Kelis dešimtmečius apleistam „Viktorijos“ viešbučiui atsirado reali galimybė atgimti – jau prasidėjo rekonstrukcijos darbai, kuriuos tikimasi pabaigti per metus ir pastatui sugrąžinti pirminę jo funkciją.

Iš kai kurių pusių Viktoriją jau apjuosė tvoros. Martyno Vainoriaus nuotr.

Klaipėdos centre esantį „Viktorijos“ viešbučio pastatą nuo 2014 metų valdo „Kamineros grupė“. Ji žadėjo rekonstrukcijos darbus pradėti dar pernai rudenį, tačiau planus teko šiek tiek pakoreguoti, bet pastatas jau aptvertas tvoromis ir tapo statybviete.

„Taip, rekonstrukcija jau prasidėjo. Tikimės, kad duris galėsime atverti kitų metų pavasarį, toks yra mūsų noras. Reikia vidų sutvarkyti, o iš išorės – bus matyti. Bet manau, kad reikės ir išorę atšviežinti, nes laikas negailestingas, juk buvo kaip ir apleista“, – kalbėjo „Kamineros grupės“ valdybos pirmininkas Arūnas Tuma.

Anksčiau „Atvirai Klaipėdai“ jis yra sakęs, jog investicijos į „Viktorijos“ viešbutį gali siekti apie 15 mln. eurų.

Projektuotojų vizualizacija

Viešbutyje numatoma įrengti vienviečius, dviviečius, šeimyninius, žmonėms su negalia bei prezidentinius kambarius. Planuojama, jog „Viktorijos“ pirmame aukšte veiks restoranai, konferencijų salės, kavinės. Penktame aukšte suprojektuotas nedidelis restoranas bei pokylių salė.

Pagal normatyvus šiam 106 kambarių viešbučiui reikėtų 103 automobilių stovėjimo vietų, tačiau miesto Tarybos patvirtina tvarka leidžia šioje uostamiesčio vietoje taikyti 0,5 koeficientą ir dėl to reikalavimas švelnėja iki 52 vietų. Numatoma rekonstruoti esamas automobilių stovėjimo vietos S. Šimkaus gatvėje, o šalia esančios vejos sąskaita būtų įrengta 10 naujų vietų. Taip pat numatoma automobilių vietų rekonstrukcija teritorijoje ties Puodžių gatve, kur vietoje dabartinių 10 vietų sudarius sąlygas automobilius statyti įstrižai atsirastų 21.

„Numatoma, kad likusios 29 vietos viešbučio savininkų lėšomis bus įrengiamos už sklypo ribų pagal infrastruktūros sutartį su savivaldybe jos nurodytoje vietoje“, – teigta pastato rekonstrukcijos projektiniuose pasiūlymuose.

„Dabar manome, kad tas maždaug 30 vietų bus aikštelėje prie piliavietės, Pilies gatvėje. Ten galima vietas išsinuomoti arba rezervuoti. Visi tikisi, kad galbūt dar po Atgimimo aikšte bus automobilių stovėjimo aikštelė, tada čia bus galima išsinuomoti tas vietas. O kol kas trūkstamos vietos automobiliams statyti yra numatytos Pilies gatvėje“, – teigė rekonstrukcijos projekto architektas Edmundas Andrijauskas.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Jis prisiminė, kad prie šio projekto dirba nuo 1997 metų.

„Pats čiupinėti tą viešbutį pradėjau 1997 metais, keitėsi krūvą savininkų. Jis jau buvo nupirktas, net neatsimenu, kas buvo tas savininkas, pastatas jau buvo apleistas. Tada prasidėjo rekonstrukcija, pasikeičia užsakovas, vėl tęsiasi. Turbūt tokio objekto, kurio sutvarkymas taip ilgai truktų, daugiau ir nežinau. Yra tokių užkeiktų objektų. 10 kartų pradedame ir 10 kartų sustojame“, – kalbėjo E. Andrijauskas.

Šiuo metu pastatas priklauso bendrovei „Klaipėdos Viktorija“, kurią valdo „Kamineros grupė“.

Ūkio ministerija dar 2010-aisiais „Viktorijos“ rekonstrukcijai iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų buvo skyrusi beveik 6,3 mln. litų. Dar 3,38 mln. litų turėjo pridėti patys pastato savininkai. Pasirašius šią sutartį buvo pradėti pastato fasado, stogo tvarkymo darbai.

Projekto metu buvo žadėta renovuoti 98 numerius ir sukurti keturių žvaigždučių kategoriją atitinkančio viešbučio paslaugų infrastruktūrą, įrengti restoraną-kabaretą, SPA, konferencijų centrus. Tačiau 2013-aisiais nustačius, kad „Klaipėdos Viktorija“ nesilaiko finansavimo sutarties nuostatų, nuspręsta šią sutartį nutraukti bei bendrovei paramos lėšų neišmokėti.

2014-ųjų kovą bendrovės kontrolinį akcijų paketą iš įmonės „Seego“ įsigijo „Kamineros grupė“. Vėliau ji aukciono būdu tų pačių metų rudenį iš Klaipėdos savivaldybės už beveik 900 tūkst. litų įsigijo ir likusias, daugiau nei penktadalį, „Klaipėdos Viktorijos“ akcijų.

ISTORIJA

Istoriko Jono Tatorio duomenimis, dabartinės „Viktorijos“ vietoje XVIII a. antrojoje pusėje veikė „Baltojo žirgo“ karčema. XIX a. pirmojoje pusėje ji priklausė turtingam pirkliui, kuris netoliese turėjo ir sandėlį. Stačiakampio plano dviaukščiame pastate anuomet buvo 13 kambarių, valgykla, virtuvė, po du maisto sandėlius bei rūsius, taip pat 6 kambariai pastogėje. Savininkui priklausė ir gretimas namas, kur buvo septyni gyvenamieji kambariai, biliardinė bei žaidimų kambarys, rūsys, virtuvė, kėgelbanas. Šalia karčemos veikė vasaros sodas su paviljonu, o kieme stovėjo fachverkinė arklidė dvylikai arklių bei ratinė 6-8 vežimams.

XIX a. antrojoje pusėje pasikeitus šeimininkui karčema pavadinta „Viktorijos“ viešbučiu. Naujasis savininkas pastatą rekonstravo: centre išmūrijo frontoną su prasikišusiais bokšteliais iš šonų, pastatė medinį vasarinį paviljoną, už kurio augo sodas.

1922 m. „Viktorijos“ viešbutis buvo rekonstruotas, kai kurios dalys paaukštintos iki trijų aukštų. Pasikeitė ir senosios dalies apdaila, buvo išmūrytas naujas frontonas. Vėliau virš pagrindinių durų per visą šaligatvio plotį iškištas balkonas, kuris rėmėsi į du kvadratinius stulpus.

XX a. pradžioje viešbutyje įrengtas centrinis šildymas, kiekviename aukšte buvo po vonią, o kiekviename kambaryje – po telefoną. Tuo metu viešbutyje veikė ir pirmos klasės kavinė-restoranas.

1934 m. viešbutyje buvo jau 60 gerai įrengtų kambarių, veikė valgykla, galinti vienu metu aptarnauti apie 100 žmonių, pramogų salė, vasaros sodas.

http://wiki-commons.genealogy.net nuotr.

1938 m. viešbutis buvo dar kartą rekonstruotas ir tapo didžiausiu uostamiestyje. Jo salėje vykdavo pobūviai, koncertai, paskaitos, dailės parodos.

Per Antrąjį pasaulinį karą pastatas smarkiai nukentėjo, buvo nuniokotas – išplėšti langų rėmai, durys, išluptas parketas, išvogtos vonios. Sovietmečiu rekonstruotas pastatas kurį laiką buvo tapęs statybininkų bendrabučiu, po to čia pradėjo veikti „Klaipėdos“ viešbutis. „Viktorijos“ pavadinimas įstaigai sugrąžintas pastačius dabartinį viešbutį „Amberton Klaipėda“.