Grįžtame prie Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos (VTPSI) privalomojo nurodymo miesto bendrojo plano planavimo organizatoriui – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriui „iš naujo motyvuotai bei pagrįstai… atsakyti į visus pareiškėjo žodžiu pateiktus ir protokole užfiksuotus pasiūlymus…“

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius sureagavo į gautus VTPSI privalomuosius nurodymus ir tikrai operatyviai man atsakė. Gavau direktoriaus 2020-03-16 raštą su naujais atsakymais jau nebe į vieną, o į dešimt pateiktų pasiūlymų.

Juokingą šio direktoriaus rašto preambulę aptarėme jau pirmojoje šio rašinio dalyje, tad dabar einam toliau ir detaliau bei papunkčiui pasižiūrėkime, kaip atrodo klaipėdietiškas „motyvuotas, teisės aktų nuostatomis ir faktiniais argumentais pagrįstas atsakymas į pasiūlymus“.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Tiesa, „iš naujo motyvuotai bei pagrįstai“ atsakyti pareiškėjui, kaip kad to pareikalavo VTPSI, direktoriui nesigavo, nes 2020-03-16 rašto preambulėje direktorius nurodo, kad „atsakome papildomai“, nežiūrint į tai, kad, kaip nustatė VTPSI, „motyvuoto, teisės aktų nuostatomis ir faktiniais argumentais pagrįsto atsakymo į pasiūlymus planavimo organizatorius nepateikė“… Tai yra: pirmą kartą atsakymas nebuvo pateiktas, bet dabar dar „atsakome papildomai“.

Direktoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus pavadinimams naudosime tas jų formuluotes, kurios buvo nurodytos VTPSI 2020-03-02 rašte. Ir eilės tvarką paliksime tą pačią, kaip ji įvardinta VTPSI.

Bendrojo plano pavadinimas

Savo pasiūlymuose aš nurodžiau, kad, pradedant nuo titulinio aiškinamojo rašto puslapio, ir visuose grafinės dalies brėžiniuose nurodytas rengiamo teritorijų planavimo dokumento pavadinimas neatitinka galiojančių Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir miesto planavimo skyriaus 2015-07-07 planavimo sąlygų Nr. AR9-7 1 punkto reikalavimams. Juose yra nurodytas tikslus numatomo rengti teritorijų planavimo dokumento pavadinimas – „Klaipėdos miesto bendrojo plano, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. T2-110 „Dėl Klaipėdos miesto bendrojo plano patvirtinimo“, keitimas“ (BP).

Ir tų miesto BP pavadinimų variantų sprendiniuose yra ne vienas ir ne du, bet tarp jų nėra nė vieno atitinkančio planavimo sąlygų reikalavimus.

Iš viso man pateikto planavimo organizatoriaus – direktoriaus atsakymo pacituosime jo dalelę dėl pavadinimo su visu pagrindiniu vienu sakiniu, kuriame parašyta, jog „atsižvelgiant į pateiktą pastabą – pasiūlymą Bendrojo plano aiškinamajame rašte patikslintas rengiamo teritorijų planavimo dokumento pavadinimas: „Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimas, o 12 lape papildomai paaiškinta, kad: „rengiamo teritorijų planavimo dokumento pavadinimas „Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimas“ aiškinamajame rašte ir grafinėje dalyje vadinama: Klaipėdos miesto bendrasis planas“.

Ar kas nors šį direktoriaus atsakymo žodžių, sąvokų ir pavadinimų kratinį suprantat? Juk šiame sakinyje yra bent trys skirtingi to paties teritorijų planavimo dokumento pavadinimai ir… tarp kurių nėra nė vieno tikro jo pavadinimo. Bet dokumentas, anot direktoriaus, jau yra „patikslintas“.

Direktoriaus atsakyme rašoma apie pateiktą „pastabą – pasiūlymą“ – tačiau tokia nauja, matyt, šia proga direktoriaus sugalvota visuomenės pasiūlymo formuluotė neatitinka teritorijų planavimo įstatymo (TPĮ) 37 str. 2 d. reikalavimų. Ten tokių „pastabų – pasiūlymų“ nėra.

Neabejoju, kad būsiu išvadintas negerais žodžiais, bet aš juk niekam ir neteikiau jokių „pastabų-pasiūlymų“.

Direktoriaus atsakymas, kad pavadinimas „atsižvelgiant… patikslintas“ taip pat neatitinka TPĮ 37 str. 2 d., kur nurodyta, jog „planavimo organizatoriams atsakyme nurodoma, kad planavimo organizatorius pritaria visuomenės pasiūlymams arba atmeta pasiūlymus, išsamiai nurodydamas pasiūlymų nepriimtinumą (nepagrįstumą)“.

Beje, ką reiškia tas „patikslintas“?

Direktoriaus atsakymas dėl pavadinimo yra neišsamus, nes pagal jį net neįmanoma suprasti, kaip yra atsižvelgta į pateiktą žodinį pasiūlymą ir ką reiškia tokia atsakymo formuluotė, jog „12 lape papildomai paaiškinta, kad… pavadinimas… vadinama…“.

Jei pasiūlymui yra pritarta, visus TPD neteisingus pavadinimus reikia keisti į teisingus, o ne „papildomai paaiškinti“, kaip tas pavadinimas bus nuo 12 lapo „vadinama“, paliekant kitus neteisingus šio TPD pavadinimus nepakeistus.

Naudojamos sąvokos neatitinka įstatymo nuostatų

Savo žodiniuose pasiūlymuose viešo susirinkimo metu nurodžiau, kad BP aiškinamajame rašte vartojamos sąvokos neatitinka galiojančių įstatymų nuostatų. Ir tų, pavadinkime „įdomių“, sąvokų miesto BP yra ne viena, ne dvi ir net ne dešimt.

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius 2020-03-16 rašte į mano pasiūlymą atsakė, kad „yra atsižvelgta“. Malonu, žinoma, bet…

Direktoriaus atsakymas, kad „yra atsižvelgta“ ir vėl neatitinka tiesos, nes priešingai, nei teigia direktorius, pagal jo atsakymą niekas parengtame ir visuomenei pristatytame TPD nėra padaryta ar pataisyta.

Atsakymo sakinyje apie „atsižvelgta” yra nurodyta tik dar viena įmantri frazė „iki teikimo derinimui… patikslinant“. Tai jau įvyko ar dar tik įvyks? Kada yra tas “iki”? Bet kuriuo atveju tai visiškai nereiškia, kad jau yra „atsižvelgta“.

Klaipėdos BP aiškinamasis raštas kaip prieš viešo svarstymo procedūras taip ir dabar tiesiog mirgėte mirga tokiomis jokiuose įstatymuose nereglamentuotomis, bet labai jau įmantriomis sąvokomis (sprendiniais?) bei jų deriniais. Kaip pavyzdžiui, „urbanistinis identitetas ateina per teritorijos genetinį kodą” (30 psl.).

O kur dar kiti Miesto BP sprendinių pseudourbanistinės beletristikos perlai:

„BP sprendiniuose nurodyti esminiai teritorijų užstatymo funkcinių ir erdvinių parametrų principai” (21 psl.);

„…BP sprendinių sisteminius pagrindus lemia konceptualiai apibrėžta miesto vystymo vizija, prognozuojamas gyventojų skaičiaus ir būsto raida, urbanizuojamų ir neurbanizuojamų teritorijų sisteminės nuostatos” (25 psl.);

„plėtros teritorijoms, kurios buvo priskirtos prie „urbanizuotų ir urbanizuojamų teritorijų“, BP sprendiniuose yra pakoreguotos atsižvelgiant į pasikeitusias teritorinės sklaidos kryptis, apimtis bei galimybę taikyti lankstesnę principinę galimų teritorijų veiklų interpretaciją” (19 psl.);

