Cieli trys šalies merai – sostinės, uostamiesčio ir Lietuvos savivaldybių asociacijos lyderis iš Jonavos – TV laidoje vienu balsu tvirtina: gydytojams regionuose trūksta reikiamos apsaugos priemonių (respiratorių, apsauginių apsiaustų, pirštinių), stovint priešakinėse kovos su koronavirusu COVID-19 pozicijose. Ten pat, po kokios minutės, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga atrėžia: visko buvo ir yra pakankamai, ko reikia, tuojau nupirksime, pridurdamas, kad perkant dabar, kada tų priemonių paklausa yra globali, randasi problemų.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Žinoma – praėjusiąją savaitę dezinfekcinio skysčio rankoms valyti mačiau turguje. Šimtas gramų – dešimt eurų. Paskutinįsyk, kada pirkau vaistinėje šiemet, buvo maždaug dvigubai pigiau.

Dar p. Veryga su būdinga arogancija priduria, kad „savo laiku“ savivaldybės viskuo buvo aprūpintos, todėl esą turėtų pasidomėti, kur visą tą gerą pakavojo. Paklaustas apie konkrečius atsargų rodiklius visiems primena valstybės paslaptį.

Kokia čia – subinėj – dar gali būti valstybės paslaptis?

Jau nebekalbu apie tai, kad paklaustas apie pasirinktą testavimo strategiją (kai kurios šalys renkasi testuoti kuo daugiau žmonių, kai kurios – tik atitinkančius vidinamuosius epidimiologinius požymius), p. Veryga atšauna esą veikia pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (WHO), ES rekomenduojamas praktikas. Nors net ES viduje šalys-narės veikia skirtingai. Akivaizdūs skirtumai net tarp Lietuvos, Latvijos bei Estijos.

Bet, mūsų Ekstremalių situacijų koordinavimo centro vadovo (p. Verygos) požiūriu, yra dalykų, kuriuos aiškinti – ne jo rūpestis.

Šioje vietoje verta priminti vieną svarbų faktą: 2017-aisiais, vos apšilęs kojas ministerijoje, p. Veryga panaikino tos institucijos Ryšių su visuomene skyrių. Tokia tai komunikacijos strategija. Ligi šiol.

Užtat Valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderio Ramūno Karbauskio požiūriu, „jeigu šnekėtume apie Lietuvos pasirengimą, tai mes tikriausiai esame viena geriausiai pasirengusių valstybių Europoje“. Trept!

COVID-19 išsigando ir pabėgo.

Gerai būtų, jeigu virusai nuo mūsų trauktųsi vien dėl stebuklinių užkeikimų. Tikrovė kitokia. O kokia laukia ateitis – niekas nežino. Net p. Verygos jau seniai mėgiama WHO.

Berašant šį tekstą pasirodė informacija apie tai, kad vienas iš dabar identifikuotų COVID-19 užsikrėtusiųjų kovo 14-ąją lankėsi parduotuvėje, kuri visai šalia mūsų namų ir į kurią mes paprastai einame atsipirkti. Ką daryti? Teoriškai mes šeimoje galime turėti užkratą. Jau skambinti 1808?

Trigubas trijų šeimos narių trept! Teoriškai – galime turėti, teoriškai – net galime būti jau persirgę. Kaip ir visomis ūmiomis respiratorinėmis infekcijomis, kurios mus dažniausiai šaltuoju metų laiku pasigauna gana dažnai.

Gal taip gyventi teisingiau? Pasaulyje yra šalių, kurių gyventojai dėl COVID-19 yra daug nelaimingesni už mus. Kažkur, kitų valstybių pasieniuose įstrigusiems tautiečiams – nepalyginamai sunkiau už mus. Jie patiria daug didesnį galvos skausmą ir spaudimą piniginėms.

Tai nėra tasai požiūris, esą virusui reikia leisti „prasieiti“ per Lietuvą ir gerokai pašienauti sveikatos rizikos grupėms priklausančius žmones, kad palengvėtų našta mūsų „Sodrai“. Tačiau sveikesnis požiūris į aplinką netrukdo elgtis labiau atsakingai. Ypač jei atsakingas požiūris yra įprastas.