Prieš ketvirtadienį rengiamą miesto Tarybos posėdį, kurio metu turi būti pristatyta ir informacija apie veiklos apribojimų po patikrinimo sulaukusioje Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (KUL), politikus ir toliau pasiekia raštai, liudijantys apie čia susidariusias dvi stovyklas.

Antradienį raštus buvo atsiuntusios Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjunga ir Jungtinės valstybės institucijų, pareigūnų ir valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybės įmonių bei jų darinių profesinės sąjunga, o trečiadienį miesto Tarybos nariams atkeliavo dar du raštai – KUL Radioterapijos skyriaus vedėjos Aistos Plieskienės parengtas kreipimasis, kurį pasirašė daugiau nei dešimt medikų, ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos raštas. Įkandin atkeliavo ir „Laisvės TV” raštas, o prieš pat posėdį dar vienas – pasirašytas 41 KUL darbuotojo.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Kelia stresą

Pirmajame A. Plieskienė tvirtina, kad jos vadovaujamo skyriaus darbuotojo – medicinos fiziko Dainiaus Burdulio – viešai reiškiamos mintys ir dėstoma pozicija dėl neva netinkamų darbo sąlygų ir darbo saugos organizavimo ligoninėje „jokia apimtimi neatspindi skyriaus pozicijos”.

„D. Burdulio viešai dėstoma pozicija grindžiama tikrovės neatitinkančiais faktais dėl neva jam nesuteikto pakankamo kiekio darbo apsaugos priemonių (medicinininė/chirurginė kaukė, respiratorius FFP2, vienkartinės pirštinės, vienkartinis chalatas (nesterilus), akiniai ir kt). Nei man, nei kitiems skyriaus darbuotojams nėra žinomi tokie D. Burdulio melagingais faktais grindžiamos pozicijos dėstymo motyvai. Prašome tokius minėto darbuotojo pareiškimus vertinti kaip grynai asmeninius, neturinčius jokio ryšio su skyriaus pozicija”, – rašoma rašte, kuriame informuojama, kad kovo 16 dienos, kai D. Burdulis savo prašymu kreipėsi dėl darbo nuotoliniu būdu, jam atskirai buvo išaiškinta, kad onkologijos radioterapijos procedūros Skyriuje pacientams bus toliau teikiamos laikantis Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijų.

Anot vedėjos, dienos stacionaro asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas skyriuje buvo iš karto perorganizuotas „ypatingą dėmesį skiriant pacientų srautų valdymui, atliekant kruopščią dezinfekciją, nustatyta tvarka renkant tikslinę anamnezę dėl kontaktų, skyriuje jau iki karantino režimo įvedimo Lietuvos Respublikoje reguliariai buvo matuojama pacientų kūno temperatūra, paruošta atmintinė vėžiu sergantiems pacientams kaip elgtis pandemijos laikotarpiu gaunant radioterapijos paslaugas”.

Teigiama, kad šiame skyriuje visu šiuo laikotarpiu buvo ir yra optimaliai laikomasi nustatyto atstumo tarp pacientų bei darbuotojų ir dezinfekcijos reikalavimų.

„Skyriuje nuo pat pirmos karantino dienos visiems darbuotojams buvo ir yra išduodamos vienkartinės chirurginės veido kaukės, vienkartinės pirštinės ir nebuvo nė vieno dirbančio be jų. Kiekvieną dieną šių priemonių gavimą mes patvirtinome savo parašais. Vėliau buvo naudojami FFP2 respiratoriai, kurie (kaip ir kitos reikiamos vienkartinės priemonės) medicinos fizikams paliekami specialiai tam numatytoje ir visiems prieinamoje vietoje. <…> Noriu pasidžiaugti, kad skyriaus darbuotojai šauniai valdo iššūkius, nulemtus ir susijusius su COVID-19, veikia komandiškai ir profesionaliai. Tačiau skyriuje pastaruoju metu nuolatos jaučiama papildoma ir bereikalinga įtampa, kurią sukelia D. Burdulis, kviesdamas žiniasklaidos atstovus. Aplink Ligoninės 3 A korpusą nuolat būriuojasi pašaliniai žmonės su televizijos kameromis. Stresas sukeliamas ir pacientams, nes jie baiminasi pavojingo užkrato, o skyriaus darbuotojas D. Burdulis ir mus – skyriaus darbuotojus – viešai įvardina kaip užkrato šaltinius, taip keldamas nepagrįstą paniką. Viešai prašydamas maksimalių apsaugos priemonių, kurios pagal susiduriamos rizikos lygį, suteikiamos tik tiesiogiai dirbantiems su COVID-19 infekuotais pacientais, D. Burdulis formuoja nepagrįstai neigiamą ne tik skyriaus, bet ir visos ligoninės įvaizdį – neva skyriaus/ligoninės darbuotojai dirba apskritai be reikiamų asmeninės apsaugos priemonių. Kartu primenu, jog skyriaus darbuotojams 2020-04-03 buvo atliktas PGR testavimas ir COVID-19 infekuotų asmenų nebuvo nustatyta”, – rašoma rašte.

