Rinkimų kampanijų aidas kartais skaudžiai pasiveja veikiančius politikus. Jų pačių rinkimų kampanijų.

Andai prezidentas Gitanas Nausėda pernai pavasarį sakė, kad jam patekus į pagrindinį sostinės Simono Daukanto aikštės rūmų kabinetą, Prezidentūra tapsianti atviresnė žmonėms. Tačiau likimo ironija: vos po nepilnų metų, p. Nausėdai apdovanojant Nacionalinių kultūros ir meno premijų (NKMP) laureatus Vasario 16-osios proga, į renginį buvo neįleista ne šiaip gatvės valkata, o viena tos premijos laureačių – aktorė Viktorija Kuodytė. Turint galvoje, kad NKMP vienam žmogui gali būti paskirta tik kartą gyvenime, galima nebent įtarti, kokių nuosėdų liko aktorės širdyje.

Ta proga prisiminiau, kad kitas anuose rinkimuose dalyvavęs kandidatas pergalės atveju žadėjo Prezidentūros atmosferą pagyvinti vaikų krykštavimu. Gal ir gerai, kad rinkimų nelaimėjo. Gerai jo paties vaikams, atleisk man Viešpatie.

Liežuviu malti – tai ne akmenis iš vietos vartyti.

Opozicijoje veikiantys socialdemokratai – tie, kurie „ne bebrai“ – šią savaitę kritikos strėlių nukreipė į toje pačioje opozicijoje esančius konservatorius. Esą kam šie šalia savo  partijos praėjusįjį šeštadienį įkūrė dar ir prieš Baltarusijoje statomą Astravo atominę elektrinę. veikiantį sąjūdį. „Tai jų rinkimų kampanija“, – tvirtino įtakingieji „ne bebrai“.

Išgirdęs apie tokią reakciją ėmiausi „guglinti“ internete ir radau žavią citatą: „Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) ragina atsisakyti rinkimams skirtos viešųjų ryšių retorikos. Socialdemokratų nuomone, Lietuva turėtų investuoti į savų švarių ir saugių energijos išteklių plėtrą, o ne statyti abejotino efektyvumo energetines „kinų sienas“ su kaimynais“.

Atspėkite, kam galėtume priskirti jo autorystę? Ji, tiesa, iš 2016-ųjų – tada prieš rinkiminių – metų politinės retorikos. Jos autorius – Gediminas Kirkilas. Anais laikais – LSDP pirmininko pavaduotojas. Dabar jau – „ūsuotasis bebras“ iš socialdemokratų darbo partijos (LSDDP), kurioje tapo ir visu pirmininku beigi veikia kartu su Karbauskio-Skvernelio kompanija.

Žinia, prieš beveik 4 metus tokia buvo LSDP reakcija į konservatorių pradėtą akciją rinkti Lietuvos piliečių parašus prieš Astravo jėgainės statybą, kurios metu savo autografus ant protesto lapų sudėjo bent 50 tūkst. žmonių.

Kas pasikeitė nuo to laiko, išskyrus tai, kad pati LSDP suskilo į „bebrus“ ir „ne bebrus“?

Seime po surengtos apkaltos mandato neteko įtakingas socialdemokratas Mindaugas Bastys. Dėl painių ryšių su Astravą renčiančiu koncernu „Rosatom“. Jėgainė, deja, jau kaip ir pastatyta, ją ruošiamasi paleisti. O Užsienio reikalų ministerijai tebevadovauja socialdemokratų deleguotas ministras Linas Linkevičius. Kuris ligi dabar nėra 100 proc. aišku kas toks yra – „bebras“ ar „ne bebras“?

Esu kiek toliau nuo banalaus klausimo, ar iš tikrųjų socialdemokratų „bebrai“ nuo „ne bebrų“ taip esmingai skiriasi, kaip LSDP dabartinis lyderis viešumoje siekia parodyti. Problema yra šiek tiek gilesnė: kokia yra socialdemokratų – ne vien konservatorių su Andriumi Kubiliumi – atsakomybės dalis dėl to, kad pavojinga jėgainė veik be kliūčių iškilo vos už trijų dešimčių kilometrų nuo Lietuvos sienos ir pusšimčio nuo Vilniaus. Visų pirma dėl nuolat demonstruoto pleišto mūsų visuomenėje, esą dėl Astravo AE net Lietuvos viduje nėra nei aiškios pozicijos, nei normalaus sutarimo.

Savaime suprantama, kad „antiAstravo sąjūdis“ yra politinės, artėjančių rinkimų kampanijos dalis. Nesunku nuspėti, kad pakankamai nuosekli konservatorių pozicija tuo klausimu per rinkimus gali partijai duoti naudos. Tačiau lygiai taip nesunku nuspėti, kad vien tik „antiAstravo“ reikalas nė vienai šalies politnei jėgai niekada nenuties tiesiausio kelio į pergalę rinkimuose. Reikės daug ir ilgai galvoti, kaip ir kurlink pasukti šalies ekonominę ir socialinę raidą, kad pagerėtų jos piliečių gyvenimas ir gerovė.

Nors, kaip čia pasakius – branduolinio saugumo problema į gerovės sampratą neabejotinai patenka. O jei ko nors neatlieka valdžia, jai pasturgalį spardo piliečių sąjūdžiai.