P0

Miestas, Svarbu

Teismas: „Trinyčių” projektas negali būti svarbus visam regionui (2)

Avatar

Martynas Vainorius
2020-04-15


Prokuratūros prašymu teismas panaikino Klaipėdos regiono plėtros tarybos sprendimą, kuriuo UAB „Gaudesta” statybų planams buvusio „Trinyčių” fabriko teritorijoje buvo suteiktas regioninės svarbos projekto statusas.

Tokio statuso pageidavę teritorijos nuomotojai tikina, kad šis faktas neturės jokio įtakos jų planams, tačiau apie juos teigia nieko negalintys pasakyti.

Dykvietė buvusios gamyklos vietoje plyti jau daugiau nei dešimtmetį. Martyno Vainoriaus nuotr.

Po 2004 m. paskelbto „Trinyčių” bankroto pastatus įsigiję naujieji savininkai juos pradėjo griauti 2007-ųjų pabaigoje ir ketino pastatyti daugiabučių, kuriuose turėjo būti apie 1000 butų – iš viso apie 75 tūkst. kv. m parduodamo ploto. Didesnioji dalis suplanuotų gyvenamųjų namų buvo 8 aukštų, kai kurie – ir žemesni. Kvartalo akcentu turėjo tapti iki 84 metrų aukščio iškilsiantis pastatas. Kai kur pirmuosiuose pastatų aukštuose buvo numatoma ir šiek tiek komercinio ploto. Apie 300 mln. litų vertintą projektą planuota įgyvendinti per penkerius metus. Tačiau atėjus 2009 m. ekonominei krizei, šis projektas taip pat tapo jos auka.

Popieriuose dar egzistuojančius ir realiai esančius keletą pastatų, o kartu ir nuomos teisę į aštuonis beveik 5 ha užimančius sklypus iš varžytinių 2018 m. birželį įsigijo UAB „Gaudesta”. Jau tų metų liepą ji raštu kreipėsi į Klaipėdos savivaldybę, kad pastaroji inicijuotų kreipimąsi į Klaipėdos regiono plėtros tarybą ir prašytų šią teritoriją pripažinti regioninės svarbos projektu.

„Bendrovė planuoja šią teritoriją pilnai išvystyti, pritaikant ją miesto poreikiams, atsižvelgiant į ekonominius, socialinius ir infrastruktūrinius poreikius. Planuojama bendra investicijų vertė – 50 mln. eurų. Teritorijoje numatoma darniai suderinti gyvenamosios paskirties zonas su viešaisiais socialiniais objektais – mokykla, darželis, verslo aplinkos objektais – inovacijų centro, konferencijų, parodų ir kitą – tiesiogiai naudojamą ekonominei veiklai vykdyti”, – buvo rašoma įmonės kreipimesi.

Jau tą patį mėnesį uostamiesčio savivaldybė su tokiu prašymu kreipėsi į regioninės plėtros tarybą.

Iš 2018 m. rugsėjį vykusio jos posėdžio protokolo matyti, kad projektą pristatė ir ikikrizinį kvartalą projektavusio Klaipėdos architektų biuro „Andrijauskas ir partneriai“ direktorius Edmundas Andrijauskas. Jis aiškino, kad šiuo metu keičiamas požiūris į gyvenamųjų namų statybą, nebestatoma miegamųjų kvartalų, tad detalusis planas buvo pakoreguotas – sumažintas užstatymo intensyvumas iki 50 000 kv. m bendrojo ploto, numatyta daugiau erdvių, pastatų pirmuose ir antruose aukštuose ir aukštybiniame pastate suplanuotos patalpos, skirtos komercijai, kūrybinėms industrijoms, konferencijų salėms, dirbtuvėms, kūrybiniam verslui ir pan.

Andrius Šiaudinis, „Peritus Partners“ partneris dėstė, kad projekto metu numatoma sukurti infrastruktūrą, reikalingą kūrybinių industrijų verslo vystymui. Jis aiškino, kad į šioje vietoje planuojamo kūrybinių industrijų inkubatoriaus B22 veiklas ketinama sutelkti Klaipėdos regiono kūrybinių industrijų bendruomenės atstovus, apimančius verslo įmones, švietimo ir mokslo įstaigas, asociacijas, viešąsias įstaigas. Kūrybinių industrijų inkubatoriuje B22 planuojama įrengti apie 150 funkcionalių darbo vietų kūrybinių industrijų sektoriaus atstovams.

Regioninei tarybai aiškinta, kad bendra investicijų į projektą suma sudarys apie 56 mln. Eur, numatomas veiklas planuojama įgyvendinti 4 etapais. Artimiausią, 16 mln. eurų vertės etapą, žadėta įgyvendinti iki 2020 metų, planuota investuoti 16 mln. eurų. Jo metu turėjo būti pastatyti 4 pastatai, kuriuose 1 000 kvadratinių metrų bus skirta Kūrybinių industrijų inkubatoriui B22.

Už tokio statuso suteikimą tada balsavo 16 regioninės plėtros tarybos narių, balsavusių prieš ir susilaikiusių nebuvo.

Tačiau toks Klaipėdos regiono plėtros tarybos sprendimas užkliuvo prokuratūrai ir ji, motyvuodama viešojo intereso gynimu, pateikė ieškinį Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams bei prašė jį panaikinti. Prokurorė Kornelija Rušinaitė „Atvirai Klaipėdai” buvo sakiusi, kad projektas neatitinka nė vieno iš keturių parametrų, pagal kuriuos jam būtų galima suteikti regioninės svarbos statusą.

Bylą nagrinėjusi kolegija, kurią sudarę teisėjai Laimutė Jokubauskaitė, Aušrelė Mažrimienė ir Remigijus Arminas, nusprendė patenkinti prokuratūros parašymą. Teismas konstatavo, kad priimdama tokį sprendimą Klaipėdos regiono plėtros taryba pažeidė įstatymų nustatytas pagrindines procedūras ir ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

Toks sprendimas dar gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

„Gaudestos” vadovas ir 50 proc. akcijų valdytojas Kęstutis Gaudėšius teigė, kad toks teismo sprendimas įmonės planams buvusioje „Trinyčių” teritorijoje neturės jokios įtakos. Paklaustas, kokia dabar yra šių planų stadija, jis teigė negalintis nieko apie tai pasakyti.

„Gaudesta” skelbia, jog yra įgyvendinusi gyvenamųjų namų kvartalų statybos projektus Klaipėdoje, Ginduliuose, Slengiuose, Kalotėje, II Klemiškės kaime ir šiuo metu vykdo gyvenamųjų namų statybos projektus „Bachmano žemė”, „Girulių kopos” bei kvartalą Slengiuose.

ISTORIJA

Medvilnės audimo fabrikas AB „Klaipėda” prie Malūno tvenkinio buvo įkurtas 1925 m. iš Lietuvos atvykusių brolių Abrahamo ir Rafaelio Fainbergų.  Įmonė pradžioje turėjo 50 darbuotojų, o 1938 m. jau buvo didžiausias tekstilės fabrikas Lietuvoje (jame dirbo 1600 žmonių), taip pat vienas moderniausių tokios rūšies fabrikų Europoje. Jis buvo didžiausias Klaipėdos darbdavys prieš II pasaulinį karą, tačiau dėl menkų atlyginimų, pasak istoriko Juliaus Žuko, vietiniai čia vengdavo įsidarbinti, daugiausia dirbdavo atvykėliai iš Žemaitijos ir kitų Lietuvos regionų. Didžioji dalis produkcijos – vilnoniai, pusvilnoniai ir medvilniniai audiniai – buvo realizuojama Lietuvos rinkoje su prekiniu ženklu „Du arkliukai”. Nemažai produkcijos įsigydavo Krašto apsaugos ministerija.

Anot istoriko, prof. dr. Vasilijaus Safrnovo, per II pasaulinį karą buvo sunaikintas vienas pagrindinių audimo korpusų, buvęs arčiau tvenkinio, mažiau nukentėjo antrasis. Gamykla iš dalies buvo atstatyta per antrą 1945 metų pusmetį. 1946-1950 m. TSRS ūkio plane ji buvo įtraukta į svarbiausiųjų sąjungos lengvosios pramonės įmonių atkūrimo ir išplėtimo sąrašą. Audimo korpusas pradėjo veikti tik 1949 m. 1945-1947 m. įmonė vadinosi Medvilnės verpimo ir audimo kombinatas „Trinyčiai”, vėliau – Medvilės verpimo fabrikas „Trinyčiai”. 1954 m. buvo pastatytas naujas korpusas. 1956 m. pradėjo veikti pluošto dažymo cechas. 1959-1964 m. du iš trijų fabriko korpusų buvo rekonstruoti į vieną pagrindinį, kuriame buvo įrengta naujų cechų ir pastatytas naujas buitinis korpusas palei Bangų g., seni įrengimai pakeisti naujais. Pirmaisiais pokario metais fabrikas gamino verpalus, audinius ir vatą. Nuo 1947 m. – vien medvilnės verpalus. Žaliavą fabrikas gaudavo iš Vidurinės Azijos, o verpalus siųsdavo į Lietuvos ir kitų TSRS respublikų įmones. 1969 m. čia dirbo 2472 žmonės. 

„Trinyčių“ fabriko verpimo cechas apie 1955 metus. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

1993 metais „Trinyčiai“ tapo privataus kapitalo įmone. Nuo 1990 m. įvairiuose fabriko skyriuose dirbusi, o 1999-2003 m. įmonei vadovausi Daiva Urbonienė žurnalistei Rolandai Lukoševičienei yra pasakojusi, jog siekdama pagerinti techninę bazę įmonė buvo įsigijusi šveicarišką liniją, vėliau į modernizaciją investavo Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERIPB), tačiau tuo metu Uzbekija pati pradėjo gaminti kokybišką produkciją, o ne tik tiekti žaliavą, tad konkuruoti tapo neįmanoma. 1999 m. vienas iš įmonės akcininkų – SBA koncernas – surado Anglijos įmonę „Shiloh spiners Ltd”, kuri gamino verpalus šluotoms ir kilimėliams iš susuktų siūlų. Ji perkėlė kelias gamybos grandis į Klaipėdą, tiekė žaliavas, pirko produkciją, bet po keleto metų bankrutavo. Išnykus žaliavai, klientams netruko ateiti ir „Trinyčių” bankrotas – jį įmonės valdyba paskelbė 2003 m. gegužės 30 d. Didžiausia „Trinyčių“ akcininkė tuo metu buvo investicinė bendrovė „Koncerno SBA investicija“, kuriai priklausė 44,25 proc. akcijų. ERIPB valdė 22,38 proc., Valstybės turto fondas – 7,02 proc. akcijų. Prieš paskelbiant bankrotą įmonėje dirbo 260 žmonių. AB „Trinyčiai” buvo išregistruota 2008 m. birželį. 

2004 m. rudenį įmonės nekilnojamąjį turtą buvo perėmusi JAV registruota bendrovė „Caistor international Ltd“, perėmusi skolos reikalavimo teises iš Vilniaus banko. 

2007-ųjų rudenį pastatus ėmė griauti nauja jų savininkė, kvartalo statybas ketinusi vykdyti UAB „VIPC Klaipėda”, kurios 50 proc. akcijų priklausė AB „Invalda“. Tačiau statybos taip ir nebuvo pradėtos –  „VIPC Klaipėda” 2011 m. buvo iškelta bankroto byla. 


2020-04-15

2 komentarai “Teismas: „Trinyčių” projektas negali būti svarbus visam regionui”

  1. Tik nestatykit penkiaauksciu ir devinauksciu si vieta senamiescio dalis beiveik reiketu graziai isvystiti ir taip pat sulieti su erdve uz nissan centro tuos laukus irgi isvistiti ir nesamones nugriauti. Sekmes Klaipeda juda….

  2. Prokuratūra regioninės plėtros tarybai pareiškė, kad nefinansuotų Trinyčių teritorijos užstatymą. Būtina reikalauti, kad regioninės plėtros tarybos skirtų finansavimą pašto sutvarkymui.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt