Matydamas, kad vis dar nemažai miestelėnų spjauna į karantino buvimo rekomendacijas, atrodo, turėčiau neblogą pasiūlymą, kaip valdžiai tokią problemą išspręsti ir sumažinti atsipūtusių špacyrintojų skaičių mūsų gatvėse.

Pirmų pirmučiausiai reiktų nedelsiant uždrausti visiems lietuviams, kišantiems nosį iš namų nesvarbu kokiu reikalu, rodytis gatvėse beigi kieme be apsauginių kaukių. Be to, ne šiaip namudinės gamybos, taip pat reikalą imituojančių skarelių ar šalikų, o fabrikinių, turinčių sveikatos apsaugos ministerijos sertifikatą.

EVG photos (pexels.com) nuotr.

Suprantama: kadangi medicininės kaukės yra deficitas jau gal kokį mėnesį, diduma stačiai privalėtų likti namuose už uždarų durų su televizoriaus spalvos langais (motyvas iš roko grupės „Saulės laikrodis” albumo „Lauke ir viduj”,1983 m.).

Geresnė išeitis – tebetikėti ministru Aurelijumi Veryga, kad tokių priemonių kaip kaukės siuntos yra užsakytos, juda Lietuvos pusėn ir viskas bus „okey”. Arba paremti perpardavinėtojus: savaitės pradžioje TV kanalo LNK žurnalistai rodė epizodą, kada 15 kaukių paketą perpardavėjas jiems siūlė įsigyti už 300 eurų.

Įteisinus reikalavimą – „nė žingsnio viešai be kaukės“ – manau, kaina galėtų pakilti iki keturių šimtų ar išvis arčiau pusės tūkstančio. Tačiau juk nieko – penkiolika, tai ne viena: su viena, kita atliekama būtumėte gerbiamas bei laukiamas įvairiose kompanijose (tokios garbės nenusipirktumėte už tuos pinigus), medicininė kaukė taptų geidžiamiausia dovana visoms progoms, išskyrus gal tik laidotuves.

Be to, galima prisiminti, kad mūsų posovietinėje visuomenėje vis dar neišnaikinti ligi galo tie svarbūs įgūdžiai verčiant vienkartinius daugkartinio naudojimo daiktais. Tą sako ir p. Veryga: muilu, muilu, skalbimo rankomis ir vienakartinės kaukės – vėl it naujos.

Ta proga prisiminiau vieną dokumentinį filmą apie AIDS plitimą, kuriame buvo diskutuojama apie tai, ar tikrai geriausia profilaktikos priemonė yra prezervatyvai. Ten buvo minima, kad prezervatyvų panacėją paneigė Afrikos kontinentas, nes ten kai kuriose šalyse nustatyta, kad tik 80% gumyčių sekso metu apsaugo nuo mirtinos infekcijos. Filme tokios statistikos skeptikai atšovė: o ko jūs norite, jeigu Afrikoje prezervatyvas dažnai yra daugkartinio naudojimo – po paskirties reikalų jis išplaunamas, jei reikia, paklijuojamas ir vėl atlieka savo funkciją, jei to reikia taupumo sumetimais. Tik funkcija tada tampa jos imitacija.

Tačiau gi daug dalykų mūsų gyvenime yra ne funkcija, o tik imitacija. Šita prielaida tinka ir valdžiai bei jos institucijoms. O kartais – kaip tik labiausiai valdžiai.

Tik prieš savaitę paskelbta, kad Vyriausybė pasirašė sutartį su vienos tarptautinės kompanijos padaliniu Lietuvoje, kad ši, gaminanti COVID-19 atpažinimo reagentus ar jų komponentus visam pasauliui, dalį produkcijos skirs Lietuvai, išvengiant dabar trūkinėjančių globalų tiekimo grandinių. Ačiūdiev, bent dabar.

Tiesa, tą pačią dieną ligi šios naujienos žinių portaluose kabėjo nepaneigtas pranešimas, kad kita biotechnologijų bendrovė su savo siūlymais gaminti testus Lietuvoje ligi sveikatos apsaugos ministerijos taip ir neprisibeldė.

Ar dėl to verta stebėtis, jeigu iki šiol valdžia nesiėmė iniciatyvų paskatinti mažiau sudėtingų, tačiau būtinų ir labai trūkstamų dalykų gamybą šalyje.

Atrodo, kas čia tokio – skelbi reikalavimų medicinos kaukėms specifikaciją ir palauki keletą dienų, kol įvairūs dabar darbo normalaus neturintys privatininkai-namudininkai sujudės. Tada jie gamina pavyzdžius, o valdžia tikrina, sertifikuoja ir leidžia parduoti rinkoje. Vis 15 vienetų kainuotų mažiau nei 300-400 eurų.

Neužtenka fantazijos.

Nors pliku žvilgsniu matyti, kad vietos verslui susikalbėti viena kalba su sveikatos apsaugos prievaizdais yra neregėtas iššūkis. Vien ko verta leidimų „alkopramonei“ išdavimo istorija, kad tokios įmonės iš etilo spirito pagamintų trūkstamo dezinfekcinio skysčio.

Dabar jau ir p. Veryga patenkintas skelbia, kad šią prekę gamina 15-16 šalies įmonių. Nors iš tos pačios ministerijos žemesnių aukštų į žiniasklaidą metamos paruoštukės apie tai, kad „daugėja apsinuodijimo dezinfekciniu skysčiu atvejų“.

Grąža „alkopramonei“, kad gyvenimas nežydėtų.

Šioms jungtims tarp lietuviško verslo turimų galimybių ir valdžios nežmoniškai reikia adekvataus ekonomikos ministro. Ech!..