Klaipėdos savivaldybei priklausančių trijų didžiausių bendrovių vadovai politikams turėjo aiškintis ir dėl atlyginimų, ir dėl planuojamų investicijų.

Miesto ūkio ir aplinkosaugos komitete trečiadienį svarstytos visų Klaipėdos savivaldybei priklausančių bendrovių praėjusių metų veiklos ataskaitos. Bene daugiausia dėmesio sulaukė trys didžiausios įmonės – „Klaipėdos vanduo“, „Klaipėdos energija“ ir Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Nors buvo pristatyta praėjusių metų ataskaita, politikai turėjo progos susipažinti su tik nuo šių metų kovo bendrovės „Klaipėdos vanduo“ generaliniu direktoriumi pradėjusiu dirbti Benitu Joniku.

„Pasidalinkite įspūdžiais kaip naujas vadovas – kokią situaciją įmonėje radote, ką manote?“ – prašė komiteto narė Lina Skrupskelienė.

B. Jonikas neslėpė, jog įmonė gana ūkiškai tvarkėsi, yra neblogų techninių sprendimų, įspūdis neblogas.

„Tačiau jei žiūrėtume ne tik į teigiamus dalykus, bet ir tobulintinus, švelniai tariant, tai reikia peržiūrėti daug procesų. Nesutvarkytų procesų yra daug, kai kurių net nėra, jie nereglamentuoti. Mano nuomone, įmonė turėtų daugiau investuoti į infrastruktūros atnaujinimą, nes tinklai tikrai yra nusidėvėję. Todėl ateityje planuojame organizuoti strateginę sesiją, kalbėtis su akcininkas, reikia pasirengti aiškią ne vienerių, o kelerių metų strategiją ir kryptingai jos laikytis. Metų pabaigoje turime pasirengti investicijų planą trejiems metams“, – teigė B. Jonikas.

Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto pirmininkas Alvidas Šimkus teiravosi, ar tikrai bendrovėje „Klaipėdos vanduo“ pakelti atlyginimai ir kokią tai turės įtaką vandens kainai, kurią moka vartotojai.

„Atvira Klaipėda“ publikavo Povilo Baltausio nuomonę ir pateiktus faktus, jog kai buvo paskelbtas konkursas išrinkti naują „Klaipėdos vandens“ generalinį direktorių, buvo nurodyta, kad jo pagrindinis atlyginimas bus 5080 eurų prieš mokesčius.

„Pravedus atranką 2020-02-14 valdybos posėdžio protokolu Nr. 2020/V-ADM.11-4 Benitas Jonikas paskiriamas AB „Klaipėdos vanduo“ generaliniu direktoriumi ir jam paskiriamas 5900 eurų pagrindinis atlyginimas ir skiriamas 25 procentų kintamas priedas, kuris po 3 darbo mėnesių didinamas iki 35 procentų“, – rašė P. Baltausis.

Remdamasis šia publikacija A. Šimkus ir teiravosi apie išaugusių atlyginimų įtaką vandens kainai.

„Įmonės sąnaudos įtakos kainai gali turėti, bet konkrečiai atsakyti negaliu. Mano patirtis iš „Vilniaus vandenų“ tokia, jog patvirtinus trejų metų 108 mln. eurų investicijas į infrastruktūrą, pokytis vandens kainoje yra 8 centai už kubinį metrą“, – teigė B. Jonikas.

Komiteto narys Arūnas Tuma teiravosi, ar naujas direktorius planuoja peržiūrėti įmonės administraciją ir pan.

„Nežinau, ar tai yra šio komiteto klausimas, bet tikrai planuojame, kad bus struktūrinių pokyčių. Toks lūkestis yra ir valdybos, ir iš manęs“, – tvirtino B. Jonikas.

Komiteto narys Arūnas Andziulis naujo direktoriaus klausė, ką jis klaipėdiečiams pirmiausia nori padaryti gero.

„Aktualus yra kvapų klausimas. Labai norisi tiksliai iš įmonės pusės žinoti konkrečiai, kiek mes turime tą kvapų problemą. O mano prioritetinis klausimas bus planavimas. Kalbu apie būsimas investicijas tiek į infrastruktūros atnaujinimą, tiek į plėtrą, tiek į avarijų šalinimą“, – kalbėjo „Klaipėdos vandens“ generalinis direktorius.

Komiteto nariai šios įmones ataskaitai pritarę, bet esą tik todėl, kad „naujas direktorius neturėtų akmens po kaklu“.

Atlyginimų klausimas kilo ir svarstant Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro praėjusių metų veiklos ataskaitą. Komiteto narė L. Skrupskelienė klausė, ar artimiausiu metu šioje įmonėje planuojama kelti atlyginimus.

„Esminis lūžis atlyginimų politikoje įvyko 2018 metų sausio 1 dieną, kai iš koeficientinių atlyginimų perėjome prie fiksuotų. Nuo tada mūsų mūsų atlyginimai nebuvo nei peržiūrimi, nei didinami ir to daryti neplanuojame“, – teigė KRATC direktoriaus pavaduotojas Šarūnas Jonas Tamulis.

Komiteto narė Elida Mantulova teiravosi, ar gerai, kai įmonės valdybos narys yra ir įmonės vadovas.

„Pagal visą valdysenos praktiką manome, kad taip neturėtų būti. Ta valdyba sudaryta anksčiau. Stebėtojų tarybai pateikėme siūlymus ir tikimės, kad ateityje tie dalykai bus peržiūrėti, tai nėra draudžiama, bet galbūt geriau, kad taip nebūtų“, – aiškino Klaipėdos savivaldybės Turto valdymo skyriaus vedėjas Edvardas Simokaitis.

„Klaipėdos energijai“ politikai neturėjo nei priekaištų, nei aštrių klausimų.

„Galime pasigirti, kad šiandien mūsų šilumos kaina yra viena mažiausių Lietuvoje“, – pasidžiaugė „Klaipėdos energijos“ generalinis direktorius Antanas Katinas.

Bendrovės problema yra ta, jog šiltėjant klimatui, mažėja pajamos, nes parduodama vis mažiau šilumos.

„Dėl savo patrauklios kainos galime konkuruoti su dujininkais ir turėti naujų vartotojų. Nauji klientai ir kompensuoja dėl šiltėjančio klimato prarandamas pajamas. Tačiau labai noriu paprašyti, kad politikai kuo greičiau patvirtintų naują Šilumos ūkio specialųjį planą, kuriame būtų nurodoma, kuriose miesto zonose šildymas galima tik centralizuotas, kuriose – mišrus. Toks planas leistų turėti dar daugiau naujų klientų“, – kalbėjo A. Katinas.