Klaipėdos mero potvarkiu sudarytos darbo grupės, turinčios parengti rekomendacinį priemonių planą dėl Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) veiklos tobulinimo pirmininkas, miesto Tarybos narys Arvydas Vaitkus išplatino pranešimą spaudai, kuriame apžvelgė trečiadienį vykusį pirmą jos nuotolinį pasitarimą.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Pasak A. Vaitkaus, šio pasitarimo tikslas buvo išklausyti ligoninių profesinių sąjungų atstovus.
„Grupės nariai išgirdo aibę problemų, esančių šioje gydymo įstaigoje. Pagrindinė įvardinta problema – ne visi medicinos darbuotojai, sužinoję Covid-19 viruso veikimo specifiką ir poveikį, buvo tam pasiruošę. Stresas kilo ir nuo to, kad ligoninė pandemijos metu veikia kaip regioninė visoje Klaipėdos ir Tauragės regionų apimtyje. Buvo akcentuota, kad įtampa kaista ir nuo to, jog šią ligoninę atakuoja nuolatinis įvairiapusis puolimas ir priekaištavimas, o tai ne tik nepadeda, bet dar labiau kenkia ir taip karštai atmosferai. Pradėjus masiškai vežti ligonius ne tik iš Klaipėdos miesto, bet iš didelės apimties regiono, panika ir įtampa kolektyve augo. Trūko apsaugos priemonių, taip pat profesinių sąjungų atstovai retoriškai klausė: „O kur tų priemonių buvo pakankamai ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje?“ Neslėpė, kad buvo reikalinga ir nauja patirtis, kaip saugotis nuo šio klastingo užkrato, reikėjo išmokti taikyti apsaugos priemones, keisti įprastines elgsenos taisykles ligoninėje. Pripažinta, kad seniai pastatyta ligoninė nėra pritaikyta tokio masto pandemijai. Ligoninėje reikėjo iš naujo sureguliuoti judėjimo schemas, vengiant besikertančių srautų su galimu užkratu, nuimti paveikslus nuo sienų, pastatyti užkardas srautų išskaidymui ir t.t. Buvo atliktas didelės apimties organizacinis darbas”, – rašo A. Vaitkus.
Pasak jo, daugiausiai pastabų išsakė Audrius Muižys, Klaipėdos universitetinės ligoninės sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos deleguotas atstovas.
Jis esą dėstė, kad yra blogas ligoninės techninis stovis, trūko apsaugos priemonių, ligoninėje jaučiama įtampa tarp vadovų ir darbuotojų. Dėl to ligoninę esą palieka patyrę specialistai, atsiranda trūkumas personalo, prastai įrengtas ligoninės priėmimo skyrius, kai kurie asmenys turi privilegijų, neracionaliai naudojami finansiniai ištekliai. Daug išsakyta pastabų ir dėl blogo ligoninės administracijos veiksmų organizavimo pandemijos metu, esą trūko komunikacijos su darbuotojais, o ligoninės vadovo elgesys nėra šiuolaikiškas ar demokratinis.
„Į tai replikavo ir kiti posėdžio dalyviai, teigdami, kad 2018 metų viduryje buvo organizuotas konkursas šios ligoninės vadovo pozicijai užimti, tačiau be V. Janušonio niekas kitas tame konkurse nedalyvavo. Visi profesinių sąjungų atstovai teigė, kad šiuo metu ligoninėje situacija gerėja, atsirado artimesnė komunikacija su personalu, kiekvieną ketvirtadienį renkasi ligoninės vadovybė su profesinių sąjungų atstovais aptarti opiausius klausimus. Taip pat visi vieningai pripažino, kad ligoninėje reikalingas remontas (pagrindinio pastato remonto kaina apie 9 mln. eurų), būtina geresnė šį laikmetį atitinkanti įranga. Apie tai ne kartą buvo informuojama miesto savivaldybė, kuri savo ruožtu atsakydavo, kad tam lėšų vien savo pajėgomis sugeneruoti negali. Keistai skamba tokia savivaldybės pozicija, nes vien praeitais metais savivaldybės kasoje liko niekur nepanaudota apie 16 mln. eurų suma”, – rašo A. Vaitkus.
Anot jo, kadangi darbo grupėje nėra įtrauktas KUL administracijos atstovas, grupės nariai vieningai nusprendė posėdyje išsakytas problemas fiksuoti posėdžio protokole, jį pateikti ligoninės administracijai ir prašyti atsakymų bei siūlymų, kaip jas spręsti kito pasitarimo metu. Tokį pasitarimą planuojama organizuoti ateinančios savaitės pradžioje.
„Jau dabar aišku, kad probleminių klausimų ratas yra didelis, o dalies klausimų specifika išeina iš šios ligoninės kompetencinių ribų. Turiu omenyje ilgalaikę savivaldos strategiją medicinos srityje, geresnę sąveiką su Sveikatos apsaugos ministerija tam, kad visų pirma pacientai gautų kokybišką ir savalaikį aptarnavimą, o taip pat medicinos personalas turėtų tinkamas, šiuolaikines technologijas ir tinkamas darbo sąlygas tas paslaugas suteikti. Taigi, šios grupės darbas nebus lengvas, norint profesionaliai rasti geriausias rekomendacijas ne tik šios dienos sprendimams, bet kas ypač svarbu – kartu su šios srities specialistais padėti pagrindus ateičiai”, – teigia darbo grupės pirmininkas.
Darbo grupė parengtą rekomendacinį priemonių planą miesto Tarybai bei merui turi pateikti iki gegužės 31 d.
INFORMACIJA
Darbo grupės sudėtis:
Arvydas Vaitkus, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos deleguotas atstovas;
Kazys Bagdonas, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos deleguotas atstovas;
Saulius Budinas, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys, Liberalų sąjūdžio frakcijos deleguotas atstovas;
Artūras Razbadauskas, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys, frakcijos „Už Klaipėdą“ deleguotas atstovas;
Klaipėdos miesto savivaldybės atstovai:
Inga Gelžinytė-Litinskienė, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Personalo skyriaus vedėja;
Asta Ivanauskienė, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos ir mero sekretoriato vyresnioji patarėja;
Andrius Kačalinas, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Teisės skyriaus vedėjas;
Rožė Perminienė, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Sveikatos skyriaus vedėja;
Vytautas Grykšas, Jungtinės profesinių sąjungų atstovybės deleguotas atstovas;
Audrius Muižys, Klaipėdos universitetinės ligoninės sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos deleguotas atstovas;
Vida Šereikienė, Jungtinei profesinių sąjungų atstovybei priklausančios Medicinos seserų profsąjungos deleguota atstovė.
Nesuprantu,kodėl šioje ligoninėje negalima pakeisti vadovo.?Ten dirba tikrai daug puikių medikų!