Paveldosaugininkai jau ruošia sąskaitas dviejų Klaipėdos senamiestyje nugriaustų pastatų savininkams. Tačiau neabejojama, jog išieškoti padaryti žalą užtruks ne vienerius metus.
Didžioji Vandens g. 26 prieš pradedant darbus.
„Atvira Klaipėda“ pernai spalį rašė, jog senamiestyje buvo sugriauti vertingųjų savybių turintys pastatai, stovėję Didžioji Vandens g. 26 ir 28.
Po šių įvykių Kultūros paveldo departamentas (KPD) sudarė komisijas, kurios skaičiavo žalą šiems griaunamiems pastatams.
„Komisijos dirba ir preliminariai aktukas surašytas, bet prieš savaitę mūsų juristai pateikė visą eilę pastabų, tad žalos aktas dėl abejų pastatų dar yra peržiūrimas“, – teigė Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus vedėjo pareigas laikinai einantis Laisvūnas Kavaliauskas.
Jis net nedrįso prognozuoti, kada nustatyta žala gali būti išreikalauta. „Bijau ką ir pasakyti. Dabar turbūt dar sprendžiasi klausimai ir dėl atsakingų piliečių, kam tos žalos turi būti teikiamos. Be to, dar yra ir visa eilė teisminių procesų“, – aiškino L. Kavaliauskas.
Pernai lapkritį KPD pranešė apie paskaičiuotą žalą, kuri buvo padaryta dėl pirmojo Klaipėdos senamiestyje nugriauto pastato, kuris stovėjo Daržų g. 14. Anot KPD pranešimo, komisija konstatavo, kad „buvo sunaikintas didelę mokslinę, istorinę ir kultūrinę vertę turintis pastatas, dalis kurio statyta apie 1770 metus panaudojant Klaipėdos pilies plytas“.
Komisija paskaičiavo valstybei ir visuomenei padarytą žalą – ji siekia 749 tūkst. Eur.
Paklaustas, ar šią žalą jau bandoma išsireikalauti, L. Kavaliauskas teigė, jog yra nemažai problemų.
Didžioji Vandens g. 28. Martynas Vainorius nuotr.
„Kol kas neaišku, iš ko išsireikalauti, nes šis pastatas priklausė septyniems asmenims, todėl situacija komplikuota. Kaip ir priklausytų žalą atlyginti visiems savininkams, tačiau sutartį su rangovais pasirašė tik vienas žmogus, tad ir neaišku, iš ko reikalauti tos žalos atlyginimo. Be to, dėl šio pastato dar yra teisminių ginčų. Savininkai bylinėjasi su Statybų inspekcija, savivaldybė vienai savininkei taip pat surašė protokolus už savavališką statybą, nes taip buvo traktuoti tie griovimo veiksmai. Kiek žinau, ta savininkė savivaldybę yra apskundusi teismui“, – kalbėjo L. Kavaliauskas.
Jis teigė, jog nors padaryta žala dėl griaunamų pastatų Didžioji Vandens g. 26 ir 28 dar nėra patvirtinta, aišku, kad ji yra kuklesnė nei Daržų g. 14 atveju, nes šis pastatas buvo saugomas valstybės, o kiti du minimi turėjo tik vertingųjų savybių.
Didžioji Vandens g. 26 pastato savininkė yra bendrovė „Minestas“, o Didžioji Vandens g. 28 – fizinis asmuo Jonas Skubutis.
Paklaustas, ar jo praktikoje yra buvę atvejų, kai iš griaunamų vertingų pastatų savininkų pavyko išsireikalauti padarytą žalą, L. Kavaliauskas teigė, jog tokie atvejai yra labai reti.
„Dažniausiai tai yra kompensavimo būdas, kai ta suma įskaičiuojama į griaunamo objekto atkūrimą. Ar šiais trimis atvejais įmanoma atkurti pastatus? Manau, kad jie anksčiau ar vėliau turės būti atkurti, bet vėlgi neaišku, koks bus variantas: ar savininkai sutiks įskaičiuoti nustatytą žalą, ar ją ginčys teismuose. Nors ir sunku ką nors prognozuoti, bet neabejoju, kad nustatytos žalos tikrai bus ginčijamos teismuose. Laukia labai ilgas procesas. Ir šiaip neramūs laikai ateina. Jei visus virusus ir nugalėsime, greičiausiai laukia recesija, kuri turės įtakos mūsų paveldui. Dabar jau džiaugėmės, kad tų šašų ir netvarkomų pastatų vis mažiau ir mažiau tiek Klaipėdoje, tiek apskrityje. Gyvename su viltimi, bet galima numanyti, jog sustos tas tvarkybos ir restauravimo procesas“, – apie ateitį kalbėjo L. Kavaliauskas.
Dar pridėkit „vertingą” statinį buvusi kinoteatrą Žvejų gt. Įdomų kiek ši nesąmonė stovės, kas atsakys, kur prižiūrėtojai, o gal laukia kol nugriaus va tada subėgs visi kas iki šiol miegojo, gal ponas meras paaiškins kaip ne kaip o 10 metų valdo Klaipėda ar pro langus nesimato ar langai į kitą pusę
Gerbiami saugotojai ir valdininkai, problema suprantu ir esu tikras, kad viskas bus įvelta į tokias biurokratines ir teisines, bei teismines pinkles, jog iš jų neišsikapstysite keletą metų. Tačiau bent jau padoriai užtverti ir uždengti tuos griuvėsius juk niekas netrukdo. Dabar už langų lyg ką tik praėjęs bombardavimas. Juk ir mes, gyvenantys aplinkui, turime šiokias tokias teises garantuotas Konstitucijos. Kreipiamės į jus prašydami kaip nors uždengti tą miesto gėdą. Atsakėte, kad kai nustatysite žalą viskas bus sutvarkyta. Tai dabar tą žalą lyg ir nustatėte, ar nustatinėsite dar dešimt metų, o mes gyvensime kaip po karo? Tiesa, taip ir neaišku kas trukdytų žalą nustatyti jei griuvėsiai būtų tvarkingai uždengti? P.S. Kol jūs žalą nustatinėjate tos vertingosios plytos iš krūvos griuvėsių pamažu dingsta, greitai jų nebeliks! Tada neliks ir žalos.
Paskaiciuota zala perduoti susimoketi didziausiem saugotojam: KVADUI su L.Kavaliausku ir Puteikiu priesaky ir dar damacka pridekit dabar jau ismesta is pareigu ir visiems valdininkam „tarnautojams” priziurintiems senamiesti. Sitiek laiko nesprendzia netvarko, o saugo kol sugrius. Pradekit spresti klausimus o DABAR tik DRAUDZIAT, priraso vertingu savybiu is fantastikos srities, o kas toliau …laukia kol sugrius nes negalima nieko daryti. Miestelenai tvarko o institucijos trukdo, su savo pertekliniais reikalavimais. 30 metu NEAISKUMAI, VISAME straipsnyje KAVALIAUSKUI neaiskumai….. TAI GAL toj kedej sedi NEAISKUMAS. ATSTATYKIT ir baikite POLITIKUOTI
Palaikau išsakytą mintį, kam sąskaitą pateikti. Gerai viskas pasakyta, nėra net ko pridurti!
kad ponas „neaiškumas” absoliučiai be kompetencijos – net nesupranta kas už ką atsakoir kas ką turi prižiūrėti , tad neverta net ginčytis…
Pradėkit spresti problemas , o nesudaryt problemas . Kol Klaipėdos „kvadieniuose” griuvėsiuose niekas nežuvo. Valdžia renkam tam kad padėtų verslui , o ne trukdytų. Manau kad reikia naujų veidų.