„kiti specialiojo planavimo dokumentai, savo esme ir sprendiniais papildantys arba paaiškinantys BP sprendinius lieka galioti tiek, kiek savivaldybė, administruojanti BP sprendinių realizavimą, skaitys juos veiksmingais ir tinkamais” (22 psl.);

„užstatymo intensyvumo rodikliai atspindi miesto audinio atskirų segmentų urbanistinį savitumą“ (19 psl.);

„užstatymo intensyvumo rodikliai atspindi miesto erdvinės struktūros fizinės tūrio apimties urbanistinį identitetą” (25 psl.);

„dar vienas miesto erdvinės struktūros identifikavimo ir valdymo instrumentas yra užstatymo intensyvumas. Šis rodiklis, kartu su aukštingumu, urbanistinio morfologinio charakterio ypatumais kompleksiškai apsprendžia miesto urbanistinį identitetą ir yra reglamentuojami pagrindinio brėžinio Reglamentų lentelėje” (34 psl.) ir t.t., ir t.t.

Galima pasijuokti, bet juo toliau, tuo to noro juoktis mažėja.

Lėtai įsiskaitykit ir pabandykit suprasti, kas čia yra ir apie ką čia? O juk tai yra miesto BP aiškinamojo rašto sprendiniai. Ką šios įmantrios sąvokos ir iš jų sukonstruotos dar įmantresnės frazės reiškia? Kaip su jomis dirbti, kaip jomis vadovautis?

Direktoriaus atsakymas dėl pasiūlymo apie miesto BP sąvokas nėra išsamus, nes pagal jį net neįmanoma suprasti, į ką konkrečiai šiuo atveju „atsižvelgė“ planavimo organizatorius (direktorius) ir kurioms konkrečiai bendrojo plano aiškinamajame rašte vartojamoms sąvokoms tas „atsižvelgimas“ yra ar bus taikomas, kiek tokių neatitinkančių įstatymo nuostatų sąvokų buvo nustatyta parengtame TPD, kaip tos įstatymo neatitinkančios sąvokos buvo ištaisytos, kokios dabar yra šių sąvokų formuluotės bei kokie dabar yra TPD sprendiniai tiek aiškinamajame rašte, tiek grafinėje dalyje?

Sudėtis neatitinka dokumentų rengimo taisyklių

Viešo susirinkimo metu pateikiau žodinį pasiūlymą, kad BP aiškinamojo rašto sudėtis neatitinka Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių reikalavimų.

Savivaldybės BP sudėtį reglamentuoja šių taisyklių 73 punktas: „Savivaldybės bendrąjį planą sudaro“, o savivaldybės BP aiškinamojo rašto sudėtį reglamentuoja taisyklių 73.1 papunktis, kuriame nurodytos aiškinamojo rašto dalys: „tekstinė dalis, kurioje aprašomi planavimo tikslai, uždaviniai, esama būklė, paaiškinami koncepcijos ir bendrojo plano sprendiniai“. Iš viso – penkios (5) pozicijos.

Klaipėdos BP aškinamojo rašto turinyje vien tik jo urbanistinėje struktūroje yra net 33 dalys (čia tik iki aiškinamojo rašto turinio 5 dalies – „Gamtinio kraštovaizdžio apsauga ir žaliųjų plotų sistema“), tarp tų 33 dalių yra ir tokių: „3. Bendrojo plano sudarymo principai ir naudojimas“, „4.4. Aukštybinių pastatų išdėstymo principai“, „2.1.3. Pagrindinės aprobuotos BP koncepcijos nuostatos” ir t.t, ir t.t.

Tokios aiškinamojo rašto turinio dalies pagal taisyklių 73.1 p. reikalavimus, kur būtų „paaiškinami koncepcijos… sprendiniai“ – iš viso nėra. Turėtų būti, bet nėra.

Užtat aiškinamajame rašte turinio dalis „pagrindinės aprobuotos BP koncepcijos nuostatos” yra, nors pagal TPĮ reikalavimus net sąvokų apie „aprobuotą“ BP koncepciją ar tos aprobuotos BP koncepcijos „pagrindines nuostatas“ nėra.

TPĮ nenumato nei „pagrindinių“, nei „šalutinių“, nei dar kitokių koncepcijų nuostatų. Ir „aprobavimo“ procedūros TPĮ taip pat nėra.

Bet kuriuo atveju, tarp taisyklėmis reglamentuotos penkių (5) dalių aiškinamojo rašto sudėties ir trisdešimt trijų (33) dalių esamos nereglamentuotos Klaipėdos BP aiškinamojo rašto urbanistinės struktūros sudėties yra esminis kiekybinis ir turinio skirtumas.

Direktoriaus atsakymo dalis dėl BP aiškinamojo rašto sudėties, jo turinio sudėties nėra išsamus ir pagrįstas (pagrindžiant konkrečiomis teisės aktų nuostatomis), nes atsakymas dėl aiškinamojo rašto sudėties grindžiamas ne aiškinamojo rašto sudėtį reglamentuojančių taisyklių 73 ir 73.1 punktų nuostatomis, o taisyklių 114 punktu, kuris nurodo ne aiškinamojo rašto sudėtį, o kas aiškinamajame rašte yra „apibūdinami, paaiškinami, pateikiami ir pagrindžiami“.

Nesistebėkim, kad taikant ne tas taisyklių nuostatas, gaunamas ir kitoks atsakymas.

Direktoriaus atsakymo dalyje dėl aiškinamojo rašto sudėties nurodyti „patys svarbiausi ir didžiausią įtaką… turintys vidiniai veiksniai“ bei „svarbūs bei lemiantys svarbūs ir lemiantys urbanistiniai kriterijai“ iš esmės neatitinka TPĮ reglamentuotų sąvokų, nes TPĮ tokių „vidinių veiksnių“, „urbanistinių kriterijų“ paprasčiausiai nėra.

O direktoriaus atsakymo dalis į pasiūlymą dėl vartojamų sąvokų, kad į jį jau yra „atsižvelgta“ dar kartą yra paneigiamas to paties atsakymo kita dalimi dėl šios pasiūlymų dalies – dėl Klaipėdos BP aiškinamojo rašto sudėties ir joje vartojamų TPĮ nereglamentuotų sąvokų („vidiniai veiksniai“, „svarbūs bei lemiantys svarbūs ir lemiantys urbanistiniai kriterijai“ ir t. t., ir t. t.).

Juk negali būti įvykdytas pasiūlymas dėl neatitinkančių TPĮ sąvokų, jei aiškinamojo rašto sprendiniuose iki šiol mirguliuoja nuo „vidinių veiksnių“ ir kitokių „lemiančių urbanistinių kriterijų“.

Atsakymą gavau, bet nuoširdžiai nesuprantu, ką konkrečiai nusprendė direktorius, kurio atsakymas dėl Klaipėdos BP aiškinamojo rašto sudėties neatitinka TPĮ 37 str. 2 d. reikalavimų, nes atsakyme nėra nurodyta, ar planavimo organizatorius pateiktam žodiniam pasiūlymui pritarė, ar atmetė pasiūlymus, išsamiai nurodydamas pasiūlymų nepriimtinumą (nepagrįstumą).

P.S. Artimiausiu metu pratęsime direktoriaus 2020-03-16 rašte Nr.(4.23) – R2 – 739 „Dėl privalomojo nurodymo vykdymo” pateiktų „naujų motyvuotų bei pagrįstų“ atsakymų į gautus pasiūlymus pristatymą. Gero skaitymo.