Kaip nepasiduoti panikai ir stiprinti psichikos sveikatą

Atvira Klaipėda 2020-04-02

Dėl COVID-19 susiklosčiusi situacija keičia gyvenimo įpročius. Tai veikia ir žmonių psichologinę savijautą. Normalu, kad šiuo laikotarpiu galima justi daugiau nerimo, nesaugumo, bejėgystės ar kitų nemalonių emocijų.

Patariama išeiti į gamtą, kur nėra žmonių susibūrimų. Palmiros Mart nuot.

Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro psichologė Aušra Bolgova dalijasi patarimais, kaip nepasiduoti panikai ir išnaudoti šį laiką, stiprinant psichikos sveikatą:

• Be abejonės, Jūs norite žinoti naujienas apie COVID-19, tačiau darykite tai sąmoningai. Rinkitės oficialius ir patikimus žinių šaltinus. Jums užtenka dviejų kartų (iš viso ne daugiau kaip 2 val.) per dieną peržiūrėti naujausias žinias ir sužinoti svarbiausią informaciją. Ribokite „blogų“ naujienų srautą.
• Šiomis dienomis taip pat nepamirškite dienos režimo ir jo laikykitės. Jei reikia, įprastus savo rutinos ritualus priderinkite prie pasikeitimų. Sulėtinę tempą, vienodu laiku kelkitės ir eikite miegoti, rūpinkitės buitimi. Tai puikus laikas skirti dėmesį savo mitybai, fiziniam aktyvumui, poilsiui ir kitaip tobulinti rūpinimosi savimi įpročius. Tokį patį režimą svarbu padėti išlaikyti ir savo vaikams.
• Kiekvieną dieną skirkite laiko mėgstamoms veikloms, kurioms anksčiau ne visada turėjote laiko. Taip pat mokykitės naujų dalykų ar stiprinkite savo žinias tose srityse, kuriose jaučiatės geriausi.
• Nepažeisdami karantino sąlygų, jei yra galimybė, pabūkite gamtoje ar bent pravėdinkite namus. Prižiūrėkite augalus, gyvūnus.
• Nepamirškite bendravimo su artimaisiais ir draugais telefonu ar internetu. Tiek Jums, tiek Jūsų artimiesiems šiuo metu itin norisi pasikalbėti ir pasidalinti savo mintimis, jausmais. Kiek įmanoma, stenkitės savo mintis išsakyti realistiškiau jų nedramatizuodami ir, jei norisi, greta įvardinkite savo jausmus dėl esamos situacijos. Atskyrę mintis ir jausmus galbūt geriau suprasite, kas iš tikro vyksta ir kaip Jūs į tai reaguojate.
• Bendraudami su vaikais ramiai, jiems suprantama kalba, negąsdindami paaiškinkite, kas vyksta, atsakykite į jiems rūpimus klausimus. Turėkite bendrų veiklų su savo vaikais, tačiau leiskite savo vaikui turėti laiko ir su pačiu savimi.
• Praleidžiant daug laiko kartu, gali kilti konfliktų, nesutarimų. Be abejonės, jiems įtakos gali turėti padidėjęs dirglumas dėl streso. Kalbėkitės su artimaisiais, iš kur kyla Jūsų konfliktai. Taip pat nepamirškite skirti laiko sau. Tolygiai pasidalinkite pareigomis.
• Profilaktiškai ar stiprėjant nerimui išbandykite relaksacinius pratimus (kvėpavimo pratimus, vaizduotės valdomą relaksaciją, pasyvią ir progresuojančią raumenų relaksacijas, autogeninę treniruotę, meditaciją). Kai ką išmokti reikia laiko, tačiau internete nesunkiai galima rasti vaizdo ar garso įrašų. Jums gali padėti įvairios programėlės, pvz.: „Pagalba sau“, „Atsipūsk“ ar „Ramu“.
• Jūsų nusiraminimu gali tapti kasdienė veikla. Pabandykite dėmesingai atlikti įprastus veiksmus, pvz., dėmesingai plaukite rankas, pastebėdami (rega, klausa, uosle, lytėjimu) vandens, muilėtumo, trynimo sukeliamus pojūčius ir t. t.
• Jei išlaikyti ramybės nepavyksta, patiriate didelę įtampą ar kitus psichologinius sunkumus ir su jai nesusitvarkote, kreipkitės į šiuo metu nuotoliniu būdu dirbančius psichikos sveikatos specialistus.

Komentarai:

Norėdami komentuoti, turite prisijungti.

Pranešti apie klaidą

Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

Jūsų el.paštas *

Klaidingas tekstas

Komentaras apie klaidą

Siųsti