P0

Politikų tribūna

O kas, kaip ir kada išgydys nedarbą ir bankrotus?

Arvydas Vaitkus, miesto Tarybos narys
2020-03-19


Šiandien visas pasaulis kalba apie mūsų planetą užklupusią pandemiją – koronavirusą COVID-19. Šios pandemijos pasekmės žmonijos sveikatai šiuo metu jau dominuoja žiniasklaidos priemonėse, o problemą ignoravę skeptikai šiandien nebe tokie drąsūs kaip buvo dar prieš savaitę. Nors pasyvumas ir mąstymas, kad mirštama nuo šio viruso mažiau nei nuo gripo dar egzistuoja, bet nepasakoma, kad tai tik statistika, kuri yra šiandien ir kuri yra labai santykinė. O kas bus rytoj?

Bandoma lyginti, kad nuo vėžio, širdies ligų, insultų ir kitokių negalavimų per metus miršta daugiau nei nuo koronaviruso. Bet praleidžiama svarbi aplinkybė – paminėtos ligos yra neužkrečiamos.

Pandemija yra baisi tiek, kiek esame pasiruošę kovai su ja.

Valdo Pryšmanto nuotr.

Dar šį vasarį Klaipėdos miesto valdžios galvose tvyrojo absoliuti ramybė. Apie puikų pasirengimą pandemijai kalbėjo vienos iš mieste esančios ligoninės vadovai.

Visai kita nuotaika apėmė pastarųjų kelių dienų eigoje, o buvusi ramybė paskendo problemose, skiriant vos ne daugiau laiko kaltųjų paieškai, o ne tam, kam iš tikro dabar labiausiai reikia.

Tai reiškia, kad trūko organizuotumo, tinkamo problemos ir jos mastų įvertinimo bei pasirengimo tam. Nėra tikslo „baksnoti“, yra tikslas skatinti susikaupti ir dirbti.

Šalia jau atslenka kita „liga“. Gal net labiau grėsminga nei pats virusas.

Kelios uždarų durų dienos viešbučiams, parduotuvėms, maitinimo įstaigoms, kūno priežiūros paslaugas teikiančioms įmonėms ir ne tik smulkiam ir vidutiniam verslui, bet ir stambioms įmonėms ateityje šviečiasi labai sunkia padėtimi ar net žlugimu. Viskas priklausys nuo įmonių specifikos, veiklos aplinkybių, finansinių resursų ir vadybinių gebėjimų suvaldyti padėtį.

Jei karantino sąlygos bus būtinos ne keturiolika dienų, o kelis mėnesius, pusmetį ar dar ilgiau, šalį ir ne išimtis Klaipėdos miestą užgrius bankrotų lavina.

Požymiai rodo, kad Lietuvoje ir kaimyninėse valstybėse užsikrėtusių koronavirusu skaičius yra augantis, o ne mažėjantis. Tokia padėtis gali vesti prie karantino terminų ir su juo susijusių priemonių pratęsimo. Be darbo likusių žmonių kiekis gali būti drastiškas.

Vyriausybė priėmė ne vieną pozityvų sprendimą kaip suvaldyti ir pagelbėti verslui tenkančią problemų laviną, nuolat rengia pasitarimus fiksuojant padėtį ir priimant naujus sprendimus. Šią padėtį reikia vadinti ir skelbti šalies mastu kaip force majeure (nenugalima jėga). Tai juridinė dalis, labai svarbi daugiausiai mokesčių sumokančiai struktūrai mūsų šalyje, kuriai įsipareigojimų, vykdant sutartis, joks virusas neatšaukė.

Būtina ne tik Vyriausybėje, bet ir šalies miestuose steigti nuolat veikiančius koordinacinius centrus, sutelkiant ekspertus šioms problemoms numatyti. Numatyti – yra svarbiausias prioritetas. Be abejonės, toliau turi sekti pasiūlymai, priimami sprendimai ir tie sprendimai įgyvendinami. Sprendimai, kurie butų svarbūs ne tik įmonėms, bet tuo pagrindu siekiant išsaugoti visų pirma darbo vietas ir nepalikti žmonių be pragyvenimo šaltinio, be duonos kąsnio.

Turime vertinti ir tai, kad žmonių įpročiai jau keičiasi ir jie neatsistatys greitai. Neatsistatys ne vien dėl pokyčių mąstysenoje, bet ir dėl finansinių resursų praradimo. Kalbu apie vartojimą, kurio sumažėjimas paveiks šalies ir miestų finansinį tvarumą. Tam reikia būt pasiruošus jau dabar.

Finansų ministerija prognozuoja, kad Lietuvos BVP šiemet trauksis 1,3%, o jeigu ligos protrūkio suvaldymas užsitęstų, neatmetama, kad BVP gali mažėti ir 2,8%. Reikia melstis, kad būtų tik tiek. Tam, mano supratimu, per kelias dienas stebuklingu būdu turėtų atsirasti vakcina nuo šio viruso. Ar taip būna? Todėl pasirengimo ekonominiams padariniams įveikti ne tik šalyje, bet ir miestuose, tikrai nebus per daug.

Labai svarbu žinoti kaip veiks bankai. Kaip jie veikė 2008 metų krizės laikotarpiu, žmonės dar nepamiršo. Reikia vertinti tai, kad kitais metais startuoja naujas ES lėšų skirstymo periodas, kuriame Lietuva, tikėtina, nebegaus tiek lėšų, kiek gaudavo anksčiau. Labai svarbu suvaldyti nedarbą. Tam valstybėje būtinas kardinalus biudžetų ir juose numatytų prioritetų peržiūrėjimas skatinant tas sritis, kuriose sukuriamas ilgalaikis teigiamas liekamasis efektas, kuriam pasiekti būtini ženklūs žmonių resursai, kur naudojami šalyje sukurti produktai.

Pabaigai.

Nepalankiai vertinu šiandien tuos, kurie gyvenime moka tik kritikuoti. Konkrečių atsakingose pareigose esančių asmenų nuolatinis puolimas, ką matome Klaipėdoje, nepakeis, o tik dar labiau trukdys jų darbui, kur šiuo metu reikalingi kompetentingi, apgalvoti ir savalaikiai sprendimai.

Kritika – sveikas dalykas, ypač jei tai konstruktyvi kritika. Ateis laikas ir jai, vertinant pandemijos padarinius ir kaip su jais buvo tvarkomasi, bet dabar vien tik kritikavimui tikrai ne laikas. Dabar laikas padėkoti už padarytus ir daromus darbus. Ypač medikams. Tai skatina ne tik įprastai atlikti savo pareigą, bet reikalui esant ir aukoti visą savo laiką, jėgas ir net sveikatą.

Dabar laikas siūlyti sprendimus, pasitelkiant tarptautinę patirtį, mokslinį, ekspertinį šalies ir miestų potencialą, suvaldant ir išeinant iš padėties, kurios padarinių masto mes dar nežinome. Kad mokame susitelkti ir laimėti, reikšmingai įrodėme sau ir pasauliui paskutinį kartą visai nesenai – prieš 30 metų atgaunant šalies nepriklausomybę.


    2020-03-19

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Redakcijos adresas:
    Bangų g. 5A (3 aukštas)
    Klaipėda, LT-91250
    Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt