Pirmadienį priešpiet vykusio dar vieno Klaipėdos savivaldybės Ekstremalių situacijų komisijos posėdžio, skirto spręsti situacijai Klaipėdos hospise, metu paaiškėjo, jog net ir suformavus pakaitinį personalą gali tekti imtis blogiausiu vadinamo varianto – išvežioti koronavirusu sergančius pacientus po kitas gydymo įstaigas.

Tokia padėtis klostosi dėl to, kad pagal teisinį reglamentavimą neturintys COVID-19, bet kontaktavę su susirgusiaisiais šios privačios įtaigos darbuotojai negali grįžti į globos narius ir privalo likti saviizoliacijoje. Klaipėdos hospiso direktorė bei bendrasavininkė Rasa Dagienė teigia, kad vien nauji žmonės negalės užtikrinti šios įstaigos funkcionavimo.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Popiet surengtos spaudos konferencijos metu sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga situaciją Klaipėdos hospise pavadino „mažiausiai skandalinga situacija”.

„Šita įstaiga turėjo higienos pasą tik vienai lovai, o realybėje buvo 38 vietos ir, deja, bet iš jų didžioji dalis pacientų yra užsikrėtusių. Jei visa ta situacija yra teisinga, tai manau, bus ir tam tikrų asmenų atsakomybės klausimas“, – teigė ministras.

Be to, pranešta, kad šios įstaigos darbuotojai teikė paslaugas ir namuose, tad užsikrėtusiųjų COVID-19 gali būti kur kas daugiau.

Visame regione nesuranda šešių žmonių

„Pacientų būklė stabili. Niekas nekarščiuoja, dūstančių taip pat nėra.  Viskas stabiliai ir ramiai. Radome, kas sutiktų dirbti – viena slaugytoja, kuri sutinka ateiti dirbti. Taip pat turime keturias slaugytojų padėjėjas ir keturis, kurie pagalbiniais darbuotojais sutiktų būti. Yra porą žmonių, kurie skambina ir norėtų ateiti pas mus savanoriauti“, – sakė R. Dagienė, pabrėžusi, kad visi šiuo metu dirbantys įstaigoje yra neinfekuoti COVID-19.

Pasak jos, iš dviejų moterų, kurias artimieji norėjo pasiimti, buvo pasiimta tik viena, nes kitai jau buvo diagnozuotas koronavirusas. Tad šiuo metu liko tik keturi nesergantys senoliai. Tačiau Klaipėdos universitetinės ligoninės vyr. gydytojas Vinsas Janušonis pakartojo sekmadienį išsakytą nuomonę, kad beveik neabejojama, jog susirgs ir likusieji, nes buvo bendrose patalpose. Jiems antradienį bus atliekamas papildomas testavimas.

Regiono slaugos koordinatorius ir pusės pernai balandį įsteigtos UAB Klaipėdos hospisas akcijų savininkas Viljaras Reigas teigė, kad norinčiųjų ir sutinkančiųjų dirbti „skaičius pastoviai kinta”, nes žmonės baiminasi dėl savo saugumo.

„Studentams, kurie galėtų ten dirbti, yra labai svarbus saugumo jausmas, ir jie kelia labai daug klausimų, kaip viena ar kita situacija būtų įgyvendinta“, – sakė V. Reigas.

Pasak jo, atsisakė padėti ir rastas gydytojas, ir penkios Klaipėdos jūrininkų ligoninės slaugytojos.

„Kai kas iš jų patys turi sveikatos problemų, keli dirba antraeilėse pareigose ir bijo rizikuoti dėl darbo. Iš rajono, kiek žinau, darbuotojų nebuvo rasta, ir nėra jokių galimybių jų iš ten papildyti“, – teigė V. Reigas.

Jo žodžius dėl regiono patvirtino KUL vyr. gydytojas.

„Nesiseka visiškai su personalu, kadangi personalo amžius ten svyruoja netoli 70. Ten atsisakinėja dirbti, bijo ir tuoj pat išeina iš darbo. Kalbu vadovų žodžiais. Tad su personalu, matyt, ten turbūt nieko neišeis”, – sakė jis, kartu priminęs, kad KUL užtikrins gydytojo vizitus į hospisą.

V. Janušonis taip pat informavo, kad trečioji kovos su COVID-19 regiono rezerve esanti Šilutės ligoninė „kategoriškai atsisako” ką nors daryti, kol nebus išnaudotas antrasis rezervas – Klaipėdos Respublikinė ligoninė.

Pastarojo informacija papiktino Klaipėdos merą Vytautą Grubliauską, kuris tai pavadino siekiais surasti būdų, kaip nevykdyti plano, kurį yra patvirtinusi Sveikatos apsaugos ministerija. Žinia, Klaipėdos Respublikinė ligoninė dabar yra priversta organizuoti visą regiono skubią pagalbą, nes kol kas vis dar yra uždaryta dalis KUL skyrių.

V. Janušonis kartu pabrėžė, kad ir jo, ir kolegų nuomone, reikėtų lokalizuoti COVID-19 židinį hospise, nes kilnoti iš jo ligonius esą būtų visiškai negerai.

„Toks pat metodas taikoma Nemenčinėje, reikia nežiūrėti kiekvienos raidės ir taškelio. Personalas dirba su pilnomis apsaugos priemonėmis”, – sakė vyr gydytojas.

Respublikinės Klaipėdos ligoninės vadovas Darius Steponkus informavo taip pat nesulaukęs nė vieno sutikimo iš slaugos personalo, bet porai esą yra keletas klausimų, į kuriuos nori gauti atsakymus. Jis taip pat sakė, kad atsirastų gydytojų, kurie galėtų konsultuoti hospiso pacientus, esą kreipėsi ir akademinė bendruomenė, galinti konsultuoti nuotoliniu būdu.

„Moralinė parama didelė, bet fizinės paramos pasidžiaugti neturiu kuo”, – sakė jis.

Pasak D. Steponkaus, ligoninės slaugos skyrius Baltikalnio gatvėje yra su visomis 30 užpildytų lovų ir pacientų čia yra įvairių būklių. Jų esą nėra kur iškelti, nes čia ir su Psichiatrijos skyriumi yra bendri resursai, o jei ir pavyktų iškelti, kiltų personalo klausimas.

„Negi neįmanoma šešių žmonių surasti per tris ligonines?” – girdėdamas tokias kalbas, reagavo Ekstremalių situacijų komisijos vadovas, Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis.

Iškilo algų klausimas

Tuo metu Klaipėdos jūrininkų ligoninės vyr. gydytojas Jonas Sąlyga teigė, jog pagrindinis surastųjų slaugytojų klausimas buvo atlyginimas.

„Viena atsisakė, kame problema? Gal mažą atlyginimą pasiūlėte? Keturios sutinka ryto duomenims, tik prašo šimto procentų priedo, reikėtų atrasti tokius dalykus”, – sakė jis.

Hospiso vadovė R. Dagienė teigė, jog siūlo tokį atlyginimą, kokį gauna šios įstaigos darbuotojai.

„Įstaigos biudžetas yra toks, koks yra”, – sakė ji.

„Tada nieko negalime padėti”, – reagavo J. Sąlyga.

UAB „Klaipėdos hospisas”, „Sodros” duomenimis, vasarį turėjo tik vieną darbuotoją, tad jos vidutinių atlyginimų duomenys yra neviešinami. Paliatyvios pagalbos ir šeimos sveikatos centras, kurio abu steigėjai yra R. Dagienė ir V. Reigas, vasarį turėjo 43 darbuotojus, vidutinė alga sudarė 920 Eur.

„Esate privati kompanija, įsivertinkite. Taupyti ir ieškoti ką nors dviem savaitėms, ar sprendimas. Savivaldybė gali ieškoti ir bandyti pagelbėti, bet tai juk kelių šimtų eurų klausimas, tai neturėtų būti diskusijų klausimas. Mes ryte jau analizavome patį prasčiausią variantą visus išvežinėti”, – reaguodamas į tokias kalbas, pareiškė G. Neniškis.

„Jei atsitiks blogiausia, kainuos visiems žymiai daugiau”, – reagavo ir meras.

Tuo metu R. Dagienė dėstė, kad viena Jūrininkų ligoninės slaugytoja yra vyresnio amžiaus, kita karščiuoja, o dvi telefonu neatsakė.

Gresia sergančiųjų išvežiojimas?

R. Dagienei kilo klausimas, kaip surinkus naują komandą, jie turėtų saviizoliuotis ir kas juos galėtų pakeisti.

„Kaip tie žmonės, kurie nauja brigada ateis, atidirbs vieną parą, kaip jie grįš atgal dirbti be saviizoliacijos?“, – teiravosi hospiso vadovė.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Klaipėdos departamento vadovas Raimundas Grigaliūnas teigė, kad problema nekils, jei darbuotojai dirbs tik vienoje darbo vietoje.

„Jie nebus kontakte buvę su jūsų dirbusiais darbuotojais. Antras dalykas, yra ir ministro sprendimas, ir prašymas, kad darbuotojai dirbtų kiek įmanoma vienoje darbo vietoje, jų nekaitaliotų. Šiuo atveju, jeigu jis naudoja visas priemones, dirba tik hospise, po tam tikro laiko – tam tikrą laiką atidirba, tam tikrą laiką pailsi – ir vėl eina į darbą“, – kalbėjo R. Grigaliūnas.

Pasak KUL vadovo V. Janušonio, tokiais atvejais sutinkantiems pagelbėti pagrindinėje darbovietėje turėtų būti paliekamas atlyginimas, o hospiso mokama alga gautųsi kaip priedas.

Tačiau R. Dagienė kėlė ir kitą esminį klausimą, kuris liko ne atsakymo – kas vadovautų naujoms brigadoms, nes, jos nuomone, kiekvienoje būtinas bent vienas žmogus, išmanantys situaciją hospiso viduje.

„Man nerimą kelia, jei ateis visi nauji žmonės. Nemanau, kad be mūsų gali užtikrinti pagalbą, nes kiekvienas pacientas yra skirtingas, turi savo anamnezę. <…> Parodyti vien telefonu neišeis”, – teigė ji.

Anot hospiso vadovės, dalis esančių saviizoliacijoje sveikų darbuotojų sutiktų nors po vieną prisijungti prie naujos komandos.

Tačiau R. Grigaliūnas buvo kategoriškas – kontaktus su susirgusiais asmenimis turėję darbuotojai privalo izoliuotis, o naujieji galėtų dirbti tik hospise pasiilsėdami.

„Prieš tai kažkas kažką pažeidė ir dėl to turime tokį židinį. <…> Kam tada ta saviizolaicija, jei jie buvo kontakte su sergančiaisiais, tada viskas griūva. <…> Nemenčinėje atėjo dirbti tie žmonės, kurie nebuvo kontakte”, – teigė jis.

J. Sąlyga, kurio vadovaujamos įstaigos slaugytojų saviizoliacija su pacientais viename skyriuje buvo minima kaip pavyzdys, akcentavo, jog tuo atveju nebuvo COVID-19 susirgimų, o čia kalbama apie sergančius.

„Deja, negavau iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro leidimo kviesti vyresnįjį brigados, kuris būtų iš mūsų personalo. Tai dabar tikrai nebus užtikrintas. Apie ką mes kalbame“, – sakė R. Dagienė.

„Principai yra išaiškinti, ko reikia laikytis, ko nereikia, kaip darbą organizuoti. Toliau turite jūs spręsti, vadovai esate ir nešate atsakomybę už tą įstaigą, už tuos žmonės, kurie yra. Tikrai turite organizuotis patys“, – teigė R. Grigaliūnas.

„Turit organizuoti ir čia jūsų atsakomybės klausimas. Niekas prie jūsų su žvake nestovės. <…> Miestas neišspręs vidinių struktūrinių klausimų. <…> O jeigu nežinote atsakymo, tada klausimą užduokite sau ir tikrai, neabejoju, sprendimą surasite”, – teigė meras, kuriam antrino ir G. Neniškis.

Pasak V. Grubliausko, jei sprendimas visgi nebus surastas, po poros dienų gali įsijungti „planas B” – pacientų išvežiojimas.

Kartu tikimasi, kad netrukus bus „gerokai didesnė laisvė manevrui” – pradės dirbti uždaryti KUL skyriai. V. Janušonis visuomenės sveikatos specialistus kontrolei į juos sakė norintis pasikviesti antradienį arba arba trečiadienį.

Tačiau R. Grigaliūnas priminė, kad be trūkumų pašalinimo dar būtina ir sąlyga, jog tokiuose skyriuose nuo paskutinio užsikrėtimo COVID-19 būtų praėję 14 dienų.

Užsikrėtusių gali būti daugiau

Popiet surengtos spaudos konferencijos metu sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga situaciją Klaipėdos hospise pavadino „mažiausiai skandalinga situacija”.

„Šita įstaiga turėjo higienos pasą tik vienai lovai, o realybėje buvo 38 vietos ir, deja, bet iš jų didžioji dalis pacientų yra užsikrėtusių. Jei visa ta situacija yra teisinga, tai manau, bus ir tam tikrų asmenų atsakomybės klausimas. <…> Matysim, įvertinsime visą situaciją, surašyti dokumentai patikrinimo, detalus aktas. <…> Iš to ką dabar matome, yra pagrindas kreiptis į teisėsaugą. Tai yra kriminalas, jei žmonės tokiu būdu taip neatsakingai elgiasi“, – teigė ministras.

NVSC Vilniaus departamento vadovė Rolanda Lingienė situaciją pavadino liūdna. Apie ją buvo sužinota ketvirtadienį, bet šaknys esą buvo gilesnės. Ketvirtadienį susirgo Klaipėdos greitosios pagalbos stoties darbuotojas, kuris dirbo ir Paliatyvios pagalbos ir šeimos sveikatos centre (hospise).

Klaipėdos greitosios pagalbos stoties vyr. gydytojas Rimvydas Juodviršis teigė, kad minėtas COVID-19 užsikrėtęs darbuotojas, dirbęs ir Klaipėdos hospise, buvo slaugytoja.

„Visi mūsų darbuotojai nuolat tikrinami prevenciškai. Ji taip pat buvo patikrinta, neturėjo jokių simptomų. Gavus atsakymus, izoliavosi”, – sakė R. Juodviršis.

Mėginiai tyrimams iš hospiso darbuotojų ir pacientų buvo paimti penktadienį.

„Be sisteminio infekcijų kontrolės reikalavimų ignoravimo tokia padėtis negalėjo būti. <…> Ši įstaiga neteikia informacijos nustatyta tvarka apie susirgusius ir mirusius asmenis. Praėjo daugiau nei para ir apie mirusį asmenį Nacionalinis visuomenės sveikatos centras oficialios informacijos neturi. Taip pat šiandien dar paaiškėjo, jog šio hospiso darbuotojai teikia ir sveikatos priežiūros paslaugas namuose esantiems pacientams. Skubos tvarka paprašyta pateikti informaciją, kur jie lankėsi, su kuo bendravo ir neatmestina, kad tiek užsikrėtusių, tiek, be jokios abejonės, sąlytį turėjusių asmenų bus daugiau”, – sakė R. Lingienė.

Pasak jos, dėl užkrato šaltinio specialistai turi savo versiją, bet epidemiologinis tyrimas dar tęsiamas.

„Bet principe beveik visi taškai sudėlioti”, – sakė specialistė.

Ji taip pat teigė, jog visi hospiso darbuotojai, kurie turėjo kontaktų su susirgusiais COVID-19, turi būti saviizoliacijoje.

„Klaipėdoje gal galima surasti, Klaipėdos krašte žmonių – girdėjau, reikia 15 darbuotojų per parą, kad būtų suteiktos saugios paslaugos šiems senukams. <…> Nebent Klaipėdoje medicinos sistema yra perdegusi ir negali surasti ne ypatingai aukštos kvalifikacijos darbuotojų”, – sakė ji.

Anot ministro, savivaldybė ir KUL turi plačius įgaliojimus, kurių esą yra daugiau nei pakankami situacijai suvaldyti.

„Kur reikia, tiek konsultuojame, tiek padedame. Yra įgaliojimų ribos. Pacientų perkėlimo suorganizuoti negalime”, – teigė A. Veryga.

Nebuvo skundų, pinigai – pagal licenciją

NVSC Klaipėdos departamento vadovas R. Grigaliūnas sakė, kad higienos pasas vienai lovai Klaipėdos hospisui buvo išduotas pernai gegužę.

„Pagal reglamentą tokias įstaigas reikia kontroliuoti praėjus metams. Tai dabar sužinoję apie tą padėtį ir mes šoke buvome. Per visą tą laiką jokių skundų nebuvo. Būtume nors vieną gavę, būtume iškart sureagavę”, – sakė jis.

ATNAUJINTA. Laikinoji Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktorė Vilma Stasiulienė  teigė, kad yra sudaryta sutartis su VšĮ Paliatyvios pagalbos ir šeimos sveikatos centras, kuri turi licenciją, išduotą adresu Jūros g. 11-2.

„Buvo sudaryta sutartis dėl palaikomojo gydymo, slaugos ir paliatyviosios pagalbos paslaugų teikimo, paliatyviosios pagalbos dienos stacionaro paslaugų. Vadovaujantis jų turima licencija sudaryta sutartis ir apmokamos šitos paslaugos ministro nustatyta tvarka. Higienos pasą išduoda Nacionalinis visuomenės sveikatos centras įvertinęs, paskui tas pasas yra teikiamas Akreditavimo tarnybai vertinimui dėl licencijos išdavimo. Licencija išduota ir mes apmokame paslaugas vadovaudamiesi ja. Akreditavimas įvertina visus higienos paso duomenis. Žmonių duomenis turime, jie vedami informacinėje sistemoje, bet higienos paso mes nevertiname”, – sakė ji.

Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktorė Nora Ribokienė  patvirtino, kad Klaipėdos hospisas (VšĮ Paliatyvios pagalbos ir šeimos sveikatos centras) turi tokią licenciją, kuria yra suteikta teisė įstaigai teikti keletą asmens sveikatos priežiūros paslaugų: stacionarines palaikomojo gydymo ir slaugos, paliatyviosios pagalbos, ambulatorines šeimos medicinos ir paliatyviosios pagalbos, psichiatrijos bei ambulatorines slaugos paslaugas namuose.

„Taigi, Klaipėdos hospisas šias paslaugas teikia teisėtai. Pažymėtina, kad išduodant asmens sveikatos priežiūros paslaugų licenciją teisės aktų reikalavimų lovų skaičiui nėra numatyta ir to Akreditavimo tarnyba nevertina. Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad higienines sąlygas vertina ir Leidimą- higienos pasą išduoda Nacionalinis visuomenės sveikatos centras”, – savo atsakyme rašė N. Ribokienė.

Socialinės apsaugos ministras Linas Kukuraitis teigė, kad nė viena iš hosipo įstaigų neturėjo licencijos teikti socialinės globos paslaugas.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigė, kad nebus paprasta visą situaciją lengvai išnarplioti.

„Be abejo, jei teisėsauga pradės tyrimą, mes visą medžiagą, ką mes turime surinkę savo institucijų ekspertų pateiksime, žinoma, kad duosim ir bendradabiausim. <…> Įstaiga net ir vienai lovai gausi tą higienos pasą, ji teoriškai matyt tai vienai lovai ir viską atitiko, kai buvo tikrinama ir Akreditavimo tarnyba akreditavo tam tikrai paslaugai. Reiškia turėjo visus įrodymus, kad yra ir pakankamas darbuotojų skaičius tam, kam įstaiga akreditavosi. <…> Labai daug ir mums kyla klausimų, aš manau, kad jų turėtų kilti ir prokuratūrai, tada mes gausime labai detalius atsakymus, nes ten ir steigėjai, ir ryšiai, ir krūva, daugybė neatsakytų klausimų”, – sakė A. Veryga.

Susisiekti su R. Dagienė „Atvirai Klaipėdai” nepavyko. Jos komentarą dėl situacijos skelbia delfi.lt.

„Patarta savo advokato, neteiksiu paaiškinimų, kurie galėtų būti panaudoti ir galimame ikiteisminiame tyrime, ir galėtų suklaidinti visuomenę. Artimiausiu laiku bus pateikti dokumentai, kurie tam įgaliotoms institucijoms leis nuspręsti, ar įstaigos veikloje yra trūkumų, ir kas atsakingas dėl galimų trūkumų”, – teigia R. Dagienė.