Nors Apeliacinis teismas ir pakeitė kai kurias formuluotes, tačiau bausmė buvusiam Uosto direkcijos gylių matavimo inžinieriui Arūnui Toliušiui ir UAB „Topada“ direktoriui Tomui Dobožinskui liko tokia pati – vyrai lieka nuteisti už duotą ir priimtą kyšį bei turės susimokėti tūkstantines baudas.

O buvęs direkcijos darbuotojas dar ir dvejus metus negalės dirbti valstybės tarnyboje.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Pernai gegužę Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje prieš kelerius metus Klaipėdos uoste prie krantinių dugno gilinimo darbus vykdžiusios „Topados“ vadovas buvo kaltintas tuom, kad už duotą kyšį A. Toliušiui jo bendrovė gavo pinigų daugiau nei buvo atlikta darbų.

Kriminalinės žvalgybos pareigūnų fiksuoti telefoniniai pokalbis įrodė, jog tarp šių vyrų buvo susitarimas, kad A. Toliušis suklastos gylių prie krantinių duomenis. Kaskart už suklastotus matavimus buvo sutarta A. Toliušiui perduoti 1 000 eurų kyšį. Tačiau kiek iš tiesų pinigų iš T. Dobožinsko gavo buvęs inžinierius, tiksliai nežinoma, buvo nustatyti bent keturi klastojimo atvejai. Suklastotus dokumentus nieko neįtardami parašais patvirtino kitų Uosto direkcijos skyrių atsakingi asmenys, surašydami kokybės bei priėmimo-perdavimo aktus.

Buvo nustatyta, jog skaičiuodamas specialia programa batimetrinius gylius A. Toliušis juos padidindavo tai dviem, tai 5 centimetrais.

Bylos nagrinėjimo metu abu vyrai kaltais neprisipažino.

Klaipėdos apygardos teismas A. Toliušiui skyrė 11 200 eurų baudą, tačiau ją sumažino iki 9 415 eurų, nes vyras buvo sulaikytas. Iš direkcijos atleistas ir į Škotiją gyventi išvykęs A.Toliušis buvo sulaikytas Prancūzijoje ir 2018 m. vasario pabaigoje atgabentas į Lietuvą. Jis buvo sulaikytas 25 dienas. Klaipėdos teismas jam dar skyrė ir sankciją, neleidžiančią dvejus metus dirbti valstybės tarnyboje. T. Dobožinskui teismas paskyrė 9 415 eurų baudą.

Abu vyrai pasinaudojo teise tokį sprendimą skųsti Apeliaciniam teismui.

T. Dobožinskas savo skunde argumentavo, jog kaltinimas grįstasi vien „slapta darytu neblaivių kaltinamųjų pokalbio garso įrašu, kuriame girdisi fragmentuota ir nerišli kaltinamųjų kalba, žodžių nuotrupos, skirtingų minčių sakiniuose fragmentai, kuriuos sunku suprasti ir/arba tarpusavyje susieti”. Esą grįsti kaltinimą vien tokio turinio įrašu yra neteisinga ir neobjektyvu. Priminta, kad liudytojai teisme pažymėjo, jog 2–5 cm apdorotų/redaguotų matavimo duomenų paklaida esą yra nereikšminga, o gylių matavimo prietaisai taip pat turi nuo 10 iki 20 cm matavimo paklaidas.

A. Toliušis savo skunde dėstė, kad byloje nenustatyta, kada, kokiu būdu ir kokias kyšio sumas jam perdavė T. Dobožinskas, tad susitarimas dėl kyšio esą grindžiamas spėjimais ir prielaidomis. Jis taip pat akcentavo, jog Klaipėdos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad minėtasis pokalbis vyko tarp girtų asmenų, esą nevertino viso jo turinio. O nei vienas byloje esantis telefoninis pokalbis nepatvirtina, kad buvo toks susitarimas. Buvęs direkcijos darbuotojas akcentavo ir aplinkybę, kad jam inkriminuotas dokumentų klastojimas tarnybiniu kompiuteriu galėjo būti nustatytas net sekundžių tikslumu, tačiau to padaryta nebuvo, apsiribota tik abstrakčiu terminu – „keleto dienų laikotarpiu”.

Bylos nagrinėjimo Apeliaciniame teisme metu Uosto direkcija prašė iš A. Toliušio priteisti 12 547, 29 Eur žalą.

Visgi bylą išnagrinėjusi šio teismo kolegiją, kurią sudarė teisėjai Jolanta Čepukėnienė, Ernesta Montvidienė ir Algimantas Valantinas, nusprendė, jog Klaipėdos apygardos teismas priėmė pagrįstą sprendimą ir pakeitė tik kelias formuluotes. Bausmės nuteistiesiems liko tokios pačios, o Uosto direkcijai palikta teisė žalą išsireikalauti civilinio proceso tvarka.

Laikinasis Uosto direkcijos vadovas Vidmantas Paukštė „Atvirai Klaipėdai” sakė, kad sprendimas dėl civilinio ieškinio reiškimo gali būti priimtas tik susipažinus su nutartimi, taip pat esą reikia įvertinti aplinkybę, kad galbūt su pateiktas kasacinis skundas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.