Klaipėdos savivaldybės inicijuotas bylas dėl pastatui Naujojo uosto g. 5 taikomos apsaugos pralaimėję paveldosaugininkai antradienį priėmė sprendimą, kuris ir toliau neleidžia griauti šio statinio.

Likus porai dienų iki šio paveldo vertinimo tarybos posėdžio, į ją kreipėsi dvi Klaipėdos organizacijos, prašydamos ir toliau šiam pastatui, kuriame tarpukariu veikė pirmoji lietuviškoji Uosto direkcija, taikyti apsaugos priemones.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Norėjo griauti

Registrų centro duomenimis, šis pastatas yra statytas 1925 metais, tačiau istorikas Dainius Elertas tikina, kad jis iškilo kur kas anksčiau – dar XIX a.

Pirmieji užmojai jį griauti kilo dar šio amžiaus pradžioje – 2003 m. birželio 12 d. Klaipėdos miesto Tarybai tvirtinant sklypo Naujoji Uosto g. 3 detalųjį planą kaip dokumento priedas buvo patvirtintas ir sutarties dėl infrastruktūros plėtojimo projektas. Pagal ją AB „Laivitė“ turėjo savo lėšomis išpirkti iš gyvenamojo namo Naujoji Uosto g. 5 savininkų butus iki 2005 m. gruodžio 31 d. ir namą nugriauti išsikėlus paskutiniam buto savininkui. Čia įmonė turėjo įrengti automobilių stovėjimo aikštelę. Savivaldybė sutartimi įsipareigojo parengti gyvenamojo namo griovimo darbų technologijos aprašymą ir išduoti leidimą namą nugriauti.

2006 m. „Laivitės“ pastatus įsigijo bendrovė „Memelio miestas“, puoselėjusi ambicingus planus čia pastatyti naują kvartalą. 2008-ųjų birželį Vyriausybės nutarimu ši teritorija buvo išbraukta iš uosto ir tapo miesto dalimi. 2009 m. žiniasklaidoje buvo rašoma, kad didžiąją dalį name Naujojo Uosto g. 5 esančių butų įsigijo „Memelio miestas“.

Pastato griovimo idėją 2017-ųjų pabaigoje priminė Saugaus eismo komisija – esą pastatas trukdo saugiam eismui ir vienintelė išeitis yra jį nugriauti. Nors prieš tokius užmojus sukilo dalis klaipėdiečių, Savivaldybės administracija buvo panorusi pradėti pastato paėmimo visuomenės reikmėms, o vėliau ir nugriovimo procedūras. Tačiau sprendimo projektas taip ir nepasiekė miesto Tarybos – galbūt dėl to, kad kai kurie politikai išreiškė norą, kad pagaliau būtų galutinai išaiškinta, ar šis pastatas saugotinas, ar ne, nes Kultūros paveldo departamento (KPD) I Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba buvo patikslinusi Klaipėdos Naujamiesčio vertingąsias savybes ir nutarė šį pastatą priskirti urbanistinės struktūros statinių kategorijai.

Klaipėdos savivaldybė kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kad šis panaikintų minėtąjį KPD tarybos nutarimą, suteikiantį jam apsaugą.

Nepaisant tokių patikinimų, kad pastatą ruošiamasi išsaugoti, Klaipėdos savivaldybė kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kad šis panaikintų minėtąjį KPD tarybos nutarimą, suteikiantį jam apsaugą. Jis pernai konstatavo, jog KPD tarybos akte nėra nurodyti kriterijai, pagal kuriuos pastatas priskirtas urbanistinės struktūros statinių kategorijai, taip pat nenurodyti teisės aktai ir šaltiniai, kuriais remiantis priimtas toks sprendimas. Toks trūkumas, teismo nuomone, yra esminis ir pažeidžiantis Savivaldybės teises, tad ši akto dalis buvo panaikinta, o taryba įpareigota klausimą dėl pastato priskyrimo urbanistinės struktūros statinių kategorijai išnagrinėti iš naujo.

Pasak Klaipėdos savivaldybės administracijos Teisės skyriaus vedėjo Andriaus Kačalino, paveldosaugininkai buvo pasinaudoję teise skųsti šį sprendimą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, tačiau ir šis sprendimo nepakeitė.

Dar kartą dėstė argumentus

Likus porai dienų iki suplanuoto I Nekilnojamo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdžio, kurios darbotvarkėje buvo numatytas ir šio pastato apsaugos klausimas, į ją ir į KPD kreipėsi Klaipėdos miestiečių draugija ir Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyrius, savo raštus padubliavę ir Savivaldybės administracijos direktoriui.

„Namas yra istorinio Vitės kvartalo apstatymo reliktas, formavęs Malkų gatvės išklotinę. Tai vienas iš kelių išlikusių ir stabilios būklės senųjų pastatų didelėje teritorijoje Vitėje tarp marių ir Naujosios Uosto gatvės, Klaipėdos miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu. Jis su kitais gretimais valdomos „Stemma Group“ teritorijoje išlikusiais senais pastatais, gatve papildo nuo 1880 m. formavusį uosto statybos dirbtuvių ir sandėlių kompleksą. Neabejotinai istorinis pastatas yra jūrinio paveldo objektas. Sklypas ir pastatas priklausė įtakingai XIX-XX a. Klaipėdos jūrų transporto kompanijai valdytų pirklių Scharffenorth ir H. Lundgreen, Carl Kerkau. 1856 -1866 m. ji valdė sklypą. 1898-1909 m. pastate veikė šios kompanijos agentūra. 1923-1940 m. pastatas priklausė Klaipėdos uosto valdybai. Būtent šiame pastate veikė pirmoji lietuviška Klaipėdos uosto valdyba. Taip pat artėjančiam Klaipėdos krašto sukilimo šimtmečiui krašte veikiančių visuomeninių organizacijų noras yra pažymėti šį pastatą kaip išskirtinį Lietuvos jūrinės valstybės istorijai. Kiekvienais metais šis pastatas sausio 15-ąją gali būti papuošiamas Lietuvos ir Klaipėdos krašto trispalvėmis. Pastatas susijęs su iškiliomis Lietuvos asmenybėmis: pirmuoju Šventosios uosto viršininku ir pirmuoju lietuvišku Klaipėdos uosto valdytoju inž. R. Visockiu, kap. L. Stulpinu, inž. J. Šimoliūnu ir kt. Šis namas išsiskiria savo puošnia stilistika. Yra išlikusių ne tik autentiškų elementų, bet ir Antrojo pasaulinio karo metu slėptuvei pritaikytas pusrūsis su metalinėmis užsklandomis”, – rašoma raštuose.

Organizacijos prašė užtikrinti esamą pastato paveldosauginį statusą ir jo nekeisti. Taip pat siūlyta atsižvelgti į aplinkybę, kad statinys esą netrukdo eismui ir pėsčiųjų takus bei dviračių galima nuvesti ties pietvakariniu pastato kampu išardžius buvusioje „Laivitės” mūrinėje tvoroje tarpą bei palikti pralaidą pėstiesiems ir dviratininkams, kurie šią teritoriją galėtų saugiai kirsti kiemu.

Jos taip pat pasiūlė Klaipėdos savivaldybės administracijai, kad esant poreikiui platinti gatvę, būtų galima atsisakyti  šaligatvio rytinėje gatvės pusėje, jį įrengiant vietoje sovietmečiu pastatytos buvusių teismo rūmų, policijos komisariato komplekso tvoros.

Pastatas ir toliau bus saugomas

KPD atstovė ryšiams su visuomene Jūratė Mičiulienė informavo, kad minėtoji vertinimo taryba antradienį pastatą priskyrė vertingųjų savybių turinčių objektų kategorijai. Pasak jos, tai reiškia, kad pastatas negalės būti griaunamas ir ateityje bet kokius su šiuo pastatu susijusius darbus vėl papildomai reikės svarstyti vertinimo taryboje.

Specialistai dar turės pasisakyti, ar objektą įrašyti į kultūros vertybių registrą, ar ne. Šį papildomą vertinimą jau galės daryti ir Klaipėdos miesto savivaldybės vertinimo taryba. Tad yra tikimybė, kad šis pastatas gali būti įrašytas į kultūros vertybių registrą kaip vietinio reikšmingumo lygmens savarankiškas kultūros paveldo objektas.

Pasak Savivaldybės administracijos Teisės skyriaus vedėjo A. Kačalino, miesto valdžia to ir prašė.

„Toks statusas reiškia, kad rengiant bet kokį projektą – ar griovimo, ar rekonstrukcijos būtų privaloma spręsti, kaip tas savybes išsaugoti. Ar, pavyzdžiui, atkurti fasadą kitoje vietoje, ar panašiai”, – sakė A. Kačalinas.

„Atvira Klaipėda” jau rašė, kad ruošiamu teritorijos tarp Danės upės, Naujosios Uosto, būsimo Naujojo Sodo gatvės tęsinio ir Kuršių marių detaliuoju planu šios pastato likimas nesprendžiamas. Tiesiog šaligatvio sąskaitą nuo jo šiek tiek atitraukiamos gatvės ribos. Taip liktų galioti dalis senojo detaliojo plano, numatančio jo griovimą.