Seimas užkirto kelią Slengių prisijungimui prie Klaipėdos

Regionas, Svarbu

Antradienį vakarinio posėdžio metu Seimas atmetė Vidaus reikalų ministerijos parengtas ir Vyriausybės palaimintas įstatymo pataisas, kuriomis 266 ha Slengių kaimo teritorijos, reaguojant į gyventojų apklausos rezultatus, būtų buvę prijungta prie Klaipėdos miesto.

O naujoji savivaldybių keitimo tvarka Seimo sprendimu jau yra gerokai apsunkinta – vietos gyventojų apklausoje turi būti dalyvavę daugiau kaip pusė gyventojų ir daugiau kaip pusė jų turi būti pasisakę už siūlomus pakeitimus, būtina studija ir kt.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Norėjo tik užbaigti procedūrą?

Dar 2018 metų lapkritį įvykusioje specialioje apklausoje priemiestinės Slengių gyvenvietės žmonės išsakė norą tapti klaipėdiečiais.

Tuo metu dėl Slengių prijungimo prie Klaipėdos dalyvavo 226 slengiškiai – tik 26,8 proc. visų šioje šalia uostamiesčio esančioje gyvenvietėje registruotų suaugusiųjų. Iš jų 132 pasisakė už gyvenvietės prijungimą prie miesto, o 94 slengiškiai bevelijo likti Klaipėdos rajono sudėtyje.

Kol buvo atliktos visos kitos būtinos procedūros ir iki Vyriausybės atkeliavo atitinkamas savivaldybių ribų keitimo įstatymo projektas, praėjo beveik pusantrų metų. Ministrų kabinetas joms pritarė šiemet balandžio 1-ąją.

Seime jį pristačiusi vidaus reikalų ministrė Rita Tamašūnienė (vėliau pati balsuodama susilaikiusi) teigė, jog reikia „pasidžiaugti pilietine iniciatyva, kai maža žmonių grupių pasiekia Seimą ir jų klausimas yra svarstomas Seime”, tačiau kartu akcentavo mažą apklausos dalyvių skaičių.

Anot ministrės, įstatymo pataisa buvo teikiama pagal senąją savivaldybių ribų keitimo tvarką ir reikia užbaigti procedūrą apsisprendžiant Seimui.

Pasak R. Tamašūnienės, vystant procesui ministerija gavo kitos bendruomenės dalies raštus, esą kreipėsi ir Sendvario, Aukštkiemių seniūnaičiai, akcentuodami situaciją, kuri atsirastų po tokių pakeitimų Slengių daugiafunkciame centre, kur dabar ugdomi ir aplinkinių rajono kaimų vaikai, ir jam perėjus uostamiesčiui rajono gyventojai nebetektų prioritetų patekti į šią įstaigą.

„Reikia apsispręsti, pritarti sąlyginai labai mažos grupės iniciatyvai ar atmesti, nes ir mes, Vidaus reikalų ministerija, matėme, kad sukuria daug kitokių papildomų problemų, kurias reikėtų spręsti abiem savivaldybėms. <…> Mano vertinimu, visa bendruomenė mato, kad tik labai nedidelė gyventojų dalis pasisakė, nors ir apklausa tinkamai vyko. <…> Žmonių iniciatyvą, kad ir vieno kaimo žmonės gali pasiekti rezultatų, vertinu teigiamai. Bet neįvertintas daugumos balsas. Reikia, kad didesnė dalis pasisakytų taip”, – dėstė ministrė.

Pritarė tik trys Seimo nariai

Pasisakydamas valstietis Stasys Tumėnas teiravosi, ar tokios įstatymo pataisos netaps precedentu didžiųjų savivaldybių vadovams manipuliuoti siekiant perbraižyti teritorijų ribas.

Klaipėdos rajone išrinkta konservatorė Rasa Petrauskienė teiravosi, kiek kainuotų tokio įstatymo įgyvendinimas, tačiau ministrė teigė, jog tokių skaičiavimų nėra.

