P0

Politika, Svarbu

Pasitraukti nusprendė ir Leonas Makūnas (14)

Avatar

Martynas Vainorius
2020-02-19


Klaipėdos mero patarėjas Leonas Makūnas, atsakingas už uostamiesčio ekonominės plėtros strategijos įgyvendinimą, trečiadienį patvirtino, kad visgi apsisprendė palikti šias pareigas – jis bedirbs iki mėnesio pabaigos.

Martyno Vainoriaus nuotr.

„Pavargau”, – nedaugžodžiavo paklaustas apie tokio sprendimo motyvus L. Makūnas.

Klaipėdos meras Vytautas Gubliauskas patvirtino gavęs tokį parašymą ir sutaręs, jog padėjėjas dar padirbs iki kovo.

„Darbų krūvis nėra toks mažas – tai pagrindinis aspektas. Nėra kažkokių nesutarimų ar juo labiau nepasitikėjimų. Darbas šalia manęs, sekretoriate nėra toks lengvas ir paprastas. Reikia ir apsukų, ir laiko, o Leonas ir dirbo nepilnu etatu. Visgi jis padarė labai didelį darbą sustyguojant ir sutempiant visą strategijos įgyvendinimo grupės veiklą. Tą ambiciją, kuriai jis buvo pakviestas dirbti, tikrai atliko. Be abejo, bus ieškomas naujas žmogus. Proveržis nesustoja, jis negali sustoti ir toliau darysime, vykdysime visus būtinus darbus”, – sakė meras.

Antrasis vis dar laisvas patarėjo etatas, anot mero, kaip ir buvo sutarta, nenaudojamas iki balandžio, kai pradės funkcionuoti nauja Savivaldybės administracijos struktūra.

„Kai matysis galutinis jėgų subalansavimas, galutinė personalo sudėtis, aiškios visos atsakomybės, tada bus galima žiūrėti, kurią grandį būtina stiprinti labiausiai, kurią šiek tiek mažėliau. Pokyčių bus gan daug ir rimtų, tada ir reikės apsispręsti, kad nebesiblaškytume iki kadencijos pabaigos”, – sakė V. Grubliauskas.

„Atvira Klaipėda” praėjusį penktadienį jau skelbė, kad iš pareigų pasitrauks ekonomine uostamiesčio plėtra besirūpinančios savivaldybės viešosios įstaigos „Klaipėda ID” vadovas Simas Simanauskas bei Savivaldybės administracijos Tarptautinių ryšių ir ekonominės plėtros skyrius vedėja Reda Švelniūtė.


2020-02-19

14 komentarai “Pasitraukti nusprendė ir Leonas Makūnas”

  1. Gerbiamieji, būtų visiems naudinga nusiraminti ir atidžiai paskaityti tą Mėlynojo Proveržio strategiją, suvokti jos kontekstą, kurio centrinė ašis yra maksimali uosto plėtra su išoriniu uostu Melnragėje. Per šį “proveržį” maksimali uosto plėtra ir atskiras uosto bendrasis planas buvo padaryti Klaipėdos miesto strategija. Dalykinių sąlygų sąvadas (savo esme praktiškai naudingesnis uostui, nei miestui) buvo visuomenei pateiktas kaip Klaipėdos derybinė pozicija, bet jis niekada netapo Vyriausybės įsipareigojimu jį vykdyti ir tikriausiai niekada nebetaps. Mes net nebežinom kokie ten trupiniai yra likę iš to sąrašo, tai visuomenei skelbiama nėra.
    Uosto bendrasis planas su plėtra pietinėje dalyje ir su išoriniu uostu buvo patvirtintas Vyriausybės posėdyje 2019m. gruodžio 11d. Šiuo metu liko tik per rengiamą Lietuvos Bendrąjį Planą įteisinti išorinio uosto statybas būtent Melnragėje, nes Aplinkos ministerijoje yra labai juokingai imituojamas neva tai pasirinkimas (per SPAV procedūrą) kur geriau statyti – Melnragėje, ar Būtingėje. Pvz . – ten nėra vertinami kaštai dėl krantų erozijos valdymo kietųjų priemonių pagalba, nėra vertinami praradimai turizmo/rekreacijos industrijoje, nėra skaičiuojami projektų kaštai dėl gyventojų turto ir sklypų paėmimo valstybės reikmėms, nėra skaičiuojamos kompensacijos gyventojams, atsidūrusiems pramoninio uosto gretimybėse, nėra vertinama kiek kainuos įrengti krovinių transporto koridorius per gyvenamus rajonus, o ir patys išorinio uosto statybos kaštai yra visiškai atvirai falsifikuojami. Aplinkos ministras pats sakė, kad pasekmių gamtinei aplinkai kompensavimas kainuos milijardą ir daugiau – įrašas yra prie gruodžio 11d. vyriausybės posėdžio medžiagos – galite pasiklausyti. Tai gal įsitraukit tą savo milijardą į projekto kaštus, nes dėl statybų bus tos pasekmės apie kurias ministras kalba?

    Visas dalykas bus įteisintas LR bendruoju planu – Aplinkos ministerijos rengiamas, nors uosto direkcijos ir Susisiekimo m-jos nuo pat pradžių surežisuotas procesas kas dėl uosto plėtros mieste. Šiai galutinei fazei niekam jokio Mėlynojo Proveržio nebereikia. Todėl ir to “proveržio” abudu flagmanai staiga susiranda kas įdomesnius darbus, kas pavargsta – bet traukiasi abu. Juk tikslas to viso Mėlynojo spektaklio jau pasiektas. Suinteresuotieji valstybės užsakymais užbetonuoti Kuršmares pietinėje dalyje ir apie 3km nuo kranto tolyn į jūrą Melnragėje praktiškai jau užsitikrino išėjimą į milijardinį projektą, taip pasirengdami laikotarpiui, kai ES parama Lietuvai bus nebeteikiama tokiais srautais, kaip dabar. Taigi realiai niekam net neįdomu, ar po statybos ten bus koks nors krovinys, nes visos krovinių srauto prognozės (apie 140mln tonų per metus) yra vien konsultantų fantazijos, kaip sako patys uosto kompanijų vadovai. Svarbiausia, kad būtų iki 2029m metų apmokėtos betonavimo sąskaitos – data yra paimta iš Vyriausybės sprendimo projekto dėl Melnragės išorinio uosto pripažinimo valstybei svarbiu projektu – nutarimas bus patvirtintas iškart po LR BP patvirtinimo šiemet. Ten dar parašyta, kad Melnragėje turi būti investuota ne mažiau, kaip 619mln eurų ir iš jų ne mažiau kaip 185 turi būti privačios lėšos. Ar tai yra susiję su ketinimais paversti uosto direkciją akcine bendrove – mes dar pamatysim.

    Visi kiti to Mėlynojo dalyko reikalai – darbo vietos, gyventojų skaičius, nauji verslai – tik išvestiniai ir antraeiliais buvo nuo pat pradžių, nes jų vykdymo rezultato per beveik du strategijos vykdymo metus beveik nesimato. Per du metus numatyti tarpiniai rezultatai turėtų būti matomi ir pamatuojami. Strategijos progreso pristatymo metu p. Makūnas aiškino, kaip vargsta bandydamas sudaryti planą dėl atskirų strategijos priemonių įgyvendinimo planų sudarymo. Bus (gal jau yra) suplanuotas planų sudarymas – na, vis tik jau šis tas 🙂 Tai gal ir negali sakyti kad visai nieko per du metus nenuveikta.

  2. Gerbiamieji, būtų visiems naudinga nusiraminti ir atidžiai paskaityti tą Mėlynojo Proveržio strategiją, https://www.klaipeda.lt/lt/klaipeda2030 , suvokti jos kontekstą, kurio centrinė ašis yra maksimali uosto plėtra su išoriniu uostu Melnragėje. Per šį “proveržį” maksimali uosto plėtra ir atskiras uosto bendrasis planas buvo padaryti Klaipėdos miesto strategija. Dalykinių sąlygų sąvadas (savo esme praktiškai naudingesnis uostui, nei miestui) buvo visuomenei pateiktas kaip Klaipėdos derybinė pozicija, bet jis niekada netapo Vyriausybės įsipareigojimu jį vykdyti ir tikriausiai niekada nebetaps. Mes net nebežinom kokie ten trupiniai yra likę iš to sąrašo, tai visuomenei skelbiama nėra.
    Uosto bendrasis planas su plėtra pietinėje dalyje ir su išoriniu uostu buvo patvirtintas Vyriausybės posėdyje 2019m. gruodžio 11d. Šiuo metu liko tik per rengiamą Lietuvos Bendrąjį Planą įteisinti išorinio uosto statybas būtent Melnragėje, nes Aplinkos ministerijoje yra labai juokingai imituojamas neva tai pasirinkimas (per SPAV procedūrą) kur geriau statyti – Melnragėje, ar Būtingėje. Pvz . – ten nėra vertinami kaštai dėl krantų erozijos valdymo kietųjų priemonių pagalba, nėra vertinami praradimai turizmo/rekreacijos industrijoje, nėra skaičiuojami projektų kaštai dėl gyventojų turto ir sklypų paėmimo valstybės reikmėms, nėra skaičiuojamos kompensacijos gyventojams, atsidūrusiems pramoninio uosto gretimybėse, nėra vertinama kiek kainuos įrengti krovinių transporto koridorius per gyvenamus rajonus, o ir patys išorinio uosto statybos kaštai yra visiškai atvirai falsifikuojami. Aplinkos ministras pats sakė, kad pasekmių gamtinei aplinkai kompensavimas kainuos milijardą ir daugiau – įrašas yra prie gruodžio 11d. vyriausybės posėdžio medžiagos – galite pasiklausyti. Tai gal įsitraukit tą savo milijardą į statybų kaštus, nes dėl statybų bus tos pasekmės apie kurias ministras kalba? http://lrv.lt/lt/posedziai/lietuvos-respublikos-vyriausybes-posedis-84

    Visas dalykas bus įteisintas LR bendruoju planu – Aplinkos ministerijos rengiamas, nors uosto direkcijos ir Susisiekimo m-jos nuo pat pradžių surežisuotas procesas kas dėl uosto plėtros mieste. Šiai galutinei fazei niekam jokio Mėlynojo Proveržio nebereikia. Todėl ir to “proveržio” abudu flagmanai staiga susiranda kas įdomesnius darbus, kas pavargsta – bet traukiasi abu. Juk tikslas to viso Mėlynojo spektaklio jau pasiektas. Suinteresuotieji valstybės užsakymais užbetonuoti Kuršmares pietinėje dalyje ir apie 3km nuo kranto tolyn į jūrą Melnragėje praktiškai jau užsitikrino išėjimą į milijardinį projektą, taip pasirengdami laikotarpiui, kai ES parama Lietuvai bus nebeteikiama tokiais srautais, kaip dabar. Taigi realiai niekam net neįdomu, ar po statybos ten bus koks nors krovinys, nes visos krovinių srauto prognozės (apie 140mln tonų per metus) yra vien konsultantų fantazijos, kaip sako patys uosto kompanijų vadovai. Svarbiausia, kad būtų iki 2029m metų apmokėtos betonavimo sąskaitos – data yra paimta iš Vyriausybės sprendimo projekto dėl Melnragės išorinio uosto pripažinimo valstybei svarbiu projektu – nutarimas bus patvirtintas iškart po LR BP patvirtinimo šiemet. Ten dar parašyta, kad Melnragėje turi būti investuota ne mažiau, kaip 619mln eurų ir iš jų ne mažiau kaip 185 turi būti privačios lėšos. Ar tai yra susiję su ketinimais paversti uosto direkciją akcine bendrove – mes dar pamatysim.

    Visi kiti to Mėlynojo dalyko reikalai – darbo vietos, gyventojų skaičius, nauji verslai – tik išvestiniai ir antraeiliais buvo nuo pat pradžių, nes jų vykdymo rezultato per beveik du strategijos vykdymo metus beveik nesimato. Per du metus numatyti tarpiniai rezultatai turėtų būti matomi ir pamatuojami. Strategijos progreso pristatymo metu p. Makūnas aiškino, kaip vargsta bandydamas sudaryti planą dėl atskirų strategijos priemonių įgyvendinimo planų sudarymo. Bus (gal jau yra) suplanuotas planų sudarymas – na, vis tik jau šis tas 🙂 Tai gal ir negali sakyti kad visai nieko per du metus nenuveikta.

  3. Šaunusisi žurnalistas M.Vainorius ATVIRAKLAIPĖDA 2019.07.03 rašo straipsnį ” Naujasis mero patarėjas -Leonas Makūnas”. Paskaitykit. Pasirodo, kad Makūnas ,kaip jis pats sako, buvo išrinktas pramoninnkų asociacijos Kl. ekonominės plėtros strategijos 2030 m. -Mėlynasis proveržis , įgyvendinimo valdymo grupės pirmininku. Makunas sakė ,kad “aš stengsiuosi visokeriopai kad pažadai strategijoje būtų įgyvendinti. Tai labi rimta ,kad Grubliauskas drįsta pasirinkti žmogų miesto gyventojų gerovės tikslais, o šis sako kad pavargo nikeo nenuveikęs. Meras dabar privalo aiškintis klaipėdiečiams kokius jis pavojingus “juokus” daro su miestu? Makuną delegavo pramoninkų asociacija į pirmininkus. Ar GRIGEO ne pramonės įmonė? Kur Klaipėdos pramonininkų asociacija buvo ir yra kad leido Grigeo naikinti marias, daugybę metų neprisijungti prie mjesto nuotekų valyklos Makūno vadovaujamai.

