Vieną pirmųjų pabėgimo kambarių Klaipėdoje „Escape Bunker 1944” apleistoje vokiečių slėptuvėje prieš ketverius metus įkūrusi kultūros paveldo specialistė Augustė Rumbutytė teigia norėjusi išlaikyti autentišką šio karinio paveldo objekto atmosferą ir leisti lankytojui pajusti bunkerio nenudailintą, neužslėptą savastį.

Escape Bunker 1944 įkūrėja Augustė Rumbutytė savo „valdose”. Kristinos Žiogaitės nuotr.

Lietuvoje viena problematiškiausių paveldo rūšių vis dar išlieka nekilnojamasis karinis paveldas, dažnai asocijuojamas su smurtiniu, svetimu paveldu. Kitų, dažnai ekonomiškai stipresnių šalių patirtis pritaikant šiuos objektus kitokiai, ne karinei, paskirčiai, rodo, kad tokiais atvejais kariniai objektai lengviau priimami ir pradedami vertinti.

Pasak Augustės, vienas pagrindinių sau išsikeltų uždavinių buvo išsaugant karinį paveldą ir pritaikant jį kitai veiklai keisti negatyvų visuomenės požiūrį į tokio pobūdžio objektus.

Pabėgimo kambarys įkurtas 1944 metų pabaigoje Klaipėdoje (tuometiniame Mėmelyje) pastatytoje tunelinės konstrukcijos slėptuvėje, kurios paskirtis – padėti išgyventi civiliams per bombardavimus ir artilerijos apšaudymus. Slėptuvėje nugaromis į sieną ir veidais vienas į kitą susėdę turėjo tilpti 100 besislepiančiųjų.

Dvi skirtingo dydžio S formos slėptuvės iš masyvių gelžbetoninių konstrukcijų buvo įrengtos abipus geležinkelio stoties, abi jos maskuojamos pylimais. Savo pirmines funkcijas slėptuvės Klaipėdoje atliko trumpai – tik iki 1945 metų pabaigos.

Du karantino mėnesiai leido pabėgimo kambario autorei neskubant kurti ir ieškoti įdomiausių temų, autentiškų, tą laikmetį menančių daiktų.

Tai jau trečioji istorija, pasakojama šiame bunkeryje lankytojams, ateinantiems išmėginti savęs pabėgimo kambario iššūkyje.

Augustė teigia, jog nebuvo lengva išsirinkti leitmotyvą šiai istorijai, tačiau noras atskleisti šio objekto paskirties įvairialypiškumą karo metu Klaipėdoje lėmė pasirinkimą.

Šįsyk ji kviečia lankytojus keliauti laiku į 1944-ųjų spalį Klaipėdoje, kai čia, tuščiame mieste, prasidėjo 115 dienų trukusi Klaipėdos apgultis, o slėptuvė trumpam virto ir medicinos punktu.

Taip slėptuvė atrodė iki ten įkurianti pabėgimo kambarį. Lino Tamulyno nuotr.

„Pritaikyti tokį objektą turizmo veiklai tikrai nėra paprasta. Prieš ketverius metus atradau šią unikalią vietą šiukšliną, vabalais užkimšta ventiliacija, be durų ir be elektros, niekam nereikalingą, bet su įrašu Kultūros vertybių registre. Visa tai, ką matome dabar, pareikalavo atkaklumo siekiant pritarimo idėjai, finansinio įnašo, atsakingumo išlaikyti vietos autentiškumą ir, žinoma, kūrybiškumo, kaip kartais paprastomis priemonėmis sukurti unikalų produktą. Bet tai tikrai įmanoma ir verta pastangų”, – pasakoja Augustė, kviečianti azartiškus klaipėdiečius pajusti šio objekto unikalumą.

Išbandyti jėgas Klaipėdos karinio paveldo objekte įrengtame pabėgimo kambaryje „Escape Bunker 1944“ gali kiekvienas, pasirengęs nuotykiams ir azartui.

Žaidimui kviečiamos komandos iki 6 asmenų, apsiginklavusios logika ir ryžtu įveikti sugalvotas užduotis ir ištrūkti iš bunkerio per 60 minučių.

Augustė pabrėžia, kad jai, kaip kultūros paveldo specialistei, be galo svarbu šį specifinį II Pasaulinio karo laikotarpio paveldą išsaugoti ateities kartoms, kad šis istorinis pėdsakas liktų gyvu pažinimo šaltiniu ir padaryti tai panaudojant objektą kaip kultūrinio potencialo terminalą, atskleidžiant jo esmę, parodant svarbą ir reikšmingumą.

Į pabėgimo kambarį galima registruotis tel. 8 622 61289, el. paštu escapebunker1944@gmail.com arba feisbuko Escape Bunker 1944 puslapyje.