Klaipėdos savivaldybė iš Uosto direkcijos pasiryžusi perimti dalį Dangės upės ir uosto krantinių, tad klaipėdiečiams ir miesto svečiams turėtų būti lengviau patekti prie marių ir uosto akvatorijos.

Miesto plėtros ir strateginio planavimo komitetas jau palaimino tokį sprendimą, bet sutikimą dar turi išreikšti ir miesto Taryba.

Klaipėdos savivaldybė turėtų perimti visas šias krantines.

Sprendimo projektas parengtas, nes Klaipėdos savivaldybė sulaukė Valstybinio jūrų uosto direkcijos prašymo perimti turtą. Uosto direkcija savivaldybei pasiūlė perimti Dangės upės krantines, esančias nuo buvusios Senosios perkėlos iki įplaukos į Pilies uostą. Savivaldybei taip pat pasiūlyta perimti ir dalį uosto krantinių – vadinamojo „Memelio miesto“ teritorijoje, prie Lindenau ir „Baltijos“ laivų statyklų.

„Uosto direkcija nurodė, kad nemato galimybių prie šių krantinių vykdyti uosto veiklą, todėl ir siūlo jas perimti. Dangės krantines savivaldybė jau senokai ragino perduoti, nes jos ir dabar yra viešai naudojamos, o jas perėmus, bus galima užtikrintų jų saugumą ir priežiūrą. Dalis siūlomų perimti uosto krantinių dabar yra naudojamos švartuoti pramoginius laivus, o krantines prie „Laivitės“ teritorijos tikslinga perimti, nes pagal rengiamą detalųjį planą jos tampa miesto viešo naudojimo teritorija ir taip savivaldybė galėtų užtikrinti gyventojų patekimą prie marių“, – aiškino Klaipėdos savivaldybės Turto valdymo skyriaus vedėjas Edvardas Simokaitis.

Jis pabrėžė, jog apie 80 proc. perimamų krantinių yra rekonstruotos vėliausiai prieš 5 metus, tad savivaldybė nepatirtų išlaidų remontuoti.

„Perėmus krantines, galėtume ieškoti operatoriaus ar valdytojo ir jas perduoti bei papildomai gauti pajamų iš jų naudojimo“, – į perspektyvą žvelgė E. Simokaitis.

Anot jo, jei miesto Taryba sutiks perimti krantines, toks sutikimas bus priežastis rengti ir Vyriausybės nutarimą dėl turto perdavimo, nes kratinės priklauso valstybei, jas Uosto direkcija valdo patikėjimo teise.

Kai šis klausimas dėl turto perėmimo buvo svarstomas Miesto plėtros ir strateginio planavimo komitete, jo narė Alina Velykienė pabrėžė, jog krantines reikia ne tik perimti, bet ir užtikrinti, kad jomis būtų galima naudotis.

„Tos krantinės, kurios yra techniškai tvarkingos, jas pritaikyti laivų švartavimui vis tiek reikia tam tikrų įrenginių. Negalima galvoti, kad perimame ir paliekame savieksploatacijai. Mes turime užsibrėžti, kokios sąlygos turi būti suteiktos laivų savininkams. Reikia padėlioti ir labai aiškiai žinoti, kaip laivų savininkai galės prisijungti elektrą, vandenį, koks bus apšvietimas. Aš už tai, kad būtų kuo daugiau švartavimosi vietų, bet jos turi būti tinkamos“, – pabrėžė A. Velykienė.

Regis, toks pasisakymas užrūstino komiteto narį Vidmantą Dambrauską: „Pabaikime tas politikas. Kodėl turime klausytos tokių nesąmonių? Kalba eina apie krantinių perėmimą – reikia perimti ar nereikia. Juk visi sako, kad iš uosto reikia perimti kuo daugiau, kad daugiau atitektų miestui ir klaipėdiečiams. Tad pritarkime perėmimui ir baikime tas nesąmones“.

Klaipėdos savivaldybė, regis, jau žino, kaip panaudoti bent dalį numatomų perimti uosto krantinių

Ji gegužės pradžioje išplatino pranešimą, kuriame nurodyta, kad, jos manymu, tinkamiausia vieta nurašomam kariniam laivui „Sūduvis“, kurį galėtų perimti ir eksponuoti Lietuvos jūrų muziejus, yra prie 25-osios krantinės, esančios ties „Memelio miesto“ teritorija.

Pranešime spaudai teigta, jog uosto krantinę šalia Senosios perkėlos, prie „Memelio miesto“ teritorijos kaip optimaliausią „Sūduviui” siūlo „situaciją kruopščiai analizavę įvairių sričių specialistai“.