvo padaryta sausio 15-ąją, per Klaipėdos krašto prijungimo jubiliejų. Veikiama sistemingai. Istorinėje miesto dalyje vertybė yra ir gatvių tinkas, o „Klasco”, mano žiniomis, savavališkai išardė dalį to tinklo, susandėliavo grindinio akmenis. Bet esmė, vertė yra ne jie, o pats tinklas. Tapatumo ženklai reikalingi abiem pusėm – ir miestui, ir uostui. Jis nėra vien komercinis objektas, kaip dažnai sakoma, jis apsuptas žmonių, urbanistinės terpės. Mūsų galios ribotos. Bet kaip tik ketvirtadienį atvažiuoja Pakalnis, vyksta konferencija bus galima drėbti jam į akis, priminti visus tuos dalykus. O kokia ta reakcija bus, matysime”, – sakė D. Elertas.

„Aš ir „Klasco” sakiau, kad tai yra pastatas deimantas. Jis nieko beveik netrukdo, nežinau, ką jie ten laimėtų nugriovę. Jis memorialinis. Savo parašytam darbe siūliau ten mažiausiai tris atminimo lentas pakabinti – ten gyveno pirmasis Lietuvos kapitonas, kilo didysis gaisras, prasidėjo Žiemos uosto statybos ir panašiai. Pastatas labai vertingas. Kažkas siūlė paimti tą pastatą ir perkelti, bet ir ta vieta, sankasa yra labai vertinga. Tas burlaivių balastas yra pirmojo uosto sąsiauryje simbolis. Klaipėdos uostas paminklų nesaugo. Jie labai jiems trukdo. Supjaustė bakeną, o uosto direktorius aiškino, kad jis surūdijo ir nugriuvo. Tokio įžūlumo buvo teiginiai”, – sakė kraštotyrininkas Kęstutis Demereckas.

„Supuvo Kultūros paveldo departamentas, nebeatlieka savo misijos, veikia priešingai. Užuot saugoję kultūros paveldą, padeda neatsakingiems verslininkams jį nugriauti. „Klasco” nėra jokio reikalo jį griauti, savo geležinkelio tiesimo klausimus gali spręsti negriaudami šio namo. Balasto sampyla, ant kurios stovi namas, irgi yra vienintelis unikalus dalykas. Tie žmonės, kurie nusprendė, kad tai galima sunaikinti, yra verti viešo pasmerkimo kaip ir visas Kultūros paveldo departamentas su naujuoju vadovu”, – sakė Seimo narys Naglis Puteikis, žadėjęs pasižiūrėti, kaip teisiniu keliu dar būtų galima stabdyti tokį procesą.

„Uosto teritorija – uostui”

Uosto teritoriją valdančios Uosto direkcijos infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė pernai rugsėjį oficialiu raštu informavo „Klasco”, kad derina tokį griovimo projektą, tik priminė, kad tai turi būti suderinta su visomis institucijomis.

„Uosto direkcija neturi jokio teisinio pagrindo neleisti griauti šio pastato, jeigu gauti visi reikiami leidimai”, – trumpai komentavo dabar laikinai visai direkcijai vadovaujantis V. Paukštė.

Pastato griovimo projektą rengia nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto atestatą turinti architektė Dainora Abelkienė.

Ruošiant pastato nugriovimo projektą buvo atlikti fotogrametriniai jo fasadų matavimai.

Paklausta, ar jai pačiai negaila, kad bus griaunamas toks namas, architektė sakė, kad pirmiausia yra Lietuvos pilietė ir „pirmiausia į Klaipėdą žiūri su didele viltimi, kad galiausiai bus apsispręsta, ko mums gaila, o ko ne, kad į vienintelį uostą bus žiūrima, kaip į teritoriją, kurią reikia plėtoti”.

„Teritorijų planavimo dokumentus, galiojantį miesto bendrąjį planą rengiau ne aš, o daug rimtų žmonių. Ir jei ten parodyta infrastruktūra, tai turime išmokti gerbti tuos sprendinius. Manau, kad labai svarbu yra tai, jog mūsų uostas turėtų galimybę vystytis. Tik trečdalis šio pastato yra integruotas senasis namas. Jis niekaip negali išsilaikyti, nes jau dabar yra subjaurotas. Jei reikia uosto infrastruktūros, tai ten tokio pastato negali būti, uosto teritorija turi būti skirta uostui. XXI amžiuje kitaip neįmanoma. Bet gerbdama paveldą padariau viską, kas priklausė, ką parašė komisija – buvo padaryti labai detalūs fotogrametriniai matavimai, su šiuolaikiniais instrumentais nuskenuotas visas fasadas su visais papuošimais. Uostas ar valdytojai galės bet kada, jei ką vystys, atstatyti tokius pat fasadus. Visa įmanoma medžiaga apie šį pastatą yra surinkta”, – sakė D. Abelkienė, tikinusi, kad labai gerbia paveldą.

Paklausta, kaip jausis, kai istorijoje jos pavardė bus susieta su faktu, jog būtent ji yra ta specialistė, pagal kurios parengtą projektą bus nugriauta Locmanų namas, pašnekovė atsakė, jog tokio klausimo tiesiog nesupranta.

„Leidimas griauti šį pastatas gautas, tačiau tai daryti artimiausiu metu nenumatoma. Griauti pastatą galbūt gali prireikti ateityje modernizuojant infrastruktūrą pagal technologinius poreikius”, – lakoniškai raštu į „Atviros Klaipėdos” klausimus, apie tai, kodėl prireikė griauti Locmanų namą, atsakė „Klasco” vadovas Vytautas Kaunas.

Bendrovės atstovai nesutiko įsileisti „Atviros Klaipėdos”  žurnalisto į įmonės teritoriją, kad jis galėtų iš arčiau ir iš visų pusių nusifotografuoti nugriauti ketinamą pastatą.