2023-ieji baigiasi. Tai laikas, kaip įprasta, prisiminti praėjusių metų svarbesnius įvykius. Ekologinis nerimas neblėsta, ypač paskutinius trejus metus. Kuršių marios, Baltijos jūra, taip pat ir Dangė kenčia nuo ilgametės tyčinės-netyčinės taršos. Apie tai ir noriu pasidalinti prisiminimais su šio mano rašinio skaitytojais, gamtos draugais.

Marios pavargo, pervargo ir nebėra tas FILTRAS, kuriuo turėtų jos būti (ir buvo) apvalant Nemuno, Dangės ir kitų upių atplukdytus užterštus vandenis prieš jiems patenkant į jūrą. Paskutinieji metai ypač yra įspūdingi ir kelia nerimą dėl ekologinių nelaimių gausos.

2020 m. sausio 7 d.  pažymėta kaip dar negirdėtos ekologinės katastrofos diena. Ji liks atmintyje ne tik klaipėdiečiams, Lietuvai, bet ir visam pasauliui. Kuršių marios patyrė ekocidą. Ankščiau Celiuliozės popieriaus fabrikas, dabar „Grigeo Klaipėda“ užterštą įvairiomis cheminėmis medžiagomis ir nevalytą vandenį išleisdavo į marias. Žuvys, pakrančių paukščiai ir visa biologinė marių įvairovė, turbūt, to nepatyrė net gūdžiais sovietų okupuotos Lietuvos metais.

2020 sausio –gruodžio  mėn. laikotarpiu Dangės upė dažniausiai naftos produktais buvo teršiama TRYLIKA kartų. Taip, 13. Užteršti upės vandenys pateko ir į marias. Apie kiekvieną taršos įvykį aprašiau straipsnyje „Danės upės ir Kuršių marių teršimas 2020 m.“. Įsiminė „įspūdingiausi“ faktai:

2020 m. rugpjūčio 11 d.  iš marių į jūrą tekėjo dyzelinas. Tuo metu (vasara) žmonės maudėsi jūroje Smiltynės, Palangos paplūdimiuose…. Surinkta 140 kub. m naftos produktų. Meras Vytautas Grubliauskas viešai apie tai sakė: „Tai pamokos, kurias reikės išmokti…“

2020 m. gegužės 5 d.  iš vieno Danės upės paviršinių nuotekų vamzdžio-išleistuvo, esančio netoli įmonės „Klaipėdos baldai“,  tekėjo naftuotos nuotekos. Tuometinis Klaipėdos aplinkos apsaugos (KAA) vadovas Alfredas Šepštas raštu kreipėsi į Klaipėdos savivaldybę dėl šio, pasirodo, BEŠEIMININKIO išleistuvo, skubaus likvidavimo. Po trijų savaičių tuometinė Miesto ūkio skyriaus vedėja Irena Šakalienė pranešė: „Įvykdėme aplinkosaugos reikalavimus: šią lietaus nuotekų tinklų atkarpą ir išleistuvą užbetonavome“.

Tačiau 2020 m. spalio 5 d. KAA valdyba gavo pranešimą, kad iš šio bešeimininkio „užbetonuoto“ išleistuvo vėl į Dangę teka nafta užterštos nuotekos!

2021 m. sausio 7 d. uosto akvatorijoje, ties krantine Nr. 62, Vakarų Baltijos laivų statybos teritorijoje, pastebėtos pavienės naftos teršalų dėmės.

2021 m. sausio 29 d., rugpjūčio 26 d., lapkričio 20 d. prie Dangės krantinės stovėjęs Norvegijos laivas „Ole Willassen“ skendo net 3 kartus, paskleisdamas aplink teršalus, panašius į naftos produktus.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Kažkodėl jis vis buvo gelbėjamas, remontuojamas ir vėl paliekamas prie Dangės krantinės šalia Pilies tilto.

2021 m. vasario 3 d. pabaigoje gautas pranešimas apie taršą naftos produktais ties Naująja perkėla. 

2021m. kovo 13 d.  pastebėti į Dangę tekantys teršalai iš vamzdžio ties Joniškės g. Aplinkosaugininkai sakė, kad šioje vietoje tarša naftos produktais pastebima beveik kiekvienų metų pavasarį.

2021 m. gruodžio 31 d. vidurdienį viešai pranešama apie ekologinę nelaimę – naftos teršalai prie Dangės žiočių ir mariose. Meras V. Grubliauskas skelbia nuotolinį Ekstremalių situacijų komisijos posėdį. Taršos likvidavimo darbams iš Klaipėdos savivaldybės administratoriaus rezervo fondo lėšų skirta 55 tūkst. eurų. Kilo grėsmė pakrančių paukščiams. Rasta jų jau žuvusių. Kiekvienas naftos lašas jiems pavojingas.

2022 m. sausio 3 d. Klaipėdos apylinkės prokuratūra teismui perduoda baudžiamąją bylą dėl „Grigeo Klaipėda“ aplinkosaugos pažeidimų.

2022 m. vasario 25 d. uosto akvatorijoje – mariose pastebėti naftos teršalai ties Nr. 23-24-25 krantinėmis, šalia „Memelio miesto“ teritorijos.

2022 m. kovo 19 d. „Vakarų.ekspresas“ skelbė aplinkosaugininkų išvadas dėl 2021 m. gruodžio 31  d. marių teršimo. Teršėjas nerastas. Padaryta žala marioms – 11,5 tūkst. eurų. Savivaldybės išlaidos siekė 55 tūkst. eurų.

2022 m. balandžio 26 d. Pilies uostelyje ugniagesiai gelbėtojai neutralizavo pasklidusius dyzelino teršalus.

2022 m. balandžio 29 d. „Klaipėda“ rašo, kad Dangėje pastebėti naftos teršalai. Įtariama, kad uosto akvatorijoje iš benzovežio triumų buvo pumpuojamas vanduo, kuriame buvo naftos produktai.

2022 m. rugsėjo 21d. atviraklaipėda.lt pranešė, kad geležinkelininkai užteršė Dangę. Naftos produktais užterštos nuotekos tekėjo iš paviršinių nuotekų valymo įrenginių. Tai patvirtino (prisipažino) AB „Lietuvos geležinkeliai“.

2022 m. rugsėjo 25 d.  aplinkosaugininkai pranešė apie pastebėtus naftos produktus uosto akvatorijoje ties krantinėmis Nr. 20-21.

2023 m. kovo 17 d.  mariose prie Kruizinių laivų terminalo pastebėta tarša, galbūt naftos produktai.

2023 m. kovo 31 d.  Uosto akvatorijoje, ties krantine Nr. 151 (buvusi Tarptautinė jūrų perkėla) užfiksuota tarša.

2023  m. rugpjūčio 7 d.  „Vakarų ekspresas“ pranešė – I Melnragės jūros pakrantę nuklojo didelis sluoksnis dvokiančių dumblių. Tarp jų gausu negyvų, dvokiančių žuvų. Poilsiautojai jūroje negalėjo maudytis.

2023 m. rugsėjo 1 d.  teršalai sklido iš Tauralaukio į Dangę nutiesto nuotekų vamzdžio. „Klaipėdos keleivinis transportas“ pranešė, kad stabdo vandens autobusų plaukiojimą beveik 2 paroms.

KUJTI mokslininkai, aplinkosaugos stebėjimo specialistai, tiriantys Kuršių marių, Baltijos jūros ir Danės upės ekologinę būklę skelbia:

užterštumas – siaubą keliantis, situacija blogėja. Užterštumas pasiekė kritinę ribą. Kuršių marių būklė labai bloga, eutrofikacija pasiekė pavojingą ribą. Tai turi įtakos klaipėdiečių gyvenamosios aplinkos kokybei, jų sveikatai;

ilgametės taršos pasekmės – eutrofikacija  („vandens žydėjimas“). Tai vandens telkinių mirties zonos. Net 12 proc. Baltijos jūros ploto sudaro tokios mirties zonos. Vyksta masinis žuvų ekocidas;

Dangė 2023 m. vasarą buvo tapusi lyg žalia pieva. Eutrofikacija trukdė vykdyti miestiečių plaukiojimą vandens autobusais;

Dangės krantinėse nuo žiočių iki Tauralaukio tilto yra 14-15 paviršinių (lietaus) nuotekų išleistuvų, kurių priežiūrą Klaipėdos savivaldybė vykdo neatsakingai, nesilaiko aplinkosaugos įstatymų reikalavimų;

į Kuršių marias nuvesti 57 nuotekų išleistuvai. Daugiau kaip pusė iš jų išleidžiamų nuotekių į marias išteka NEVALYTOS;

Kuršių marių žvejai viešai dalijasi foto nuotraukomis, kuriose jie užfiksavo pasiligojusias žuvis. Kai kurios jos kruvinos;

ornitologai skelbia – ženkliai sumažėjo vandens paukščių, kitos biologinės įvairovės, kurių buveinės yra marių, jūros, Dangės pakrantėse.