R. Petrauskienės partijos kolega Edmundas Pupinis teigė, kad kol savivaldybės nesutaria, tol tokie įstatymų projektai esą iš viso neturi būti teikiami Seimui.

Socialdemokratas Julius Sabatauskas teigė, jog jam kelia nuostabą, kad po to, kai buvo sugriežtinta savivaldybių ribų keitimo tvarka, tokia įstatymo pataisa vis tiek teikiama.

„Jei iš tikrųjų žmonės inicijavo prisijungimą, kodėl tik tiek dalyvavo apklausoje? Reikia vadovautis nauju įstatymu ir surengti reprezentatyvią apklausą ir atlikti studiją, kaip tai pakeis situaciją. Pernelyg mažai žmonių dalyvavo apklausoje”, – teigė Julius Sabatauskas.

Balsuojant dėl įstatymo pateikimo Seimui už pasisakė tik trys parlamentarai – Kęstutis Masiulis, Mindaugas Puidokas  ir Robertas Šarknickas, prieš buvo 15 (tarp jų – R. Petrauskienė ir klaipėdietis Gintaras Vaičekauskas), susilaikė 36 (tarp jų – klaipėdiečiai Naglis Puteikis, Irina Rozova, Irena Šiaulienė).

Po šio balsavimo Seimas sprendė, ar įstatymo pataisas grąžinti tobulinti, ar tiesiog atmesti. Už tobulinimą pasisakė 19 parlamentarų (tarp jų – N. Puteikis), 35 – už atmetimą (tarp jų – R. Petrauskienė, I. Rozova, I. Šiaulienė, G. Vaičekauskas).

Pagal įstatymų leidimo procedūrą, jei įstatymo projektas atmetamas bet kurioje iš keturių jo svarstymo stadijų, jis Seimui vėl gali būti teikiamas tik po pusės metų.

„Valstiečiai lyg regionų partija ir absoliutus nedėmesingumas regionams. <…> Čia Seime sprendžiame už žmones, kam prisijungti. Ir dar džiaugiatės, kad apsunkinote. Jūs nemylite, nekenčiate savivaldybininkų”, – po balsavimo replikavo konservatorius K. Masiulis, siūlęs pažiūrėti į Šveicarijos pavyzdį, kur savivaldybės esą laisvai pagal žmonių valią migruoja tarp kantonų.

„Misija neįmanoma”

Slengių gyventojų iniciatyvinės grupės vadovas Rimantas Tamušauskas, išgirdęs apie tokį Seimo sprendimą, sakė, jog jis buvo visiškai netikėtas ir jo kitaip nei žmonių valios ignoravimu pavadinti negalima.

Pagal dabar galiojančią savivaldybės ribų keitimo tvarką, jas bus galima koreguoti tik tuo atveju, jei vietos gyventojų apklausoje bus dalyvavę daugiau kaip pusė gyventojų ir daugiau kaip pusė jų bus pasisakę už siūlomus pakeitimus. Be to, ne mažiau kaip 20 procentų savivaldybės biudžeto turės sudaryti tos teritorijos gyventojų pajamų mokesčiai ir bendras savivaldybės gyventojų skaičius turės būti ne mažesnis kaip 10 tūkst. Turi būti vispusiškai įvertinami inicijuojamos reformos socialiniai ir ekonominiai padariniai, jos poveikis gretimų savivaldybių ir viso regiono plėtrai.

R. Tamušauskas sakė, kad tokias sąlygas įgyvendinti yra nerealu.

„Šitų sąlygų dabar neįmanoma įvykdyti. Žmonių aktyvumo Lietuvoje tokio tikrai nėra. Čia misija neįmanoma jau. Pažiūrėkit, į rinkimus, kur reklama, agitacija, valstybės lėšos naudojamos Gargždų rajone ateina tik apie 30 procentų daugių daugiausiai. Tai kodėl apklausoje ažiotažas turėtų būti didesnis? Gaila žmonių, kurie tikėjosi, kad gali būti geriau. O rajone kaip nieko gero nebuvo, taip ir liks”, – sakė pašnekovas.

32 Comments

  1. Renaldas

    Lietuvos Respublikos Seimas 1999 m. gegužės mėnesį ratifikavo Europos vietos savivaldos chartiją, kurios 5 straipsnis „Savivaldybių teritorinių ribų apsauga” sako: „Savivaldybių teritorinės ribos negali būti keičiamos, iš anksto nepasitarus su visomis vietos bendruomenėmis ar nesurengus referendumo, kur tai leidžia statutas.” Ką reiškia terminas „nepasitarus”?
    Iš straipsnio: „O naujoji savivaldybių keitimo tvarka Seimo sprendimu jau yra gerokai apsunkinta – vietos gyventojų apklausoje turi būti dalyvavę daugiau kaip pusė gyventojų ir daugiau kaip pusė jų turi būti pasisakę už siūlomus pakeitimus, būtina studija ir kt.” Daugiau kaip pusė gyventojų – čia visų registruotų ar balsavimo teisę turinčių?
    Surinkti pusės Slengių gyventojų parašus nėra misija neįmanoma. Tik reikia atkreipti dėmesį, kad sprendžiant savivaldybės teritorinių ribų keitimo klausimą tinkamai, po pusmečio reikės atsiklausti ir pačių klaipėdiečių nuomonės.

    Reply
  2. Anonimas

    Jūs gyvendami 10km nuo centro Mogiliovo gatvėje įsivaizduojant esantys mažesni kaimiečiai negu slengiškiai gyvenantys 5km nuo centro ir dirbantys Klaipėdoje.

    Reply
  3. Anonimas

    hahaha, kalipedos melynasis proverzis kaip ausis matyti… ziurint kaip tvarkosi su krize klaipeda, tai net geda, koronos nesuvaldo vienintelis meistas lietuvoje, nemecine geriau susistvarke uz klp…

    Reply
    • Anonimas

      Puteikiai susilaiko? Kaltas meras

  4. Gintautas

    Puiki žinia, ekonominiu ir ekologiniu atžvilgiu, ženkliai geriau būti rajono gyventoju.

    Reply
  5. Elena

    Dėl darželių taip pat manau , kad jei vienas iš tėvų nedirba , o vaikutis lanko darželį , galėtų mokėti pilną kainą . Didesnius pinigus galėtų mokėti ir tie , kurie gyvena regione , o vaikai lanko miesto darželius . Gana ” komunizmo ” , nes darosi nemalonu klausytis kaip reikia viską ” duoti ir kompensuoti ” . Pasirinkimas visada yra arba arba .

    Reply
  6. asd

    Vaičekauskai,mes tau priminsime išdavystę per rinkimus.

    Reply
  7. Elena

    O mano galva , seimas sureagavo visai logiškai – PER MAŽAS ŽMONIŲ SKAIČIUS !!!! Norėjote prisijungimo tai reikėjo įtikinti sudalyvauti apklausoje didesnį skaičių gyventojų , nes dabar , atsiprašau ponai , ar ne 15 % visų registruotų suaugusių pasisako už ? Juokaujate ? Labai šiuo atveju tiktų ” savivaldybės klerkų nuomonė ” kada miestiečiai bando spresti savo bėdas – ČIA TIK JUMS , keliems blogai , KITIEMS VISKAS GERAI :))))

    Reply
    • Dvigubi standartai

      Paskaičiuokite ponia Elena, kiek Seimo narių balsavo prieš prijungimą-tai 10,6%. Tai kodėl Slengių balsavime norite taikyti kitus standartus

    • Taip dvigubi :)

      Jei UŽ pasisako tik 3 seimo nariai 🙂 Paskaičiuokite % . 🙂

    • Rimantas

      Anot ministrės , tie,kurie nedalyvavo balsavime dėl Slengių, yra prieš prijungimą. Remiantis tokia logika dauguma nuo mažumos susilaikiusių seimo posėdyje irgi buvo prieš?

    • Elena

      Na ir ? Kas prastai su seimo logika ? 🙂 Nedalyvavę posėdyje – PRIEŠ Slengių prijungimą prie Klaipėdos , kaip ir nedalyvavę apklausoje slengiškiai -PRIEŠ prisijungimą prie Klaipėdos 🙂

  8. Audrius Vaišvila

    Įdomu būtų sužinoti Gintaro Vaičekausko argumentus kodėl balsavo prieš.

    Reply
  9. Vis dar tikintis teisine valstybe

    Jeigu slengiškiai balsavo įstatymo numatyta tvarka ir Seimas bando taikyti kitas datas ir tvarkas, ignoruoti jų išreikštą teisėtą norą, tai Konstitucijos ir piliečių teisių pažeidimas. Savivaldybės turėtų atstovauti gyventojų, o ne miesto Tarybos ar politikų interesus.

    Reply
  10. Lina

    Darželius tai reikėtų klaipėdiečiams atiduoti.Sėdi nedirbančios mamytės kaime,tėtukas vaiką į Klaipėdos darželį 7 ryto ,,priduoda” – 19 pasiima.Ko negyventi kaime? Kas? Internetas Slengiuose neveikia? Maximos nėr?

    Reply
    • marta

      Deja, kiek tenka matyti, vaikučius į darželius veža mamytės, o ne tėveliai, vienas vaikas automobilyje ir mamytė. Kas trukdo atiduoti darželius klaipėdiečiams?

  11. Romas

    Jus atejote gyventi i kaima, tai gebkite vietiniu gyventoju norus, nebukite okupantais. Nepatinka kaimas kraustitis atgal.

    Reply
    • .

      Būtent!

  12. Jokiu ribu keitimu

    Tegul gerina miesto gyvenimo kokybę Grubliauskas ir žmonės grįš, nereikės prijunginėti teritorijų. O dabar, kai mieste dulkes, smarve, tarša, kas nori gyventi tokiame apleistame mieste. Pats Grubliauskas ir isgine visus i rajona, niekas nebuvo daroma per 10 metu, jokia infrastruktūra, kad miesto ribose atsirastų gyvenamieji kvartalai.

    Reply
    • Anonimas

      Aha, meras gelezi vercia o ne Vaitkaus mylimasis Klasco

  13. Julius

    Kaime gyventi labiau apsimoka finansiškai, o pagal bendrą susitarimą tarp Klaipėdos raj ir Klaipėdos miesto ir vaikai gali lankyti miesto darželius, ir 100eur kompensacijas moka už privačius. Rajone pigesnis šiukšlių išvežimas, NT mokestis ir dar turbūt galima rasti pliusų. Todėl Slengiškiai tai gerai supranta ir tiek mažai buvo balsuojančių. Beje, ir miesto transportas iki Slengių važiuoja. Gi kaime gerai!

    Reply
  14. As

    Nu jo, visi kaimieciai nori i miesta ? o Slengiai tikrai yra kaimu kaimas, toliau nutoles ir aplamai, ten tiek daug namu kurie primena sovietu laikus

    Reply
  15. KLUIKA

    tai ko i ta kaima atlekei gyventi. reikejo gyventi susmirdusioj klaipedoj. BE TO RAJONAS TVARKOSI GERIAU NEGU KLAIPEDOS MIESTAS.

    Reply
  16. Rimantas

    Įstatymų leidžiamoji valdžia nesilaiko įstatymų, naujus įstatymus taiko atbuline tvarka. Tai kodėl įstatymų laikytis turėtų paprasti piliečiai ?
    Ši betvarkė ir neteisybė yra pagrindinė emigracijos priežastis. Įdomu, kiek piliečių karo atveju pasipriešintų agresoriui? Tie pupuliai seime kaipmat skūras išverstų… Gėda turėtų būti seimo nariams klaipėdiečiams, Rasa Petrauskienė Jus visus apšovė ir parodė kaip seimo narys atstovauja savo apylinkės Gargždų interesus.

    Reply
  17. 8

    ” tik labai nedidelė gyventojų dalis pasisakė ”

    Balsavime dalyvavo 54 is 141 deputatu

    Reply
    • ASD

      man ir užkliuvo taip mažai balsavusių Seime. Tai jei netinka Slengių balsavimas, kad mažai žmonių, tai gal ir Seimo nutarimas tada negalioja, nes tiek mažai nubalsavo?

  18. tam NU

    Tai ne kaimiečiai,o klaipediečiai,gyvenantys šalia Klaipėdos,dirbantys mieste,kurių mokesčius gauna rajonas.

    Reply
    • Palmira Martinkienė

      Seimas parodė tikrąjį savo veidą. Ypač klaipėdiečiai Seimo nariai. Nieko, artėja rinkimai, prisiminsim, kas, kaip ir už ką balsavo. Panašu, kad vienintelis vilnietis K. Masiulis dar sąžinės nepraradęs.

    • Asmeninis interesas

      Palmira, o kas taip dėl Slengių? Klaipėdai reikia dar labiau nei mieste apleisto infrastruktūros? Kėlėsi į rajoną, mokesčius moka rajonui, o dabar miestas pareiti turi į kaimą, nes taip kažkam norisi? Mažai Klaipėdoje smarvės ir užakusių Grubliausko pelkių? Nebėra ką tvarkyti? Buvo aišku, kad idėją rėmė didieji statistikos gerintojai ir Klaipėdos valdžios: ir gyventojų padaugėja, ir kaip kovotojas pasirodai. O kodėl miestas nenori prisijungti rajono teritorijos su miesto kapinėmis Lėbartuose, nuotekomis ir šiukšlynu Dumpiuose?

  19. Nu

    Apsieisim be tų kaimiečių, tegu smirdi savo kaime.

    Reply
    • Slengiai

      Tai jus ziurekit neuzduskit tam savo mieste nuo smogo

    • Slengiams

      Gerbiamieji , būkite laimingi gyvendami Slengiuose . Kodėl norite tapti miesto dalimi ?

Submit a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti klaidą
Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Politika

Petras Gražulis vadovaus Donaldo Trumpo rinkiminiam štabui Lietuvoje

Iš Seimo narių per apkaltą pašalintas Gargžduose išrinktas Petras Gražulis praneša kartu su Amerikos lietuvių bendruomene, remiančia kandidato į JAV ...
2024-04-10
Skaityti daugiau

Politika

Irena Šiaulienė nori į Europos Parlamentą

Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ pagarsino savo kandidatų į Europos Parlamentą sąrašą. Jo lyderiu yra eurokomisaras Virginijus Sinkevičius. Tarp kandidatų yra ...
2024-03-07
Skaityti daugiau

ELTA

Žiedinių savivaldybių kelių finansavimo klausimas vėl grįžta į Seimą

Siekiant pagerinti priemiestinių savivaldybių kelių infrastruktūrą, siūloma iki 9 proc. Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo rezervo lėšų skirti ...
2024-03-06
Skaityti daugiau

PARAMA

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos” žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja – paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai” sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

ATVIRI DOKUMENTAI

VšĮ „Klaipėda atvirai” kiekvieną mėnesį skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat – detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai” dalininkų sąrašą.

Susipažinti su dokumentais.

INFORMACIJA

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Puslapio taisyklės.

Redakcijos tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt

Pin It on Pinterest

Share This