  4. Kad tam “proveržy” prisirašė vėjų kaip maži vaikai, neįmanoma ten nieko įgyvenditi….. tegu galvas jie pasitikrina…… Gyventojų padaugės tiek ir tiek, naujų įmonių prisisteiks tiek ir tiek….. fantazijos…. Mato Leonas, kad tai nerealu, tai tepa slides.

  5. Pagaliau suprato, kad jo era baigėsi. Ką jis begali padaryti: pažintys nebe tos, partiniai draugai taip pat eina užmarštin. Užtenka gerb. Makūnas. Pagyvenote kaip gilavandenė žuvis, sočiai. Sočiai pamaitinote ir Jus supusius rudnosiukus. Rudnosiukai tegul dirba kaip visi normalūs žmonės, o Jūs ilsėkitės. Užtenka.

  6. Virsta ąžuolai. Teisingai čia rašoma – Makūnas yra labai jau susietas su “Klaipėdos vandenimis” ir Grigeo skandalu. Nebūtinai jis žinojo ar ką, bet formaliai sąsajos tarp jo ir mero ir Grigeo galima įžvelgti jeigu labai norėsi ir to sieksi ką ir daro politiniai oponentai. Bet kur mero patarėja? Makūnas dirbo 0,75 etato. Iš namų. Kitos patarėjos Natalijos Sadovskajos niekas per daug ir nematė. Dar kita vieta iki šiol neužimta. Proveržis ponai, proveržis. Gerai Budinas šiandien rašo apie tramvajų. Kur buvo patarėjai ir kita mero komanda? Tokiso bejėgiškos valdžios Klaipėdoje seniai nebuvo.

  7. Džiugai, nu Tu brolyti, visai nusirašei į lankas. Supratimas Tamstos lygus nuliui, ypač apie vandens vingrybes, Tau iki Makūno kaip iki mėmulio!

  8. Jei neapsirinku ponas Makūnas netrumpą laiką vadovavo “klaipedos vandenim”.Per visą jo direktoriavimo laiką Grigeo sėkmingai leido nevalytas nuotekas į AB “klaipėdos vandenys” išvalytų nuotėkų kolektorių. Reikia pripažinti,kad šis kolektorius turi stebuklingų galių ,nes jame nevalytos nuotėkos išleidžiamos iš Grigeo stebuklingai išsivalydavo,ir į marias išbėgdavo švarus vandenėlis. Kas galėtų paneigti,kad tų galių turėjo ne vien kolektorius, bet ir direktorius. Tik va bėda – nėra po saule nieko amžino. Kas diena Klaipėdos mieste po naują skandalą ir vos ne kiekviename skandale pagrindinis figurantas AB”klaipėdos vanduo”.Ir” suprato” meras – negeri laikai artinasi. Pakoliai “pietinė Klaipėda smirda” – valdyt dar galiu,bet panašu kad greituoju laiku gali pasmirsti visai pašonėj. Mūsų meras – politikas patyręs, o ir Makūnas ne piemuo. Ir vienas ir kitas puikiai supranta, kad artėjant audrai protingiausia būtų pasitraukti.( Bent jau Makūnui)

  9. Kažkas puikiai issisluoja ir pasiruošia sau vietas, greitai pamatysim, kas. Klaipėdos m tiek įmonėse tiek savivaldybėje galvos krenta kaip rudeniniai lapai. Įdomu kas už to stovi

  10. Pa-ga-liau :-)))Makunas sako – “pavargo”. :-)))) Matyt jis galvojo kad galės poilsiauti kaip vadovaudamas penkiolika m. Kl. vandenyse. Pasirodo,kad dirbo ne pilnu etatu… Pagalvokit tik koks Makunas reikšmingas kad leidžiama kaip nė vienam kitam pasirinkti darbo laiką.. Ar parašė ataskaitą už metų darbą? Atrodo kad jis buvo atsakingas už grandiozinio ekonominio projekto Mėlynasis proveržis įgyvendinimą? Makunas privalo atsakyti dėl Grigeo nuotekų nepriėmimo į miesto valyklą, taip pat už daug. namų nuotekų išleidimą į lietaus sistemą. Jam galėtų padėti kiti liberalai, kurie kaip ir jis valdė miestą daug metų…

    • Visiškai nesigaudai situacijoje! Ar Makūnas ir vandentiekis nenorėjo valyti Grigeo nuotekų, ar Grigeo nenorėjo mokėti už nuotekų valymą? Ar prieš 40 metų Makūnas vadovavo vandentiekiui ir aplamai ar vandentiekis statė daugiabučius namus ir nuotekų ir lietaus tinklus? Pliurpi bile ką ir tiek.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt