„Atvira Klaipėda” sulaukė skaitytojos Rasos, gyvenančios ir dirbančios Klaipėdos senamiestyje, laiško. Jame moteris teigia esą dėl dažnai čia paliekamų automobilių su įjungtais varikliais skleidžiamos taršos ji yra priversta kvėpuoti išmetamųjų dujų užterštu oru.

„Norėčiau informacijos, ar yra kokie draudimai ir baudos už stovėjimą įjungtu varikliu? Ypač daug taksi stovi įjungtu varikliu, dažnai ir rūko”, – laiške rašo moteris, atsiuntusi ir tai patvirtinančių nuotraukų.

Jos teigimu, taip dažniausiai elgiasi įvairių tarnybų, „pradedant policija, greitąja, kelių, saugos tarnybų ir t.t.” vairuotojai.

Asociatyvi nuotr.

Ji teigė pirmadienį, kovo 9 d., Turgaus g. prie „Ikiuko” parduotuvės užfiksavusi gatvės valymo mašiną su įjungtu varikliu, kurios vairuotojas gėrė kavą ir kalbėjosi su kolega.

Tuo metu kovo 6 d. prie Naftos terminalo netoli futbolo stadiono apie 14 val. vienos tarnybos vairuotojas esą buvo kietai įmigęs, tačiau automobilio variklį išjungti buvo pamiršęs.

„Pradėjau fotografuoti, nes paskambinus ir pranešus organizacijoms, abejoju, kad kas nors pasikeis”, – portalui atsiųstame laiške nusivylimo dėl esamos situacijos neslėpė klaipėdietė.

Numatyta administracinė atsakomybė

Besiaiškinant šią situaciją, sužinoti pavyko tik tiek, kad tam tikrais atvejais už tai yra numatyta administracinė atsakomybė ir bausti pažeidėjus baudomis už tai gali policijos pareigūnai. Kitų gi su tarša turinčių kovoti institucijų atstovai dievagojosi dėl to esą niekuo dėti.

Ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (VSC) bendruoju telefonu atsiliepusi atstovė, ir Aplinkos apsaugos agentūros atstovė spaudai tikino, jog oro tarša išmetamosiomis automobilių dujomis nėra jų institucijų kompetencija. Tą patį teigė ir laikinai Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Saugos kontrolės skyriaus vedėją pavaduojantis Darius Galdikas, patikinęs, jog panašaus pobūdžio skundų uostamiesčio VSC nėra sulaukęs.

Kad tai nėra jų kompetencijos klausimai, „Atviros Klaipėdos” žurnalistei tvirtino ir Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdybos skyriaus viršininkas Alfredas Šepštas.

„Mes už įjungtą variklį bausti negalime ir tokių skundų nesame gavę. Nėra niekur aplinkosauginiuose teisės aktuose nurodyta, kad tai mūsų kompetencija”, – sakė jis.

Pasak aplinkosaugininko, tam tikrose vietos, pvz., kelte, yra pastatyti ženklai, nurodantys, jog automobiliai negali stovėti įjungtais varikliais – esą kiekviena atskira įstaiga tai reglamentuoja savo pačios veiklos nuostatais.

Aplinkos apsaugos departamento spaudos tarnybos atsiųstame atsakyme teigiama, jog „AAD per akcijas keliuose kartu su policijos pareigūnais atlieka kontrolinius dujų dūmingumo ir anglies monoksido (CO) kiekio automobilių išmetamosiose dujose patikrinimus, o ne dėl stovinčio automobilio su įjungtu varikliu”.

Tuo metu darbo dienos pabaigoje Klaipėdos kelių policijos atstovas Aurelijus Jankauskas informavo, jog Kelių eismo taisyklės transporto priemonėms draudžia stovėti su įjungtais (dirbančiais) varikliais tik keletu atvejų:

• kai tam tikroje transporto priemonių stovėjimo vietoje yra įrengti kelio ženklai, nurodantys stovėjimo vietą tik išjungus variklį – už tai numatyta administracinė atsakomybė, užtraukianti baudą nuo 30 iki 90 eurų;
• gyvenamosios zonos teritorijoje, kuri paženklinta kelio ženklais, draudžiama stovėti įjungus transporto priemonės variklį ilgiau nei būtina paruošti transporto priemonę važiuoti (nuvalyti sniegą ir panašiai) – už šį pažeidimą numatyta bauda nuo 10 iki 12 eurų. Šis reikalavimas taip pat taikomas daugiabučių gyvenamųjų namų kiemuose.

Ar kada nors už šiuos pažeidimus Klaipėdoje yra bausti vairuotojai, Kelių policijos atstovas neatsakė.