Nuo gegužės 22-osios „Atviroje Klaipėdoje” vėl bus galima atrasti naujas istorijas, pasakojančias apie pokariu prasidėjusią uostamiesčio urbanistinę raidą.

Bernardo Aleknavičiaus (Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos archyvas) nuotr.

2019-iaisiais Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto lėšomis iš dalies finansuojamo kultūros ar meno srities projekto „Klaipėda: unikali urbanistinė istorija“ dėka dienraščiui pavyko papasakoti, kaip gimė būsimasis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastatas, Rumpiškės gyvenamasis rajonas, kaip po miestą sovietmečiu klajojo naujosios bibliotekos projektas, buvo pristatytos Bastionų tilto idėjos ištakos, Taravos Anikės sugrįžimo, dviračių treko ir Herkaus Manto gatvės viaduko atsiradimo istorijos.

Rengiant publikacijas pavyko atrasti ir paviešinti tokius unikalius urbanistinius dokumentus kaip žymios architektės Nijolės Elenos Bučiūtės brėžiniai, Klaipėdos senamiesčio regeneracijos projekto detalaus išplanavimo stadijos pirmos eilės statybos brėžinys ir kt.

Šiais metais kultūrinius projektus vertinantys ekspertai išgirdo argumentus, kad laikui bėgant mažėja minėto laikmečio liudytojų, galinčių paaiškinti vienas ar kitas aplinkybes, kurios esmingai pakeitė Klaipėdos veidą, o išlikę archyviniai dokumentai ne visada gali jas atskleisti, tad svarbu tokius žmones susirasti ir pakalbinti. Be to, nemažai sovietmečiu suprojektuotų erdvių šiuo laikotarpiu yra pertvarkomos, objektai keičia paskirtį ar tiesiog nugriaunami, o retas kuris paskutiniųjų sovietinės santvarkos metų ar jau po nepriklausomybės atgavimo gimusių kartų atstovų žino vieno ar kito objekto ar net miesto kvartalo atsiradimo istoriją.

Tad savivaldybei vėl skyrus dalinį finansavimą ir toliau klausinėdami istorikus, skaitydami prisiminimus ar kalbindami tebegyvenančius to meto įvykių liudytojus ir dalyvius, naršydami po archyvus, „Atviros Klaipėdos“ žurnalistai parengs naujų straipsnių ciklą, kuriame pasakos įvairų pastatų ar kvartalų atsiradimo istorijas, transformacijas, apžvelgs jų dabartį, bandys sužinoti jų dabartinių savininkų ar miesto valdžios planus.

Straipsnių ciklą jau penktadienį pradės publikacija, skirta buvusiam dvasiniam miesto centrui, kuriam ilgą laiką teko būti tiesiog daržais ir pramonine teritorija.