Ar keisis politinė kryptis, kai koronavirusas bus įveiktas? Nesame ekstrasensai ir antgamtinių galių neturime, todėl skaitome žiniasklaidą ir svarstome kokia bus Europos Sąjungos ir Lietuvos ateitis.

needpix.com nuotr.

Koronavirusas privertė sėdėti namuose: klausytis radijo, žiūrėti televizorių ir maigyti kompiuterio klavišus. Todėl visuomeninkams lieka viena galimybė – papasakoti piliečiams apie vykstančius įvykius ir informuoti, kokių tikėtis pasekmių.

2020-03-26 per Lietuvos radiją buvo transliuojama „Aktualijų studija”, kuri reikalauja komentuoti apie tai kas buvo išgirsta. Klausantis radijo pašnekovų susidarė įspūdis, kad tik jie žino, kas yra teisinga. „Teisingos ir vienintelės“ nuomonės skleidėjai: Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios justicijos katedros docentas, Lietuvos kriminologų asociacijos pirmininkas Gintautas Sakalauskas, Linas Slušnys – psichiatras ir vėliau prisijungęs Seimo narys Stasys Šedbaras. Kitą nuomonę atstovavo teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.

Ši radijo laida buvo skirta Teisingumo ministerijos paruoštoms bausmių griežtinimo pataisoms, kurios Seime bus tvirtinamos 2020-03-31. Trumpai jas pristatė pats teisingumo ministras.

Jis teigė, kad turima statistika verčia imtis griežtesnių priemonių. Tiems, kurie nesilaikys nustatytos tvarkos, platins ligą, griežtins bausmes. Įstatymo pataisos veiks karantino laikotarpiu.

Atrodo, ko čia diskutuoti. Visi pritariame įstatymo pataisoms. Deja, taip nėra. Konservatoriai, liberalai, kitaip sakant tie, kuriems Europos Sąjungos deklaruojamos vertybės: žmogaus teisės, laisvės yra svarbiausios, nesutinka su pataisomis.

Jie pritaria karantinui ir mano, kad ne griežtos bausmės turi dominuoti, bet žmonių sąmoningumas, reikia informatyvumo, o didelės bausmės iššauks dar didesnę agresiją, kurią vėliau bus sunku suvaldyti. Taip pat pateikė retorinį klausimą – kur daugiau prarasime: ar nuo savižudybių, ar nuo koronaviruso?

Radijo pašnekovai mano, kad baudžiamųjų priemonių yra pakankamai, kartais užtenka pabarti. Visi skambinę į laidą piktinosi pašnekovais: G. Sakalausku, L. Slušniu ir vėliau prisijungusiu S. Šedbaru.

Pilietis Tomas, skambinęs iš Kauno, išvadino juos diletantais, kurie nesupranta padėties rimtumo ir paprašė tokių nekviesti, neleisti pasisakyti. Laidą vedantysis Artūras Matusas pasidžiaugė, kad dar veikia demokratija.

Jonas iš Palangos paprašė, kad gerbiamoji demokratija nežudytų žmonių.

Tie, kurie atstovauja valstybinę instituciją (radiją), labai keistai supranta demokratiją. Pakviečia į laidą tris vienos nuomonės atstovus, o kitos – tik vieną. Demokratija yra tada, kai kviečiami vienos ir kitos nuomonės atstovai po lygiai, šiuo atveju turėjo būti po tris pašnekovus.

Kokias išvadas darome išklausę šią radijo laidą? Europos Sąjungos vertybės – žmogaus teisės ir laisvės – susigrūmė su nacionalinėmis vertybėmis – žmonių gyvybėmis. Europos vertybes puoselėja ir jas įgyvendina šios partijos: Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (konservatoriai), Liberalų sąjūdis, Laisvės partija ir labai artima šioms partijoms Lietuvos socialdemokratų partija. Jie šiandien Seime yra opozicijoje. Jų Lietuvos valstybės vizija Europoje – konfederacija, kai Lietuva tampa provincija su sostine Briuseliu.

Valdančioji partija – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, reikalaudama bausmių sugriežtinimo, lyg ir pareiškė, kad yra už
nacionalinių šalių Europos Sąjungą. Kitaip sakant Europos ateitis – lygių valstybių sąjunga, kur pagrindinis kiekvienos valstybės veiklos tikslas – žmogaus gyvybė, o ekstremalių sąlygų metu žmogaus teisės ir laisvės gali laikinai tapti antrinėmis, t.y. ne tokiomis svarbiomis.

Vertinant šių dienų politinį gyvenimą matome, kad koronavirusas turės įtakos formuojant Europos Sąjungos ateities modelį.

Gėda klausytis federalinės Europos sąjungos ideologų. Jie kalba apie demokratiją, apie laisves, apie žmogaus teises, tačiau tikrovėje tik federalistinių pažiūrų politikams ir jų ideologijos specialistams yra garantuojamos valstybinėje radijo laidoje teisės ir laisvės. Viešoje erdvėje lygių valstybių sąjungos ideologus, kurie dažniausiai atstovauja mažas partijas, šmeižia. Tas partijas vadina populistinėmis, vos ne nacistinėmis.

Puikiai suprantame, kad koronaviruso epidemija tai kova ne tik už žmogaus gyvybę, bet ir už dvasinę laisvę. Koronaviruso epidemija atvers daugiau laisvių lygių valstybių sąjungos gynėjams.

Prašome ne dirbtinės, bet tikros demokratijos, t.y. valstybinėje TV ir radijuje išlaikyti nuomonių proporcijas.