„Netoleruotinas spaudimas”

Tuo metu Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija savo rašte tvirtina, kad remia ir palaiko Klaipėdos universitetinės ligoninės sveikatos darbuotojų profesinės sąjungos reikalavimus bei prašo miesto politikų „atsakingai įvertinti situaciją Klaipėdos ligoninėje ir imtis priemonių, kad ši padėtis būtų suvaldyta”.

„Didžiausias šalies nacionalinis profesinių sąjungų centras mano, jog Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimas dėl infekcijų kontrolės pažeidimų stabdyti didelę dalį šios ligoninės skyrių yra pagrįstas argumentas rimtai pažiūrėti į susidariusią situaciją ir įvertinti gydymo įstaigos vadovybės kompetenciją. Negalima šalyje sudaryti precedento, kad būtų toleruojamas toks gydymo įstaigų vadovų elgesys, kai COVID-19 pandemijos metu darbuotojams neužtikrinamos saugios darbo sąlygos ir rizikuojama tiek jų, tiek pacientų sveikata ir gyvybe. Juo labiau netoleruotinas administracijos daromas spaudimas sveikatos apsaugos darbuotojams, kurie kovoje su COVID-19 virusu ir taip patiria didelį stresą, norintiems tapti Klaipėdos universitetinės ligoninės sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos nariais. LPSK prisideda prie Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos reikalavimo viešojo administracijos institucijų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovams griežtai laikytis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro reikalavimų, o nesilaikančiuosius nušalinti nuo darbo”, – rašoma šios konfederacijos pirmininkės Ingos Ruginienės pasirašytame rašte.

Bijoma represijų?

Politikus pasiekė ir mažiausiai penkių KUL gydytojų raštai, kuriuose jie informuoja, kad būdami Lietuvos gydytojų sąjungos nariai atsiriboja nuo minėtame jungtinės profesinių sąjungų atstovybės pareiškime išsakytų teiginių.

„Jungtinė profesinių sąjungų atstovybė, prieš išplatindama pareiškimą apie darbuotojų nuomonę, jokia forma nevykdė profesinių sąjungų narių nuomonės apklausos. Paskelbtą raštą vertinu kaip profesinių sąjungų padalinių vadovų asmeninę nuomonę. Viešoje erdvėje išsakytos abejonės dėl darbo organizavimo trūkumų yra pagrįstos ir nepaneigtos”, – rašoma tokiuose gydytojų Albino Tamošiūno, Olego Deduchovo, Jono Jurgaičio, Dainiaus Šimčiko ir Žydrūno Domino pasirašytuoe raštuose.

Ž. Dominas trečiadienį savo poziciją išdėstė ir per „Laisvės TV”.

Jis teigė, kad V. Janušonis turėtų atsistatydinti, nes „ateina momentas, kada reikia tiesiog sustoti ir pagalvoti, kas aplinkui vyksta, šitas virusas yra specifinis, jis neleidžia meluoti, o jeigu meluoji, tai tave nubaus, taip atsitiko ir mūsų ligoninei, ją uždarė”.

Ž. Domino teigimu, kalbėti viešai vengiama, nes bijoma represijų.

„Gali kirsti per atlyginimą, gali neleisti operuoti, gali nuleisti, kaip pasakyti, į kitą skyrių, kuris yra žymiai sunkesnis. Žodžiu, tų manipuliacijų iš esmės yra labai daug”, – sakė medikas.

Pasak jo, Klaipėdos universitetinės ligoninės sveikatos darbuotojų profesinės sąjungoje jau tikrai yra ne aštuoni nariai, nes į ją buvo stojama anonimiškai, aplenkiant darbdavį.

„Mūsų dabar yra 280″, – teigė Ž. Dominas.

Kreipėsi ir žurnalistai

Pati „Laisvės TV” („Laisvės Media Group“ ) irgi atsiuntė kreipimąsi į miesto Tarybos narius, kuriame rašo, kad vykdydama iniciatyvą „Laikykitės, medikai“ gavo itin daug signalų apie problemas KUL.

„Tai nebuvo vien informacija apie trūkstamas kaukes, respiratorius, akinius ar pan. Žmonės pasakojo apie psichologinį nesaugumą, slepiamą informaciją apie nustatytus Covid-19 atvejus, melą neigiant akivaizdžią viruso plitimo ligoninėje grėsmę. Dėl to norime pasidalinti turima informacija su Jumis, netrukus spręsiančiais ligoninės vyr. gydytojo Vinso Janušonio vadovavimo klausimą”, – rašoma rašte.

Jame sudėti liudijimai, pastarosiomis savaitėmis išgirsti iš KUL medicinos personalo, pabrėžiant, kad yra vos keli, išdrįsę kalbėti visiškai atvirai, o daug esą bijojo kalbėti viešai.

„Viešai kalbėti baiminasi netgi buvę KUL gydytojai. Nesvarbu, prieš kiek metų jie šioje ligoninėje dirbo – kelis, keliolika ar trisdešimt. Vienas medikas, prieš sutikdamas kalbėtis su mūsų žmonėmis, pirmiausia pasiklausė, ar jam bus užtikrinta teisinė pagalba, jei ligoninės direktorius ims kerštauti. Galiausiai nedrįso viešai kalbėti net ir sužinojęs, kad tokią pagalbą gautų. Kalbėjome su maždaug dešimčia medikų, anksčiau dirbusių Klaipėdos universitetinėje ligoninėje ir visi pabrėžė autoritarinį V. Janušonio valdymo stilių”, – rašoma rašte.

Jame taip pat pateikiamos kelių gydytojų citatos:

• „Aš po konflikto su vyr. gydytoju palikau KUL. Darbuotojų lojalumą sau jis vertina labiau nei jų profesionalumą. Jo kerštavimą jutau ir per vėliau sekusias darbo paieškas – jo įtaka siekia plačiau nei KUL. Dalis KUL dirbančių žmonių yra suinteresuoti ir palaiko situaciją tokią, kokia yra, ir yra dalis žmonių, kurie yra labai įbauginti. Aš nebijau viešai kalbėti, bet atsakau ne tik už save. Dėl to negaliu rizikuoti savo ateitimi.”

• „Perėjau iš KUL dirbti į kitą ligoninę, nes joje malonesnis kolektyvas ir buvo pasiūlytas geresnis atlyginimas, šioje ligoninėje kolektyvinė nuomonė yra vertinama labiau nei KUL. Virusas prasiskverbia ten, kur nėra pakankamų apsaugos priemonių. Neapsaugoti medikai užsikrečia.”

• „Iškentėjau labai daug pažeminimo, psichologinio smurto, patyčių, grasinimo. Pasiskųsti nėra kam. Bandžiau kalbinti politikus, savo klasės draugų įtakingus tėvus, buvo pasakyta, kad V.Janušonis labai įtakingas ir reikia laukti kol baigsis jo kadencija. Nebegalėjau laukti, išėjau. Negalėjau gyventi matydama, kaip vyr. gydytojas pradėjo „žudyti” protingą aplinką – gydytojus, slaugytojus, mano mokinius. Nesu jauna, mačiau sovietų sąjungą. Nenoriu grįžti atgal.”

• „Aš 20 metų dirbau KUL. P. Janušonio vadovavimas visada buvo diktatoriškas. Jis arba pavaduotoja(i) niekada neklausdavo ar galėsi susitvarkyti su papildomais darbais, krūvius visada didindavo vienašališkai. Už tą patį etatą pridėdavo pvz. budėjimus penkiuose skyriuose vienu metu. Budėjimo metu turėjai būti atsakingas ne tik už pacientus, bet ir už signalizaciją. Tai buvo pavesta ne saugos tarnybai, o budinčiam daktarui. Nei jis, nei pavaduotojai nė karto nėra paklausę, kaip jautiesi, kaip sekasi. Tą darbą vadinau sustiprinto darbo pataisos stovykla. O Janušonio vadovavimą – lagerio viršininko valdymu. Jis vienas viską spręsdavo. Jei per penkiaminutę ko nors paklausdavai, gaudavai atsakymą – „kreipkitės į vyr. gydytoją”. Jis taip pat turėjo savo „saugumo tarnybą” – etatinius informacijos nešėjus. Visada stebėjausi aptriušusiu KUL interjeru – baldai, durys išlikę dar nuo atidarymo laikų. Jei kas buvo tvarkoma -tai kuo pigiau, visada stebėjausi – kur tie pinigai, kuriuos ligoninė uždirba? Juk darbo aplinka daug reiškia. Tik tada, kai pradėjau dirbti nebe KUL supratau, ką reiškia dirbti normaliomis sąlygomis – kai tave vertina, dalinasi su tavimi informacija, o neslepia jos nuo tavęs.”

• „Vinsas žmogus neįveikiamas. Buvo iniciatyvinės grupės, mėgino judinti jį, jis per vieną dieną sukuria alternatyvią organizaciją, padaro sąrašą iš “vidurinio” personalo ir imituoja, kad jo nepalaikančių – vienetai. Būdavo, jei per penkiaminutes nelinkčioji galva ir nesišypsai – tu esi nelojalus žmogus. Aš jam kliudžiau, nes buvau aktyvi, nebijojau pasisakyti. Kiek pabendrauju su dabar dirbančiais, niekas nepasikeitė.”

• .Žmogus, norintis dirbti, viešai kalbėti bijos. Jei pasakys ką nors. kitą dieną bus keli straipsniai juodinantys, šmeižiantys tą gydytoją. Tokiu būdu jis kovoja. KGB’istiniais metodais elgiasi. Ras būdų, kaip susidorot. Vinsas labai kerštingas.”

• „Tai nebuvo miela vieta, kurioje norisi pasilikti, buvo atvejis, kai dėl to ligoninę paliko visas skyrius.”

• „Autoritarinio valdymo atmosfera KUL nepasikeitė, yra tokia pati kaip ir tada, kai aš išėjau iš to stacionaro. Dabartinėje ligoninėje, kurioje vadovauju skyriui, sprendimai priimami ne vieno ar kelių žmonių, o kolegialiai, kasdien vyksta administracijos ir skyrių vadovų pasitarimai. Atvirumo ir pasitikėjimo atmosfera nulemia darbo rezultatus. Jau pajutome KUL dalinio uždarymo padarinius – pacientų srautas mūsų ligoninėje išaugo. Bet viešai kalbėti apie tai būtų nekonstruktyvu.”

„Šiuo laišku kartu atkreipiame Jūsų dėmesį, kad Jungtinės profesinių sąjungų atstovybės narių vardu platinamas pareiškimas neatspindi nei tikrosios situacijos, nei ligoninėje dirbančių žmonių nuomonės. Bent jau ne tų, kuriems svarbiau yra ne nuolankus lojalumas, bet pacientų ir kolegų sveikata bei paslaugų teikimą galinčios užtikrinti darbo sąlygos ligoninėje”, – rašo „Laisvės TV”.

Krize siekiama pasinaudoti?

Prieš pat ketvirtadienio posėdį miesto Tarybos narius pasiekė dar vienas raštas, kurį pasirašė 41 KUL Akušerijos-ginekologijos departamento darbuotojas.

„Sudėtingu pasauliui, valstybei, ligoninei bei kiekvienam iš mūsų laikotarpiu norime išreikšti palaikymą savo vadovui profesoriui Vinsui Janušoniui, kuriam vadovaujant jokios krizės nebuvo baisios (neteko patirti nei atlyginimų nei etatų mažinimo, nuobaudų ar papeikimų, padarytos klaidos buvo nagrinėjamos, bet už jas neteisiama). Tai vadovas, kuriuo galime pasikliauti, vadovas visada tęsi savo žodį. Labai gaila, tačiau matome, jog krize su kuria susiduria visas pasaulis, dabar yra siekiama pasinaudoti. Ir metas, kuomet turėtume dirbti išvien, dirbti kaip darni komanda, tampa bandymu pakenkti ar pasinaudoti siekiant asmeninių tikslų ar ambicijų. Neturėtų būti abejojančių, jog COVID-19 pandemija yra netikėtai užklupęs sunkumas, kurio prognozuoti ar kuriam pasiruošti negalėjo niekas. Nėra naujiena ir tai, kad asmeninių apsaugos priemonių medikams trūko ir trūksta visoje Lietuvoje ir net pasaulyje, nes didžiausias jų gamintojas buvo ir yra labiausiai viruso paliesta Kinija. Manome, kad taip, kaip buvo valdoma krizinė situacija mūsų ligoninėje yra tinkamas krizės valdymo pavyzdys. Atsižvelgiant į tai, jog mūsų ligoninė priėmė vieną didžiausių pacientų, kuriems įtariamas ar patvirtintas COVID-19, skaičių yra labai natūralu, kad apsaugos priemonės skiriamos darbuotojams, atsižvelgiant į jų darbo pobūdį ir rizikos laipsnį, pirmiausia aukščiausios kategorijos asmeninėmis apsaugos priemonėmis aprūpinami tie, kas dirba priešakinėse fronto linijose.

Ar sąžininga net ne medikams dirbantiems mūsų ligoninėje reikalauti patiems pirmiesiems būti aprūpintiems visomis IV-V lygio saugumo kategorijos priemonėmis? Tai lygiai tas pats, kad skęstant laivui į gelbėjimosi valtį veržtųsi stiprūs vyrai, nustumdami moteris ir vaikus…

Kam naujiena, kad mūsų ligoninė daugiausia priėmė pacientų įtariamų ir patvirtintų COVID-19? Ir štai, dar viena labai „netikėta” naujiena – žmonės reaguoja įvairiai, net medikai, kai kurie iki panikos, ar paklausė kas nors, kiek liko ligoninėje kovotojų ir pagalbos, kiek darbuotojų pasiėmė nedarbingumo pažymėjimus, nes turi prižiūrėti namuose esančius pradinių klasių vaikus, kurie bijo dėl savo senų tėvų, o kitiems gera proga tiesiog pasinaudoti situacija?

Ir paskutinis teiginys tiems, kas kaltina mūsų vadovą sovietiniu mąstymu, užsisėdėjimu, nelankstumu. Tai toks paprastas faktas – mūsų ligoninėje, pirmojoje Lietuvoje 2007 metais buvo įkurtas mažos rizikos gimdymo poskyris, remiantis Pasaulinės Sveikatos Organizacijos rekomendacijomis. Akušerėms suteikta teisė dirbti savarankiškai. Ką tai reiškė 2007 metais? Tai buvo skandalas, neįmanoma, tai buvo proveržis, kurio šiai dienai nesugebėjo padaryti dar daugelis didžiųjų ir garbių Lietuvos ligoninių. Todėl labai svarbu suprasti, kad neretai priimami sprendimai galbūt atrodydavo nepopuliarūs, bet labai reikalingi siekiant efektyvios pagalbos žmonėms. O juk tai ir yra mūsų profesijos vienas pagrindinių tikslų – padėti.

Tokiu sudėtingu laikotarpiu norėtume paskatinti pirmiausia spręsti viruso keliamas problemas, o ne užsiimti politiniais žaidimais. Turim didelę viltį, kad Lietuva yra teisinė, laisva ir demokratinė šalis, kad mes nei vienas nerizikuojam būti užmėtyti akmenimis, remiantis skundais, skubotomis išvadomis, sąskaitų suvedinėjimais norint užsidirbti politinių taškų ir sulaukus tokio sunkaus meto.

Palaikome ligoninės vadovybę šiuo sunkiu, be galo atsakingu, netausojančiu laiko ribų laiko tarpiu. Su šiuo iššūkiu susidoroti sunku visame pasaulyje, tad susitelkime į kovą su koronavirusu ir atlikime savo pareigą gelbstint didžiausią turtą – sveikatą. Būkime ir išlikime vieningi nepaisant pasitaikančių kliūčių mūsų – medikų darbe”, – rašoma šiame rašte.