Praėjus pusantro mėnesio po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) sprendimo, kad Klaipėdos apygardos teismas turi iš naujo nagrinėti bylą, kuri gimė dėl to, kad uostamiesčio savivaldybė padedama Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) buvo sugalvojusi, kaip visuomenei atverti per prestižinį „Gintaro kranto” kvartalą einančią Skautų gatvę, šio teisėjų kolegija bylą nusiuntė į Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Tuo metu Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai dėl kitos bylos, kurią jau senokai inicijavo šio prestižinio kvartalo gyventojai  Irena Baltrunenė ir Benediktas Petrauskas, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Vėl į pradžią

Pirmą sykį klausimą, ar teisėtai užtverta dalis Skautų gatvės, einančios per kvartalą, pastatytą buvusios pionierių stovyklos vietoje, dar 2006-ųjų kovą iškėlė tuometinė dienraščio „Vakarų ekspresas“ žurnalistė Natalija Mogučaja-Vaineikienė. Nepaisant jos ir kitų žurnalistų atliktų tyrimų, periodiškai vis pasirodydavusių publikacijų, situacija nėra pasikeitusi iki šiol – ties Pamario gatve įrengtas užkardas pakyla tik ratuotiems kvartalo gyventojams, o nuo kopų pusės joks automobilių eismas neįmanomas, nes čia įrengti vartai su spyna.

Klaipėdos savivaldybės administracijai galiausiai nusprendus įregistruoti šią gatvę kaip miesto turtą (Kelių įstatymas numato, jog gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms), to padaryti nepavyko, nes dalis gatvės pateko į „Gintaro krantui“ išnuomotą sklypą, o servituto čia neliko dar 2003 metais, kai tuometinė apskrities viršininkė Virginija Lukošienė, vėliau pati įsikūrusi šiame kvartale, pasirašė susitarimą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo su tuometine sklypo nuomininke AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija („Klasco“). 2004 m. gruodį apskritis nutraukė sutartį, pasirašytą su „Klasco“, ir sudarė sutartį su „Gintariniu krantu“, kuris prieš tai buvo šio sklypo subnuomininkas.

Susiklosčius tokiai situacijai Savivaldybė kreipėsi į NŽT, kad ši pašalintų kliūtį miestui tapti gatvės savininku. Ji atliko patikrinimą ir konstatavo, kad sklypo dalis (gatvė, keliai prie namų bei plotas, kuriame bendrija esą ketina statyti bendruomenės namus) naudojama ne pagal paskirtį ir nusprendė nutraukti jo nuomos sutartį.

Klaipėdos apylinkės teismas buvo atmetęs kvartalo bendrijos skundą dėl NŽT sprendimo nutraukti dalies sklypo (gatvės, kelių prie namų bei ploto, kuriame bendrija esą ketina statyti bendruomenės namus) nuomos sutartį. Tada bendrija kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą, kurio kolegija konstatavo, jog „Gintariniu kranto“ skundas yra pagrįstas.

Pastarąjį verdiktą LAT jau apskundė NŽT ir jo kolegija sausio viduryje konstatavo, kad bylą apygardos teismas turi nagrinėti iš naujo. Anot LAT, nors ir reikia atsižvelgti ir į tokioje žemėje esančių statinių savininkų nuosavybės teisę, negali būti sudarytos prielaidos, kad būtų nesilaikoma efektyvumo principo, kuris reiškia, jog turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei ir turi būti veikiama visuomenės interesais. Teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad bendrija, užtverdama per savo nuomojamą teritoriją einančią gatvės dalį, sudarė galimybę tik savo nariams naudotis šia gatve, paneigdama kitų visuomenės narių teisę naudotis šia gatve susisiekimo tikslais.

LAT sprendime rašoma, kad bendrija pažeidė teisės aktuose įtvirtintą reikalavimą naudotis ne aukciono būdu išnuomotu valstybinės žemės sklypu užtikrinant teisingą visuomenės interesų ir nuomininko teisių pusiausvyrą ir tokiais aktyviais veiksmais sudarė pagrindą nutraukti valstybinės žemės nuomos sutarties dalį dėl nuomojamo valstybinės žemės sklypo dalies, kuri būtina siekiant užtikrinti galimybę visiems visuomenės nariams naudotis gatve susisiekimo tikslais.

Bylai sugrįžus į apygardos teismą ją rašytinio proceso būdu ėmėsi nagrinėti teisėjos Irma Čuchraj, Raimonda Andrulienė ir Aušra Maškevičienė. Jos panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo.

Konstatuojama, jog byloje svarbu nustatyti, ar bendrija „statytojos teisių neįgyvendino dėl objektyvių priežasčių, ar dėl savo pačios pasyvumo”, tad turi būti tiriami ir nauji įrodymai.

Prireikė komisijos

Regionų apygardos teismo Klaipėdos rūmų nagrinėjamojoje byloje B. Petrauskas kartu su I. Baltruniene ginčija NŽT sprendimą išimti iš viso sklypo tą dalį, kuri būtų skirta Skautų gatvei.

Šios bylos posėdžiai ne kartą buvo atidėti, kol galiausiai buvo nuspręsta palaukti LAT verdikto minėtoje byloje.

Paaiškėjus, kad byla grąžinama į Klaipėdą, šis teismas nusprendė kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašant spręsti klausimą dėl bylos sujungimo ir perdavimo nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui, „kadangi nustatytas mišrus teisinis santykis”.

Apie tikslingumą sujungti šias bylas rašoma ir apygardos teismo nutartyje.

„Priklausomai nuo Specialiosios teisėjų kolegijos procesinio sprendimo, tikslinga svarstyti šios civilinės ir administracinės bylų sujungimo reikalingumą, o to negalima padaryti apeliacinės instancijos teisme dėl skirtingų šių bylų procesų stadijų”, – konstatavo apygardos teismo kolegija.

Užkardo norėjo ir kaimynai

Šią savaitę posėdžiavusi Klaipėdos savivaldybės Saugaus eismo komisija nagrinėjo ir šalia kvartalo, toje pačioje Skautų gatvėje gyvenančių žmonių prašymą uždrausti eismą šia gatve visiems pašaliečiams arba leisti įsirengti užkardą.

Kad pastaroji mintis net nesvarstytina, iškart pareiškė šios komisijos pirmininkas, Savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis.

Skautų gatvės gyventojas Arvydas Kazlauskas aiškino, kad vasaros metu čia egzistuoja didžiulė problema, nes visa gatvė „tampa parkingu”.

„Pėsčiųjų ir dviračių takas įrengtas gyventojų lėšomis, jis irgi tampa parkingu. Negali pravažiuoti nei gyventojai, nei kitas transportas, neįmanoma nei išvažiuoti, nei įvažiuoti. Kiekvieną dieną po kelis kartus reikia kviesti policiją. Jei nebūtų kopų, tikriausiai įvažiuotų į pliažą”, – dėstė vyras.

Girulių seniūnaitis Viktoras Kavolis sakė galintis tik paantrinti –  esą net pėstiesiems vasarą sunku čia praeiti. Jo nuomone, draudžiamąjį ženklą reikėtų statyti už šioje gatvėje esančios kavinės.

Savivaldybės administracijos Transporto skyriaus vyriausiasis specialistas Vytautas Paukštė atkreipė dėmesį, kad šioje gatvėje jau yra ženklas „gyvenamoji zona”, suteikiantis prioritetą pėstiesiems. Esą retai kur yra tokios gatvės mieste.

Tuo metu vicemeras Arūnas Barbšys akcentavo, kad šioje vietoje yra rekreacinė teritorija ir neturėtų būti nuolat gyvenama, tad šiuo klausimu turėtų pasidomėti Statybų inspekcijos klausimas.

„Jei yra galimybė, reikia išbraižyti vietas. Čia vieša gatvė ir ją reikia naudoti pagal paskirtį”, – teigė vicemeras.

Tuo metu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos viršininkas Mindaugas Džermeika sakė, kad situaciją visgi reikia spręsti atsižvelgiant į realijas, kad „yra ten gatvė, yra gyventojai”.

„Pastato vienas kampu, kiti irgi ima taip daryti ir pravažiuoti darosi sudėtinga”, – teigė viršininkas.

G. Neniškis savo ruožtu akcentavo, kad statyti ženklą „Nurodyto transporto eismas draudžiamas” nėra prasmės, nes realiai neįmanoma sukontroliuoti, kas gyvena konkrečioje teritorijoje ir turi teisę į ją įvažiuoti.

Galiausiai buvo nutarta, jog situacija turi būti išnagrinėta nuodugniau ir sprendimas buvo atidėtas kitiems posėdžiams.