P0

Verslas

Koronaviruso pandemijos akivaizdoje – nauji iššūkiai parodų sektoriui

Goda Sakalauskaitė, UAB „Expo Vakarai“ projektų vadybininkė, Klaipėdos universiteto dėstytoja
2020-04-02


Kinijos Hubėjaus provincijos sostinėje Uhane pratrūkusi koronaviruso (COVID-19) infekcija per mažiau nei keturis mėnesius išsiplėtė į daugiau nei 170 šalių, dėl ko Pasaulio sveikatos organizacija pastarosios ligos epidemiją paskelbė pandemija. Reaguodamos į viruso plitimą, šalys imasi drastiškų priemonių bandydamos jį sulėtinti: atšaukiami skrydžiai į labiausiai viruso paveiktas teritorijas, uždaromos valstybių sienos, skelbiamas karantinas.

Socialiniam atsiribojimui tampant viena pagrindinių viruso plitimo stabdymo priemonių, daugelyje bendruomenių masiniai susibūrimai yra uždraudžiami, todėl įvairaus masto renginių likimas pakibo ant plauko: koreguotos aukšto lygio renginių (pvz. Koačelos slėnio muzikos ir menų festivalio bei BAFTA apdovanojimų) datos, atidėti kino filmavimai, laukiamiausių filmų premjeros bei svarbiausi metų sporto renginiai, o tokie pramogų pasaulio gigantai kaip Glastonburio muzikos festivalis, tarptautinis „Eurovizijos“ dainų konkursas, „JUNO“ apdovanojimai ir kt. buvo apskritai atšaukti.

Nors trijų didžiausių Lietuvos miestų parodų ir mugių organizatoriai renginių atšaukimo idėja vadovautis kol kas nelinkę, nežinia dėl viruso elgsenos laiko perspektyvoje verčia abejoti dėl naujai paskelbtų parodų datų. Martyno Vainoriaus nuotr.
Pasaulinei parodų ir mugių industrijai – milijardiniai nuostoliai

Kaip ir renginių sektoriaus, taip ir parodų industrijos negandos neaplenkė – iki kovo 20 dienos pasaulyje buvo atšaukta arba atidėta 1177 parodų ir mugių, iš kurių 725 Europoje.

„Conference News UK” redaktoriaus Martin Fullard teigimu, jeigu tik įmanoma, turi būti stengiamasi ne atšaukti, o atidėti planuotus renginius, tačiau kaip rodo su parodų duomenų bazėmis dirbančios įmonės „The Events Inteligence“ atlikto tyrimo rezultatai, organizatorių sprendimai skiriasi.

Pasak tyrimo rengėjų, išanalizavus (laikotarpyje iki kovo 13 d.) 685-ias šiais metais turėjusias įvykti parodas, 54% organizatorių renginius nukėlė į naują datą 2020-aisiais, 21% organizatorių pasirinko 2020-aisiais visiškai atšaukti parodų ir mugių tiražą, o 25% organizatorių sprendimo dar neturėjo.

Viruso plėtimuisi paralyžiuojant vis daugiau sektorių, pradedamas skaičiuoti nuostolių mastas. Žinant, jog Europoje parodų industrija sugeneruoja 23,1 mlrd. eurų per vieną ketvirtį, o globaliai – daugiau nei 68,8 mlrd. eurų per ketvirtį, nesudėtinga įsivaizduoti, kokį finansinį nuosmukį patirs parodų versle dalyvaujantys subjektai.

Kovo 9 d. Europos parodų industrijos aljansas (EEIA) pagal turimą to laiko informaciją preliminariai apskaičiavo, jog ekonominė žala Europoje, susijusi su parodų atidėjimu ar atšaukimu, tuo laiku siekė 5,8 mlrd. eurų, o globaliu mastu – 14,4 mlrd. eurų.

Kovo 20 d. Pasaulinė parodų pramonės asociacija UFI pateikė naujus šokiruojančius skaičius. Pasak organizacijos, dėl renginių atšaukimo ar atidėjimo nebuvo įvykdyta 134 mlrd. eurų vertės sutarčių, o iki II ketvirčio pabaigos parodų industrija nesugeneruos net 81,6 mlrd. eurų.

Lietuvos renginių bei parodų sektorių atstovai tikisi būti išgirsti

Įsigaliojus įvairiems draudimams, pavojaus varpais skambina ir Lietuvos renginių industrijos atstovai – dėl masinių susibūrimų draudimo ir įsitvirtinusios socialinio atsiribojimo praktikos renginių ir parodų organizatoriai buvo priversti kone visiškai sustabdyti savo veiklą.

Kaip naujienų svetainei „Delfi“ minėjo prodiuseris Gediminas Jaunius, renginių organizavimo sektoriui, šalyje sukuriančiam apie 2% BVP, šis laikotarpis yra sunkiausias per 20 metų.

Lietuvos konferencijų ir renginių asociacijos atliktos momentinės apklausos duomenimis, šiais metais neįvyks daugiau nei 500 renginių ir kone 100 tūkst. dalyvių patirs milijoninius nuostolius.

Straipsnio vidus 10 pastraipa kompas

Jau dabar nėra abejonių, jog bankrotas ištiks dalį renginių paslaugas teikiančių įmonių, o šimtai sektorių vienijančių darbuotojų bus atleisti.

„Siemens“ arenos vadovas Andrius Žiauberis pranešime spaudai minėjo įžvelgiantis grėsmę ir renginių veiklos tęstinumui, kadangi tikėtina, jog net ir pasibaigus draudimams, veikla minimalia išliks dėl žmonių baimės tiek lankytis renginiuose, tiek juos organizuoti.

Parodų ir mugių sektorius šalyje taip pat sustingęs, dėl nacionalinio lygio draudimų turėjęs atidėti dešimtis įvairaus tipo ir svarbos renginių, taip pat laukia tolimesnių valdžios nurodymų.

Nors trijų didžiausių Lietuvos miestų parodų ir mugių organizatoriai renginių atšaukimo idėja vadovautis kol kas nelinkę, nežinia dėl viruso elgsenos laiko perspektyvoje verčia abejoti dėl naujai paskelbtų parodų datų. Kadangi už parodų organizatorių stovi minia smulkaus ir vidutinio verslo įmonių, generuojančių tūkstančius savarankiškai sukurtų ir išsilaikančių darbo vietų, joms būtinos valstybės pagalbos priemonės.

Vienijami ištikusios krizės ir tikėdamiesi būti išgirsti valdžios institucijų, renginių industrijos dalyviai, įskaitant ir parodų bei mugių sektoriaus atstovus, kovo mėnesį sušaukė bendrą pasitarimą, kurio metu buvo priimtas sprendimas įsteigti vieningą asociaciją. Pastarosios organizacijos tikslus apims produktyvesnė komunikacija su valdžia, siekiant teikti konkrečius siūlymus, ginti verslų teises bei maksimaliai išsaugoti darbo vietų sektoriuje skaičių.

Naujienų svetainės „15min“ žurnalistų apklaustos Lietuvos konferencijų ir renginių asociacijos vadovės Jolantos Beniulienės teigimu, paramos laukia ir Lietuvos konferencijų ir renginių organizatoriai. Šios asociacijos nariai tikisi, jog su Vyriausybės apribojimais susidūrusios konferencijas ir renginius organizuojančios įmonės sulauks pagalbos paketo, pagal kurio nuostatus darbuotojams bus finansuota 90 procentų darbo užmokesčio.

Vilties teikia valdžios pagalbos priemonės

Viruso padariniams kaustant visą pasaulį, šalys nedelsdamos imasi kurti pagalbos sistemas ir atskirus įrankius užkrato poveikio ekonomikai švelninimui.

Jungtinės Karalystės kancleris Rishi Sunak paskelbė, kad įmonėms bus suteikta iki 360 mlrd. eurų vertės paskolų, o laisvalaikio, mažmeninės prekybos ar svetingumo sektoriaus atstovai šiais metais bus atleisti nuo komercinio naudojimo nekilnojamojo turto mokesčių.

Rusijos renginių organizavimo lyderiai taip pat tikisi paramos – memorandumu prašo Kremliaus pagelbėti kongresų ir parodų verslui. Pasirašiusieji ne tik pabrėžė, jog renginių industrija šalyje sukuria maždaug 3% šalies BVP, bet ir akcentavo nuostolių sektoriui mastą, susijusį su bankrotų lavina, daugiau nei 140 tūkst. darbo vietų praradimu bei kone 6,3 mlrd. eurų netektimi verslui.

Matydama viruso padarinių mastą, paramos renginių sektoriui tikisi ir Danijos valdžia – Europos Sąjunga šalies organizatoriams, patyrusiems žalą dėl renginių atšaukimo, žada skirti 12 mln. eurų.

Reaguodama į krizės ištiktų verslo atstovų situaciją, Europos Komisija paskelbė apie pagalbos priemones įmonių stabilizavimui Europos Sąjungos šalyse narėse. Nors pagrindinis fiskalinis atsakas į koronaviruso padarinių šalinimą turi būti vykdomas remiantis valstybių narių nacionaliniais biudžetais, iš ES fondų kovai su ligos poveikiu MVĮ bei sveikatos apsaugos sektoriui bus skirta apie 37 mlrd. eurų, kurie pagal Europos Komisijos gaires turėtų būti panaudoti sveikatos išlaidoms (susijusioms su naujuoju virusu), paramai MVĮ bei trumpalaikio įdarbinimo sistemoms.

Europos Komisijos pirmininkės teigimu, dėl žmonių gerovės ir ekonominio stabilumo bus taikomas visiškas ES fiskalinių taisyklių lankstumas, kas reiškia, jog šalys narės, remdamosi galiojančiomis ES taisyklėmis, galės pačios kurti pagalbos priemones: pavyzdžiui, mokėti subsidijas darbo užmokesčiui ar sustabdyti pelno ir pridėtinės vertės mokesčius, atidėti socialinių įmokų mokėjimus. Be to, valstybės narės galės tiesiogiai suteikti finansinę paramą vartotojams už atšauktas paslaugas ar bilietus, kurių atitinkami operatoriai nekompensuoja.

Parodų industrijos perspektyvos: grėsmės ir galimybės

Kokiu mastu ir kaip tiksliai viruso sėjama baimė bei draudimai paveiks pasaulines tiek parodų bei mugių, tiek renginių industrijas iki galo nėra aišku, tačiau didžiausias pavojus gresia skolinto kapitalo bei mažo kapitalo renginių įmonėms, o daugiau pranašumų turės verslai, gebantys patirtis suteikti skaitmeninėmis priemonėmis arba alternatyviais renginių formatais. Nors tikimasi, jog didžioji dalis verslo atstovų krizę įveiks, o, pavyzdžiui, parodų sektorius iki tol buvusį lygį pasieks per dvejus metus, tik kryptinga bei aiški organizatorių komunikacija padės sumažinti su renginių atšaukimu susijusią riziką, ką sudėtinga padaryti nuolat kintant situacijai ir klestint spekuliacijoms.

Galima pastebėti, jog plačiai kalbant apie finansines renginių organizatorių netektis pandemijos metu, mažai dėmesio skiriama socialinei žalai aptarti.

Pasak Kineziologijos ir rekreacijos vadybos fakulteto profesorės Christine Van Winkle, analizavusios socialinį renginių poveikį, dalyvavimas renginiuose yra susijęs su emocinio ryšio jausmu – masiniai susibūrimai padeda kurti stipresnes, atsparesnes bendruomenes, o socialinė sąveika ir bendrystė yra dažni dalyvavimo renginiuose motyvai.

Viruso plėtimuisi sustojus, bus būtina atkurti susiskaldžiusias bendruomenes ir nukentėjusią ekonomiką, o Jungtinės Karalystės Renginių organizatorių asociacijos (AEO) generalinio direktoriaus Chris Skeith teigimu, renginiai bus lemiama atsigavimo stadijos dalis.

Po to, kai 2003 metais SARS protrūkis suparalyžiavo Torontą, SARS labdaros koncertas su tokiais aukšto lygio muzikantais kaip „The Rolling Stones”, „AC/DC”, „The Guess Who” ir kitais padėjo sugrąžinti lankytojus į ištuštėjusį miestą.

Apibendrinant galima akcentuoti, jog viruso įsigalėjimas pasaulyje nemenkai sujaukė iki tol galiojusį verslų gyvavimo ritmą ir į egzistencinę kovą pastatė milijonus įmonių bei darbuotojų.

Nors parodų ir mugių industrija pandemijos metu dėl visiškai sustojusių veiklų nukentės bene labiausiai, būtent tokie renginiai kaip parodos ir mugės pasitarnaus kaip pokrizinių laikų ekonomikos katalizatorius.

Vis dėlto, siekiant iš naujo sujudinti ekonomiką, parodų industrijai ir renginių sektoriui būtinas valstybinis palaikymas ir pagalbos priemonės, išskirtinį dėmesį skiriant labiausiai pažeidžiamoms – mažoms ir vidutinėms įmonėms. Galų gale, koronaviruso pandemija, kaip ir visos kitos, susilpnės, o tam atsitikus, su tinkama institucijų parama, parodos taps svarbia ekonominio atsigavimo bei socialinio suaktyvėjimo dalimi.


2020-04-02

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt