P0

Svarbu, Uostas ir jūra

„Klasco” atžvilgiu kol kas tik geranoriški prašymai (ataujinta) (5)

Avatar

Martynas Vainorius
2020-04-28


Pirmadienį posėdžiavusi Klaipėdos savivaldybės ekstremalių situacijų komisija svarstė ir klausimą dėl taršos centrinėje miesto dalyje, kurios šaltiniu kai kurie gyventojai laiko AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija („Klasco”) vykdomą krovą.

Kadangi institucijos įrodymų bent jau kol kas dėl tokios taršos šaltinio neturi, komisija jokio sprendimo nepriėmė, o jos pirmininkas, Savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis, prašė „Klasco” rūpintis ne garbės, munduro gynimu ir taikyti technologines, o ne teisines priemones.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Aplinkos apsaugos departamento (AAD) Klaipėdos valdybos viršininkas Alfredas Šepštas informavo, kad pirmieji skundą dėl taršos iš gyventojų šiemet buvo gauti sausio 25 bei vasario 12 dienomis ir vasario 13-ąją buvo atliktas neplaninis patikrinimas, įvertinti valstybinio monitoringo ir „Klasco” teritorijoje esančių aplinkos taršos matavimo stotelių duomenys. Pastarosios rodė, kad iki 10 mikronų dydžio kietųjų dalelių paros koncentracija siekė tik nuo 6 iki 28 proc. ribinės paros vertės.

A. Šepštas priminė, kad valdyba prašė Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) vėl skirti mobilią taršos matavimo stotelę, kuri pernai dirbo Klaipėdoje beveik visus metus, tačiau agentūra atsakė, kad reikia vadovautis 2019 m. rezultatais ir dabar esą netikslinga vykdyti tokius matavimus. Valdyba pateikė dar vieną tokį patį prašymą, bet atsakymo iš AAA dar nesulaukė.

Pasak aplinkosaugininko, po balandžio 5 d. gauto skundo į vietą buvo nusiųstas būdraujantis pareigūnas, kuris filmavo ir fotografavo „Klasco” krovos darbus ir konstatuota, kad buvo naudotos vandens patrankos, vizualiai dulkėtumo nesimatė. Jis buvo fiksuotas tik grūdų krovos metu.

A. Šepštas taip pat konstatavo, kad tuo metu, kai stotelės fiksavo 47 proc. ribinės vertės kietųjų dalelių kiekį, pūtė rytų vėjas nuo miesto.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento direktorius Raimundas Grigaliūnas savo ruožtu teigė, kad nuo taip arti gyvenamosios teritorijos esančios krovos dalis dulkių vis tiek patenka į ją. Jis taip akcentavo atvejus, kai nakties metu buvo fiksuoti kietųjų dalelių pliūpsniai, bet jie nėra nereglamentuojami – yra taikoma tik paros norma.

„Jei jie vyksta dažnai, yra pasikartojantys ir viršijantys, tai viena iš galimybių, kad patenka dulkės. Dar yra kraunamos rūdos krūvų aukščiai, o vyraujantys vėjai dažniausiai į gyventojus. Tas pats geležies oksidas ant palangių, kaip ir kraunamos produkto sudėtis”, – teigė R. Grigaliūnas.

Pernai kovą pateiktame „Klasco” poveikio aplinkai mažinimo plane numatytas priemones jis vadino labiau kosmetinėmis, nes ten nekalbama apie birių krovinių būdo tobulinimą arba keitimą.

Departamento direktorius priminė, kad AAA teikė siūlymą, jog „Klasco” atliktų pilną poveikio aplinkai vertinimą dėl ketinimų perkelti geležies rūdos krovą ties 10 ir 11 krantinėmis, nes įmonė siekia pasilikti tokios krovos galimybę ir dabartinėje vietoje.

„Reikia „Klasco” bendradarbiavimo su visuomene, stengiantis, kad dulkės neišeitų iš teritorijos. Negali žmonės kvėpuoti dulkėmis ir gyventi tokioje aplinkoje. Įmonė turėtų priimti kardinalius sprendimus – arba perkelti krovą kitur, ar vykdyti uždarą krovą”, – teigė R. Grigaliūnas.

Pasak jo, departamento specialistai dėl karantino šiuo metu negali vykti pas žmones ir keturis kartus per parą atlikti matavimus jų patalpose.

„Kai dar nebuvo karantino, kai kurie atsisakė įsileisti. Kai pasibaigs karantinas, manau, kad atsiras, kurie norės įsileisti, tik tada svarbu, kad būtų krova, vėjas į tą pusę pūstų”, – sakė R. Grigaliūnas.

„Klasco” generalinis direktorius Vytautas Štumbergas teigė, kad įmonė „stengiasi daryti viską, kas įmanoma, kad užtikrintų saugią ir nedulkėtą krovą”. Anot jo, viešojoje erdvėje dalinamasi nuotraukomis, darytomis tada, kai įmonė krovė koksą ir palangės būdavo juodos. Esą dabar kraunamas produktas yra raudonas ir palangės taršos atveju tokios turėtų būti.

„Kai prasidėjo skundai, sutapimas ar ne, numirė KVJUD stotelė ir tada atsirado skundai. Visuomenė nebematė, kokia tarša ir prasidėjo skundai”, – teigė V. Štumbergas.

Anot jo, paskutinio Uosto direkcijoje vykusio posėdžio metu buvo nuspręsta daryti vieną bendrą monitoringą, kad „būtų išsklaidyti visi dalykai”.

„Praėjusią savaitę su bendrijų pirmininkais ėjome per butus, kur įsileido, žiūrėjome, kas yra ant palangių, su šluotelėmis šlavėme, su magnetais žaidėm. Magnetas ima geležies oksidą, o kraunamame produkte jo yra 1,2 procento. Yra vien tik ferum, o jo magnetas neima”, – dėstė V. Štumbergas.

Anot jo, visur pasaulyje toks produktas kraunamas tik atvira krova.

„Esame pasiėmę tam tikrus mokslininkus, kad jie pagrįstų, ką mums reikėtų padaryti. Atliksime pilną PAV su visais modeliavimais, kad niekam nekiltų klausimų. <…> Mes nesakome, kad esame operacinė, ligoninė, taip būna. Pikiniai kaip išeina? Vėjas pasikeičia nuo miesto pusės. Nesakykim, kad tik įmonė. Norime būti švarūs ir ekologiški. Niekada neatsisakom bendradarbiauti. Išbandysime šią savaitę dar vieną priemonę”, – teigė „Klasco” vadovas.

Jis neneigė, kad gali dulkėti grūdų krova, nes ją galima vykdyti tik greiferiu, o vandens ant žemės produkcijos niekas nepila. Tačiau pastebėjus nukrypimus esą krova stabdoma.

„Tikrai neatsimušinėjame, daroma, kas įmanoma, ir daugiau nei įmanoma. Įgyvendintos priemonės davė didelė efektą. Darysime ir visos „Klasco” PAV, bet tai truks apie 12 mėnesių”, – sakė V. Štumbergas.

Visgi tokie teiginiai neįtikino vicemero Arūno Barbšio.

„Arba vykdykite krovą kitur, arba iš viso nekraukite”, – pareiškė jis.

„Visi giname savo garbę, mundurus, bet dulkių yra mieste, žmonės nepatenkinti. Monitoringas nėra tikslus, nes jis  nefiksuoja didesnių nei dešimt mikronų kietųjų dalelių. Reikia ne teisminėmis priemonėmis, nes dabar daugiau bendraujame per advokatus ir teismuose”, – teigė komisijos pirmininkas G. Neniškis.

Jis akcentavo, kad dabar komisija neturi formalių įrodymų dėl to, kad taršos šaltinis yra būtent „Klasco”, tad esą negalima priimti ir formalių sprendimų.

„Šio posėdžio tikslas – išsiaiškinti, kokia yra informacija, kokie faktai užfiksuoti. Lauksime kontroliuojančių tarnybų patikrinimo išvadų. <…> Versija, kad iš miesto važiuoja transportas ir užteršia palanges, vargiai kas tiki. Ir be PAV galite priemonių imtis. Kad ir ką bepasakotume, kai sausra, vėjas nuo jūros, visi mato, nuo kur tos dulkės keliauja”, – teigė Savivaldybės administracijos direktorius.

Aplinkos apsaugos departamentas praėjusią savaitę buvo informavęs, kad Aplinkos ministerijos pavedimu pradėjo neplaninį „Klasco” patikrinimą.

„Atvira Klaipėda” užklausė šios institucijos, kokie yra pirminiai šio patikrinimo rezultatai – ar buvo duotas koks nors privalomasis nurodymas arba kaip nors apribota „Klasco” veikla. Tačiau AAD informavo, kad rezultatai bus skelbiami tik  baigus tikrinimą gegužės viduryje. Patikrinimą atlieka Utenos, Šiaulių ir Klaipėdos aplinkos kokybės kontrolės skyrių specialistai ir AAA darbuotojas.

ATNAUJINTA. Antradienį „Klasco” išplatino pranešimą spaudai, kuriame dėsto savo nuomonę apie komisijos posėdį:

„Pastarosiomis savaitėmis suaktyvėjusi neigiamos informacijos sklaida apie didžiausios uosto krovos bendrovės KLASCO veiklą galimai rodo siekį sukompromituoti bendrovę. Viešai išsakyta nuomonė, kad KLASCO vienintelė iš kelių šimtų Klaipėdoje veikiančių pramonės ir uosto krovos bendrovių teršia miestą ir netgi pilkos dulkės ant miesto savivaldybės stogo – iš bendrovės teritorijos, neturi faktinio pagrindo.

Prieš reiškiant asmeninę nuomonę apie dulkių kilmę, derėtų pasižiūrėti nuolat viešai pasiekiamus oro kokybės tyrimų (OKT) stotelių duomenis. Jie aiškiai rodo dviejų KLASCO teritorijoje pastatytų OKT stotelių rodiklių tendenciją, kad uosto poveikis aplinkai yra gerokai mažesnis už kitų taršos šaltinių mieste daromą įtaką orui.

Klaipėdos savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos balandžio 27 d. posėdyje, kuriame svarstyti miestui aktualūs klausimai, jos vadovas Gintaras Neniškis, savivaldybės administracijos direktorius, aiškiai reziumavo, jog „nėra (gauta) informacijos, kad KLASCO ką nors pažeidžia, todėl jokių įpareigojimų negalima reikšti. Ir nėra kuo remtis, kad būtų galima imtis veiksmų“.

Šiame posėdyje dalyvavęs Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdybos viršininkas Alfredas Šepštas, be kita ko, priminė, kas šiemet gavus kelis gyventojų skundus, vasario 13-ąją buvo atliktas neplaninis patikrinimas, įvertinti valstybinio monitoringo ir KLASCO teritorijoje esančių aplinkos taršos matavimo stotelių duomenys. Pastarosios rodė, kad iki 10 mikronų dydžio kietųjų dalelių paros koncentracija siekė tik nuo 6 iki 28 proc. ribinės paros vertės. Po balandžio 5 d. gauto skundo į vietą buvo nusiųstas pareigūnas, kuris filmavo ir fotografavo KLASCO krovos darbus. Ir tąkart įsitikinta, kad skundai nepagrįsti – bendrovė laikėsi visų technologinių reikalavimų, kraunant geležies produkciją naudotos vandens patrankos, vizualiai dulkėtumo nesimatė.

KLASCO vadovas Vytautas Štumbergas  Ekstremalių situacijų komisiją patikino, kad daroma viskas, kas įmanoma, kad krova būtų saugi ir nedulkėta. Bendrovė 2018-2019 metais į aplinkosaugos priemones ir krovą spartinančią techniką investavo daugiau kaip milijoną eurų. KLASCO pirmoji uoste įsigijo ir naudoja 6 vandens rūko patrankas, kurios drėkina krovinius. Veikia nauji „Tukan“ kranai, mažinantys operacijų skaičių ir laivų krovos trukmę, o kartu ir krovos poveikį uosto aplinkai, naudojama kita dulkių patekimą į aplinką mažinanti įranga. KLASCO pirmoji Klaipėdos uoste pradėjo naudoti ekologišką medžiagą biriems kroviniams dengti – taip išvengiama poveikio aplinkai krovinio sandėliavimo metu. Bendrovė drėkina ir valo gatves Vitės gyvenamųjų namų teritorijoje savo turimomis priemonėmis.

Naudojami du specializuoti uždaro tipo transporteriai su dulkių sodinimo įtaisais krovinio rietuvių formavimui. Transporteryje įrengto magneto pagalba iš kraunamų produktų išrenkamos metalo priemaišos. Pastatyta speciali sienutė, sulaikanti dulkių judėjimą krovos metu, nutiesti nauji inžineriniai lietaus vandens surinkimo tinklai.

KLASCO kasmet perkrauna 12-13 mln. tonų krovinių per metus, Klaipėdos uostui ir miestui teikia didelę ekonominę naudą ne tik per laivų rinkliavas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, įvairius mokesčius biudžetui, bet ir paramą savivaldybės kultūros renginiams, bendruomenėms, miesto sveikatos įstaigoms. Čia dirba apie 600 savo srities profesionalių darbuotojų, kuriems yra sunku girdėti nepagrįstus kaltinimus dėl taršos, kai įmonės teritorijoje pastatytos oro kokybės tyrimų stotelės normų viršijimų nerodo.”


    2020-04-28

    5 komentarai “„Klasco” atžvilgiu kol kas tik geranoriški prašymai (ataujinta)”

    1. KLASCO kaip visada meluoja! Per langą matosi labai gerai ir nei karto nėra buvusi uždengta geležies rūda. Dabar sako kad kurenimas krosnimis teršia, o pernai liepą tai irgi buvo tarša o žmonės pečių nekureno! Tai vat ir lenda KLASCO melas,!

    2. Martyno nuotrauka su krovos darbais. Su patranka ar be patrankos – tokie darbai viduryje miesto yra draudžiami! Atsipeikėkit,žmonės!

    3. Kas mirsta, netoli uosto gyvenantis , darykit plauciu tyrimus, jei anatomas organizme ras kietuju daleliu , o ju tikrai ras, nuo sitokios tarsos, kreiptis i teisma, del zalos atlyginimo, o jos gali siekti tukstancius euru, tada jie pagalvos

    4. Negražu iš uosto pusės kas galų filmuoti naktį ? Visi krivis darbai naktį! Mes esame paskendę dulhėse ir purve!

    5. Stebejau posedi. Eilinis kiaules akiu pavartymas… Fsio zakonno, spalva ne ta, magnetas netraukia… Telieka tik palinketi bankroto.

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Redakcijos adresas:
    Bangų g. 5A (3 aukštas)
    Klaipėda, LT-91250
    Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt