Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs restruktūrizuojamos bedrovės ,,Hidrostatyba“ skundą dėl aplinkosaugininkų jai skirto privalomojo nurodymo nutraukti gamybinių nuotekų leidimą į aplinką Ketvergiuose esančiame Kalvių karjere, konstatavo, kad jis yra pagrįstas.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Aplinkos apsaugos departamento (AAD) Aplinkos kokybės departamento Klaipėdos aplinkos kokybės kontrolės skyrius dar pernai rugpjūtį priėmė privalomą nurodymą, kuriuo ,,Hidrostatyba“ buvo įpareigota per savaitę nutraukti Kalvių karjere gamybinių nuotekų, susidarančių vykdant naudingųjų iškasenų praplovimą, išleidimą į aplinką, nes įmonė neturėjo leidimo, kuriame būtų nustatyti reikalavimai (normatyvai) kiek teršalų gali būti tokiose nuotekose.

Verslininkai pirmiausiai tokį nurodymą skundė AAD direktoriui Vaidui Laukiui, tačiau jis nurodymą palikti nepakeistą.

Tada jau įmonė kreipėsi į teismą ir tikino, kad toks nurodymas ir AAD vadovo sprendimas yra nepagrįsti bei neteisėti.

Tačiau teismas konstatavo, kad abu šie sprendimai yra motyvuoti,  faktines aplinkybes patvirtina rašytiniai įrodymai, todėl  ,,Hidrostatybos“ skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas. Toks sprendimas dar gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Rasa Kuzavienė, Šernų ir Ketvergių kaimų bendruomenė vadovė teigia, kad aplinkiniams problemų kyla ne tik dėl nuotekų šiame ,,Hidrostatybos“ karjere,

,,Jie kažkada, kai įgijo taršos leidimą – pirmas buvo 2005, vėliau atnaujintas 2012 metais, gavo pagal melaginingus duomenis – nurodė ,,Wikipedijos” koordinatėmis, kad kaimas yra už pusantro kilometro, kai įmonėje yra viduje gyvenvietės, priešais mokykla. Dirba nuo šešių ryto iki dešimt vakaro – nuolatinis bildėjimas, jie turi trupinimo įrengimus. Su visu tuom yra susijusios bėdos – triukšmas ir dulkės. Žmonės, kurie yra arčiausiai, per tris metus nebesusikalba, kai jie dirba, ir mašinos per parą apdulka taip, kad spalvos neatpažinsi. Dar ir didžiulis transporto judėjimas, mašinos jų ne pačios geriausios, dūmai ir visa kita. Nenormali situacija gyvenamojoje aplinkoje”, – sakė moteris.

Pasak jos, daugiau nei prieš metus bendruomenė pradėjo spausti aplinkosaugininkus, kad būtų imami vandens tyrimai ir paaiškėjo, kad išleidžiame vandenyje yra ir sunkiųjų metalų, ir gyvsidabrio.

,,Mūsų prašymu rajono savivaldybė padarė ir ekogeologinius tyrimus, nes, mūsų žiniomis, ten yra buvęs sąvartynas. Turime ir dokumentus, kad 1982 metais buvo sprendimas leisti Celiuliozės ir kartono fabrikui čia vežti atliekas. Įmanoma, kad ten buvo ir nelegalių vežėjų. Pagal žmonių liudijimus čia atliekas vežė ir ,,Sirijus”. Tie tyrimai parodė, kad tarša yra labai didelė tame kampe, iš kurie jie ima vandenį, bet nėra tokios sudėties, kokią jie išpila. Reiškia, kad atsiveža ir kokią medžiagą nešvarią bei plaukdami išleidžia į valstybinį sklypą. Iš jų pusės nėra jokio geranoriškumo – jei pačioje pradžioje būtų kalbėję apie asfaltavimą, ar triukšmo slopinimo sieneles, būtų pradėję krutėti, ką darysi – verslas turi kažkaip dirbti, bet draugiškai su gyventojais. Tačiau nebuvo jokio kontakto, tik mūsų ūdijimas, kad bobikės išsigalvoja”, – pasakojo R. Kuzavienė.

Anot jos, įmonė jau ketvirtą kartą yra pateikusi paraišką taršos leidimui – iki tol ji vis buvo atmetama, taip pat ir dėl bendruomenės pastabų.

,,Dabar jie gali dirbti, bet tik sausai sijoti. Rašiau kaip tik dabar skundą į Nacionalinį visuomenės sveiktos centrą – visas kaimas yra dulkėtas, bet jie dabar dėl karantino nevažiuoja į patikrinimus”, – sakė bendruomenės vadovė.

Vasario 1-ąją įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo nutartimi ,,Hidrostatybai“ yra iškelta restruktūrizacijos byla. Per pusę metų nuo šio termino turi būti parengtas įmonės restruktūrizvimo planas.

Bylos duomenimis, įmonė 2018 m. gavo 192 tūkst. eurų pelno, o per pirmus tris 2019 m. ketvirčius jau patyrė 3,67 mln. eurų nuostolio. Įmonės pradelsti įsipareigojimai pernai rugsėjo pabaigoje sudarė 7,48 mln. eurų.