Kovo 20-oji pažymima kaip pasaulinė Žemės diena, astronominis pavasaris – pavasario ekvinokcija.

Lygiadienis arba lygė – tai diena kai visuose Žemės rutulio kampeliuose dienos ir nakties trukmė susilygina. Kasmet ekvinokcijos tašką Žemė pasiekia kiek kitu laiku įvairuojančiu maždaug paros tarpsnyje. Šiemet šis stebuklingas gamtos reiškinys Lietuvoje įvyks kovo 20-ąją, naktį 3 val. 51 min.

Nuo 2012 metų miesto bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių saviraiškos centras, „Žalia banga“ organizavo gamtosauginius forumus, skirtus miesto moksleiviams. Jie vykdavo Uosto direkcijoje, kuri tapo šių renginių globėja. Šalia jos būdavo keliama ir Žemės vėliava. Martyno Vainoriaus nuotr.

1971 m. Jungtinės tautos pavasario lygiadienį paskelbė kaip šventę žmonijai ir pavadino Pasauline Žemės diena. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, atsirado galimybė prisijungti prie šios iniciatyvos, todėl LR Aukščiausioji Taryba 1992 m. kovo 13 d. m. Žemės dieną oficialiai įteisino ir Lietuvoje.

Tuometinis Klaipėdos savivaldybės tuometinis Gamtosaugos skyrius (dabar Aplinkos kokybės skyrius) nieko nelaukdamas pradėjo ruoštis pirmą kartą atšvęsti šią šventę, pakeliant Žemės vėliavą ir mūsų mieste. Tokios vėliavos dar niekas neturėjo, todėl trys tuometinės Gamtosaugos skyriaus darbuotojos (vedėjavo tada straipsnio autorė) išsiaiškinusios vėliavos spalvas, formatą, pasiuvo ją. Vėliavos kėlimui buvo pasirinkta miesto „širdis“ – Atgimimo aikštė, neseniai tada gavusi tokį pavadinimą ir išsilaisvinusi nuo Lenino paminklo bei beveik metus jį saugojusių sovietų armijos kareivių ir šarvuočių.

Ją iškėlė tuometinis miesto meras Benediktas Petrauskas. Susirinko pulkelis klaipėdiečių. Ansamblis „Kuršių ainiai“ trimitavo, garsiai skelbė, kad mes prijungiame prie viso pasaulio tautų, norime saugoti Žemę – savo vienintelius namus.

Nuo 1992 m. kiekvienais metais Žemės vėliava buvo keliama tai vienoje, tai kitoje miesto vietoje, taip pat prie bendrojo lavinimo mokyklų, Klaipėdos universiteto, pramonės įmonių.

Malonu prisiminti, pavyzdžiui, 1999 metus, kai iš Teatro aikštės miesto gatvėmis jaunieji gamtos bičiuliai nešė Žemės vėliavą grojant pučiamųjų orkestrui „Bangputys“ į Laikrodžių muziejaus kiemelį. Ten vėliavą iškėlė tuometinis meras Eugenijus Gentvilas. O 2003 m. vėliava buvo nešama miesto gatvėmis dalyvaujant gausiam jaunimo būriui ir kariniam orkestrui.

Nuo 2012 metų miesto bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių saviraiškos centras, „Žalia banga“ organizuoja gamtosauginius forumus, skirtus miesto moksleiviams. Jie vyksta Uosto direkcijoje, kuri tapo šių renginių globėja. Šiuose forumuose aktyviai dalyvauja per 100 moksleivių, pedagogų. Moksleiviai ruošia pranešimus aktualiomis ekologinėmis temomis, vyksta diskusijos.

Tenka labai apgailestauti, kad šių metų moksleivių gamtosauginį forumą, skirtą Žemės dienai teko atšaukti dėl paskelbtos koronaviruso pandemijos.

Beveik du mėnesius buvo ruošiamasi svarbiai forumo temai „Klimato kaitos lokalinės ir globalinės problemos“.

Renginys nukeltas į Pasaulinės Aplinkos apsaugos dienos minėjimą birželio 5 d.

Per pavasario lygiadienį iškeltos plazdančios Žemės vėliavos suteikia galimybes žmonėms pamąstyti apie neabejotiną vertybę, kuri jungia visus pasaulio žmones. Tai – Žemė, mūsų planeta. Ji mus rengia, maitina, auklėja. Žmogus į Žemę graužiasi kaip trandis į obuolį, iš jos pasiima akmens anglį, naftą, dujas, kitas iškasenas, o Žemei grąžina kenksmingas atliekas, užterštą orą ir vandens telkinius. Sukelia pavojingą Žemei ir žmogui „šiltėjimo efektą“.

Jau teršiamas kosmosas, kėsinamasi į dangaus kūnus. O Raudonoji knyga nuolat storėja, į ją įrašomi nueinantys į nebūtį gyvūnai bei augalai ir, jei žmogaus elgesys nesikeis, į Raudonąją knygą turės įsirašyti Homo sapiens (protaujantis žmogus), tik žodį protaujantis turės parašyti kabutėse, nes kur, žmogau, buvo tavo protas, kad save pasmerkei nebūčiai ?

Paskutinieji, neįtikėtinai nusikalstami mūsų Kuršių marių, jūros, Danės ir Smeltalės upių teršimo faktai atskleidė pavojingai neatsakingą etatinių gamtos sergėtojų, daugelio vadovų darbą. Taip pat tų, už kuriuos atidavėme savo balsus praėjusių metų Klaipėdos savivaldybės tarybos rinkimuose. Pasirodo, kad yra tokių, kurie nesupranta, kad gyventojams labai svarbi ir miesto ekologija, ne tik ekonominiai ir socialiniai aspektai.

Atsiradę mieste pulkelis pilietiškai, drąsiai nusiteikusių tikrų Gamtos draugų atskleidė miesto gyventojų gyvenamosios aplinkos niokotojus.

Nepamirškime, kad ryšys gamta-žmogui, žmogus-gamtai buvo ir yra gyvybiškai svarbus. Nedaug tereikia, kad ši sąveika taptų pražūtinga. Ar iš tikrųjų praradome gebėjimą gyventi darnoje su aplinka?

Ar miesto pagrindinis vadovas – meras – suvokia, kad mūsų Klaipėdoje įsivyravo ekologininis nerimas, disharmonija? Jis tiesiogiai atsakingas už klaipėdiečių gyvenimą sveikoje aplinkoje ir jų sveikatą.

Stabtelėkime. Neįsibėgėkime tiek, kad nepamatyti tų kurie drįsta kenkti savo miestui, miestiečiams.

Sustokime, pagalvokime: ar mes padarėme viską kad mūsų Klaipėdos gyventojai džiaugtųsi savo miestu, didžiuotųsi marių, jūros, Danės, Smeltalės upių švariais, kvepiančiais vandenimis, pakrantėmis?…