P0

Svarbu, Temos

Brangusis Dangės skvero granitas: aiškėja naujos detalės (32)

Virginija Spurytė

Virginija Spurytė
2020-05-27


Itin kokybiško granito pasirinkimu skandalingą Dangės skvero rekonstrukcijos pabrangimą teisinę uostamiesčio valdininkai priversti aiškintis, kodėl šioje Klaipėdos erdvėje vis dėlto leis pakloti pigesnius akmenis.

Martyno Vainoriaus nuotr.
Architektė atsitraukia?

Dangės skvero ir krantinių rekonstrukcija realiai prasidėjo šių metų pradžioje. Šis projektas kėlė ypač daug aistrų, nes pabrango beveik dvigubai – nuo 5,8 mln. iki 11,2 mln. eurų. Aiškinta, jog kaina taip pakilo, nes į projektą buvo įtraukta ir Dangės krantinių rekonstrukcija, o be to, numatyta skvere pakloti itin kokybišką granito dangą ir tai projektą pabrangino beveik 3 mln. eurų.

Rangos sutartį Klaipėdos savivaldybė pasirašė su konkursą laimėjusia bendrove „Plungės lagūna“. Sutarties vertė – 10,7 mln. eurų, nes tokią kainą pasiūlė plungiškiai, o ji buvo mažiausia tarp visų konkurso dalyvių.

Dabar jau ima aiškėti, kodėl „Plungės lagūna“ galėjo pasiūlyti mažiausią kainą – ji nusprendė Dangės skvere kloti pigesnius akmenis nei buvo numatyta techniniame darbo projekte.

Jį parengusi architektė Violeta Mikėnienė nurodė, jog Dangės skvere turėtų būti paklotas išskirtinis granitas „Giallo Veneziano“, „Giallo San Francisco“ ir „Zimbabve“. Tačiau rangovas turi ketinimų kloti ne nurodytą, o analogišką, bet pigesnį granitą.

V. Mikėnienė yra ir projekto vykdymo priežiūros vadovė sklypo architektūrinės dalies arba plano dalyje. Tačiau save ji jau vadina beveik buvusia priežiūros vadove, nes šių pareigų ji nori atsisakyti, kadangi mano, jog yra pažeidžiamos jos autorinės teisės.

„Jau parašiau laišką savivaldybei, kad noriu atsisakyti šio projekto, nes pažeidžiamos mano autorinės teisės. Jos gali būti pažeistos dėl numatomo pakloti granito. Projekte yra numatytas braziliškas granitas, kuris supjaustomas Portugalijoje, šioje šalyje išduodami visi sertifikatai. O rangovai nori kažkokį kitą kloti – visai kitokio vaizdo, kitokios struktūros. Vos laimėję konkursą rangovai pradėjo aiškinti, kad jei naudotų tą numatytą brazilišką granitą, iškart bankrutuotų. Tai labai įdomu, kaip jie dalyvaudami konkurse neįsivertino granito kainos? Vyksta toks spaudimas, kad neturiu žodžių, todėl ir nematau kitos išeities, kaip tik pasitraukti iš viso šito reikalo“, – „Atvirai Klaipėdai“ kalbėjo V. Mikėnienė.

Įvardijo galimą schemą

Ji tvirtino, jog rangovai remiasi argumentais, kad braziliško granito negalima naudoti, nes jis esą neatlaikys šalčio ciklų, kadangi yra ne mūsų klimato juostos produktas.

Paklausta, kodėl savo rengtame projekte ji parinko būtent brazilišką granitą, architektė tvirtino, jog pasirinkimą diktavo granito grožis ir savybės.

„Jis gražus, jis labai tinka miestui, jis pasteliškų spalvų. Net nežinau, kokį granitą nori naudoti rangovai. Esmė ta, jog viešojo pirkimo sąlygose buvo nurodyta, jog reikės naudoti arba brazilišką granitą (tie konkretūs trys pavadinimai – V. S.), arba jam analogišką. Pastarasis turi atitikti visus nurodytus techninius parametrus. Bet viskas gali vykti paprastai – ims granitą iš ukrainiečių ar kinų, o jie už pinigus išrašys tokius sertifikatus, kokių rangovas pageidaus. Aš jiems griežtai sakiau, kad viską darytų pagal projektą, kad naudotų brazilišką granitą, bet jie labai drąsūs, kokie įžūlūs. Maždaug toks atsakymas, kad užsakovas parinks granitą, o aš turiu tylėti. Bet čia juk ne užsakovo asmeninis kiemas, o miesto erdvė. Jei buvo patvirtintas projektas, jame numatytas naudoti konkretus akmuo, tai kodėl reikia ieškoti analogų?“ – retoriškai klausė V. Mikėnienė.

Ji tvirtino, jog kai viešojo pirkimo sąlygose pamatė, jog yra įrašyta, kad bus galima naudoti ir analogišką granitą, esą dar pagalvojo, kad nieko blogo, jei bus naudojamas ne braziliškas, bet kitos kilmės, tačiau tų pačių savybių granitas.

„Tačiau pamačiau, kuo nori pakeisti mano pasiūlytą granitą. Jis toks margas, negražus. Kai laimėjo konkursą, rangovas iškart ėmė siūlyti tokį pilką granitą, kaip šaligatvio plytelės. Atsisakiau pritarti ir prasidėjo… Čia jau principo reikalas. Blogiausias, kad užsakovas – Klaipėdos savivaldybė yra rangovo pusėje. Jei taip ir toliau, tai bijau, kad galima tikėtis, jog projekto sprendiniai ir toliau bus prastinami ir piginami“, – į ateitį žvelgė architektė.

Neaišku, ir kur atveš

Bendrovės „Plungės lagūna“ direktorius Povilas Batavičius tvirtino, kad Dangės skvere bus paklotas toks granitas, koks numatytas projekte.

„O jame numatyta, jog turi būti paklotas arba tas konkretus granitas, arba analogas. Mes, nieko nepažeisdami, pateikėme užsakovui ne vieną analogą, kad būtų galima išsirinkti, kokį naudoti. Projekto techninėje specifikacijoje aprašyti natūraliam granitui keliami techniniai parametrai, tad ar anas akmuo, ar analogas turės tenkinti reikalavimus. Kad ir kaip kas nors norėtų, erdvės interpretacijoms čia nėra. O visokių „tinka, patinka, nepatinka“ tikrai nesiimsime komentuoti“, – teigė P. Batavičius.

Jis pabrėžė, jog į konkursą „ėjo susiskaičiavę, susidėlioję savo viziją, vertindami visus pirkimo dokumentus”.

„Į mūsų pasiūlymą įskaičiuotas nurodyto granito analogas, todėl ir atsidūrėme pirmoje vietoje su mažiausia kaina“, – sakė pašnekovas.

Paklaustas, iš kur į Dangės skverą veš granitą, „Plungės lagūnos“ direktorius kol kas nenorėjo įvardyti šalies, nes esą užsakovas dar nėra patvirtinęs savo pasirinkimo.

„Pirkimo metu užsakovui buvo užduotas ne vienas klausimas, ar gali būti kitoks akmuo pasirinktas. Atsakymas buvo, kad kilmės šalis nėra ribojama, tad granitą galima atsivežti pradedant nuo Brazilijos, baigiant iš ten, kur tik norime“, – teigė P. Batavičius.

Jis tvirtino, kad būtent dėl sprendimo rinktis granito analogą ir galėjo konkurse pateikti mažiausią kainą. Beje, antroje vietoje liko pasiūlymas su maždaug 14 mln. eurų.

„Reikia pripažinti, kad tos techninės charakteristikos, kurios užduotos natūraliam granitui, yra užaukštintos. Tačiau kaip ten bebūtų, mūsų siūlomas granitas turės tenkinti visus reikalavimus. Mes pasirinkimo neturime – naudosime akmenį, kuris privalės atitikti visus projekto techninėje specifikacijoje nurodytus parametrus“, – tvirtino P. Batavičius.

Jis pabrėžė jog „gražu, negražu“ yra labai subjektyvu, todėl pirmiausia ir reikia žiūrėti į techninę dokumentaciją.

„Laukiame užsakovo suderinimų ir judame į priekį. Tikimės, kad rezultatas Klaipėdos bendruomenei bus įtikinantis“, – vylėsi P. Batavičius.

Įdomu ir tai, kad ,,Plungės lagūnos“ direktorius P. Batavičius yra Klaipėdos valdančiajai daugumai priklausančios Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys, išrinktas į Rietavo savivaldybės tarybą. Bendrovės kontrolinis akcijų paketas, paskutiniais Registrų centrui pateiktais duomenimis, priklauso Almučiui Bieliauskui.

Klaipėdos savivaldybės vienas vadovų – už miesto ūkį atsakingas savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Andrius Dobranskis taip pat yra Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys. Tačiau jis patikino, jog P. Batavičiaus net nepažįsta, net nežinojo, kad abu priklauso tai pačiai partijai.

Nusišalinimas pasirodė keistas

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis pabrėžė, jog ketinimų Dangės skvere kloti granitą, o ne kitus akmenis nėra atsisakoma.

„Vyksta labai didelė diskusija, ar reikia kloti konkretų granitą, ar analogą su tomis pačiomis savybėmis. Iki šiol vyksta diskusija dėl tų analogų, kuriuos siūlo rangovas, ar jie yra tos pačios kokybės“, – teigė G. Neniškis.

Jis tvirtino, kad visos suinteresuotos pusės susitarė dėl dviejų nurodytų granito rūšių naudojimo, o iki šiol diskutuojama tik dėl „Giallo Veneziano“.

„Aišku, kad lenkiškas ar ukrainietiškas analogas yra pigesnis nei tas, kurį pasiūlė projektuotojai. Klausimas tik tas, ar tų analogų savybės ir spalvinė gama yra tokia pati, kokia nurodyta projekto sąlygose. Rangovas teikia įrodymus, kad analogas yra tinkamų savybių. Be to, rangovas tikrai gali siūlyti analogą, nes konkurso sąlygose patys nurodėme, kad turi būti naudojamas arba konkretus granitas, arba jo analogas. O nurodyti tik konkretaus granito negalima, nes būtų viešojo pirkimo pažeidimas“, – aiškino G. Neniškis.

Jam žinoma, kad nuo projekto vykdymo priežiūros nori nusišalinti architektė.

„Tačiau jos argumentas toks keistas – neva dedame pigias medžiagas. Ir viskas, jokių faktų ir argumentų. Savivaldybė rinkosi ir renkasi tas medžiagas, kurios yra už mažiausią kainą, bet atitinka konkurso sąlygas“, – kalbėjo G. Neniškis.

Girdi visokių kalbų

Išgirdęs architektės pastabą, jog rangovai gali nusipirkti reikiamą granito sertifikatą, nors akmuo ir neturės tinkamų savybių, savivaldybės administracijos direktorius lyg apstulbo: „Klausykite, pasiduodu. Neturiu, ką atsakyti. Nusipirkti galima viską – ir širdį, ir plaučius, ir kepenis. Be to, girdžiu visokių kalbų – gal kažkas susitarė parduoti brangų granitą ir jį įkišti savivaldybei, todėl dabar nenusileidžia. Įvairių kalbų yra daug, tai natūralu, nes projektas didelis, daug interesų“.

G. Neniškis pabrėžė, jog dar nėra priimtas sprendimas, kokį granitą naudoti. Tačiau linkstama pasirinkti analogą.

„Žinau, kad lenkiškas atkrito, siūlomas ukrainietiškas. Manau, kad ramybės dėlei padarysime siūlomo analogo ekspertizę ir tada bus visiškai aišku, ar tas granitas atitinka visus keliamus reikalavimus, visus parametrus. Aš tikrai esu nustebęs, kad buvo patvirtintas techninis projektas, kuriame įrašytas granitas konkrečiu pavadinimu. Pats galvojau, jog kai kuriose vietose granitą apskritai galima pakeisti marmuru ar trinkelėmis. Tačiau tikrai negali būti taip, kad projektui tiktų tik vienas granito variantas, turi būti pasirinkimo teisė. Juo labiau, kad nurodytas granitas ir siūlomas analogas skiriasi tik vienu atspalviu, o kaina labai skiriasi“, – tvirtino direktorius.

Jis aiškino, kad jei savivaldybė nepripažins rangovo teisės naudoti analogą, nors bus įrodytos visos jo reikiamos savybės, toks ginčas gali baigtis ir teisme.

„Mes leidome dėti analogą, rangovas jį ir siūlo. Jei nesutiksime jo dėti, tuomet žinodami, kad esame neteisūs, bylinėsimės teisme, nes jame rangovas gins savo teisėtus lūkesčius. Labai norisi pabrėžti, jog tas „Gallio Veneziano“ kainuoja daug brangiau, nes reikia sumokėti už vardą. Čia tas pats, kas mokėti už „Versace“ ar pigiau už tokį patį daiktą, bet be žinomo pavadinimo. O žmogui realiai koks skirtumas, ar „veneziano“, ar „rusiano“. Be to, yra duomenų, jog tas ukrainietiškas analogas yra labiau tinkamas mūsų klimatui, nes yra atsparesnis šalčiui“, – dėstė G. Neniškis, pridūręs, kad jam ukrainietiškas granitas yra gražesnis nei braziliškas.


2020-05-27

32 komentarai “Brangusis Dangės skvero granitas: aiškėja naujos detalės”

  1. Brazilisku betoniniu trinkeliu uz granito kaina, supjaustyta baltarusijos cemento gamykloje ir bus tvarka. Ziu ant juros sventes pateptieji savivaldybes dudoreliai, dura ijunge po namuka geroj vietoj poilsiui nusipirks. Nieko naujo, juk krize….

  2. Atsibuskime miestiečiai palaikantis Neniški ar pigios kainos rangovą, juk skveras statomas ne mėnesiui ir ne metams, jis tvarkomas ne mažiau kaip 50 ar net 100 metu. Paskirstykite tuos 5 milijonus 50 metu. Šiaip mes nežinome kodėl architekte pasirinko bet ji yra specialiste o ne valdininkelis kuris dažniausiai nusprendžia kas yra gražu o kas ne. Ar skveras bus gražus po metu ar kokiu penkiu su pigiomis medžiagomis ???? Greičiausiai ne. Šiaip ka mes turime Klaipėdoje pastate per paskutinius 30 metu kuo galėtume pasidžiaugti jog jis statytas prieš 30 metu o ir dabar mes tuo statiniu džiaugiamės ??? Valdininkai tik ir stengiasi viska daryti už mažiausia kaina nes jie mano kad tai protingiausia ir jiems reikia kuo daugiau pliusiuku, ne geru kokybišku darbu bet pliusiuku kad pabūt pigios akimirkos šlovėje. Tik žemo lygio valdininkelis gali pasakyti: O žmogui realiai koks skirtumas, ar „veneziano“, ar „rusiano“ ……išvertus – ar betonas.
    Šiaip mūsų Neniškis visais klausimais yra didis vadovas – tai jis Gatviu apšvietima kryžmina su Autobusu parku, tai jis tampa architektu ir sprendžia jog vietoje granito geriau tiktu betonines trinkelės. Tiesiog genijus nuo rinkodaros iki architektūros. Kol tokie genijai bus valdžioje kažin ar miestas gražės.

    • Jeigu kalbi apie 50-100 metų, tai kodėl turi būti griaunamas senasis skveras ir kuriamas naujas. Ar esame tokie turtingi tai daryti, būdami vieni biedniausių ES? Ar Vokietijoje, Olandijoje, Švedijoje griaunami seni parkai ir jų vietoje statomi nauji? Mano nuomone, naujus parkus reikia statyti ten, kur jų nebuvo, o senuosius tereikia sutvarkyti, atnaujinti ir galbūt kažkiek “patobulinti” neišlaidaujant.
      Buvęs skveras su fontanais ir suoliukais medžių paunksmėje buvo labai jaukus ir gavinantis karštą dieną. Tai buvo ta vieta, kur ateidavo ir senoliai, ir jaunosios mamos su vaikais, ir tūlas miestietis dažnai užsukdavo pailsėti nuo miesto triukšmo pavėsyje prie čiurlenančio fontano. Žodžiu, šis skveras turėjo savo aurą ir magiją, o dabar panašu, jog turima viziją pratęsti nuo Memelio nusitiesusią Barakudų alėją .

    • Na taip. Saugokim viską kas sukurta tarybų sąjungoje. Taip miela… nieko nekeisti.

  3. Šio projekto pirkimo sąlygose yra nurodyta granito specifikacija. Žurnalistė tai perskaičiusi, galėtų pasidomėti kokia jo reali kaina Ukrainoje. Tuomet žinant, kad vien dėl ypatingo granito pasirinkimo projekto kaina yra padidėjusi 3 mln. Eur , galima būtų lengvai išsiaiškinti kokį pelną už granitą gauna rangovas&Co šioje Klaipėdos karalystės aferoje.

  4. Blyn, koks skirtumas tarp kitko šalia kartuvių ir kryžių… Svarbiausia kad likusių medžių nenurėžtų… Juk muzikinio griozdui parkingą įrengti savivaldybė įpareigota yra….

    • Bardakas – skirtumas toks kad taip atkatai ir sumokami. Sudalyvauji konkurse kuris buna išbrangintas, visi įsivertina “to brangaus” granito kainą. O kai laimi koks patikėtinis, pradeda ieškot vietų kur pigint nes kaina darbų nesikeis, ką sutaupai tas tavo. O kai sutaupai nuo tokio kiekio tokios medžiagos belieka skaičiuot. Tegu pateikia kokia norimo granito m2/eur ir labai nesunkiai bus galima pasižiūrėt kiek čia tų 100k sutaupys 🙂

  5. Japoniškos sakūros, prašmatnios Giallo Veneziano plytelės ir….kaimo ” budulių” ruski keiksmažodžiai , spjaudalai ant granito bei galvas trankantys ” bumčikai iš jų ” geldų”. Welcome in Klaipėda! Ne aikštes taisykit, o jaunimo moralę!!!

    • O gal čia galimai veikia prekiautojų tuo konkrečiu granitu interesai?

  6. eilinis irodymas, kad gerai niekada nebus 🙂 Deda brangu – blogai, deda pigesni – vel blogai 🙂

    • Bet blogiausiai, kai uz labai brangu, deda labai pigu. Juk ir darbai pabrango 4 mln tik todel, kad granitas brangus. Bet ezys yra ezys- kartu su RK neabejotinai didziausi Klaipedos rudnosiai. Bet ju ne tik nosys vien rudos…

  7. Sutinku, kad ir kinietišką granitą tegu deda, svarbu tik kad tą kryžių nuverstų.

    • Kryžiams miesto centre ne vieta. Skveras ne bažnyčia, tegul veža tą kryžių kur priklauso, ten kur kapinės, bažnyčia, klebonai.

    • Nebebus kryžiaus. Perkels prie bažnučios Smiltelės g.

  8. Kaunas baigia rengti Vienybės aikštės su 500 požeminio parkavimo vietų projektą už 10 mln. EUR ir dar vieno skvero rangos darbus. Taip jau sutapo, kad Kauno savivaldybės centralizuotas viešųjų pirkimų ir koncesijų skyriaus pirkto granito gaminių kiekis tiesiog idealiai sutapo su A. Alijošius „perskaičiuotu“ ir Paviešintame projekte (Bendrieji statinių rodikliai dalis) paskelbtu granito Danės skvere plotu – 9568 kv. m. UAB „ICS Projectus Group“, jau bankrutavusios įmonės atstovas A. Alijošius (nežinojau, kad S.Budino draugas), tą granito kainą perskaičiavo pernai rudenį, kai nuo 6 iki beveik 12 mln. kainą projekto užkėlė. Dėl kainos sprogimo buvo kaltas granitas, tiksliau, pasak Alijošiaus, granito dangos ploto „nedaskaičiavusi“ prieš tai projektą rengusi (ne)profesionalų grupė ir pačio granito kv. m. kaina, A. Alijošius pristatyme iš prieš tai skelbtos 18 – 52 EUR už kv. m. pakeista į 192 – 238 EUR.

    Kaip manote, už kiek Kauno tarnautojai nupirko visą tą granitą, visas papildomas bortelių, juostų, laiptų pakopų, terasų luitų dalis? Už 1,2 mln. EUR!

    Nesunku paskaičiuoti, kad jei vien braziliško granito kažkokie tiekėjai Lietuvoje bandė per draugę architektę Klaipėdai įsūdyti už 4,5 mln. EUR, o Kaunas analogišką kiekį nusipirko už 1,2 mln., savivaldai lieka pasinaudoti Kauno kolegų patirtimi ir sutaupyti 3,3 mln. EUR. Nereikės gal net tyrimų. Kauno tarnautojai atliko laboratorinius tyrimus, kad įsitikinti kokybe.

    • tai is straipsnio as supratau, kad Neniskis lygiai ta ir daro 😉

  9. Yra tokia sena teorija, kad būna taip, kad projektuotojai susitaria su tiekėjais ir projekte nurodo konkrečias charakteristikas atitinkančias medžiagas (be pavadinimo, nes neleidžia įstatymai, bet pvz. sudėtinės dalys, formulės atitinka konkretaus gamintojo) ir projekto įgyvendintojai vos ne priversti jas rinktis, o tiekėjas gali siūlyti didesnes kainas. Kažin kaip čia? Reikėtų versiją patikrint, ar nėra suinteresuotų tiekėjų? Kas yra tiekėjas to konkretaus granito Lietuvoje? Jei galima pigesnius analogus rinktis, tai ir projekto kaina turėtų kisti?

    • toks jausmas, kad straipsnio jus neskaitet, projekte irasyta “… arba ANALOGU”, tad nera jokio konkretaus granito ir negalejo jis toks buti irasytas, cia tas pats kas perkant automobili savivaldybei irasyti, kad butinai BMW.

    • O gal tų analogų tiesiog nenorima pripažinti ir reikalauja architektė tik to, konkretaus?

  10. Tokie cirkai turbūt tik Klaipėdoje galimi. Pirmiausia išpučia projekto vertę, nes nusprendžia kloti aukštos kokybės dangą, o dabar sužinoma, kad klos “kinietiškos” kokybės dangą, kurios kaina daug pigesnė, bet projekto vertė vistiek išlieka beveik nepakitusi. Va taip mieli klaipėdiečiai ir yra plaunami jūsų pinigai. Stebiuosi klaipėdiečių kantrybe, nes tai kas dedasi mieste, neskaitant šio skvero sutvarkymo yra tikrų tikriausias bardakas, bet spėju ilgai laukti nebereikės, kai miestiečiai rinksis prie Rotušės protestui.

    • na jei skirtumas tarp 14 000 000 ir 10 000 000 jums yra niekinis, tai as jums rimtai pavydziu 😉

  11. ir sprangi ta S.Budino užvirta košė. Aferos nuo pat pradžių. Pasrėbs Neniškis iki valios ir dar liks kitiems. Dumašiaus nebėra, Budinas tyliai stebi iš po krūmų. Visą pavasarį skvere vyksta tik darbo imitacija. Miesto architektai sakė ir žodžiu ir raštu, kad tas projektas šlamštas ir reikią daryti naują. Miestiečiai per susirinkimą triukšmą kėlė -NENORIM tokio! Gerokai vėliau pribrendo ir garbūs miesto politikai ėmė kiauksi apie piginimą ir granito keitimą į trinkeles. Dabar G.Neniškis išdidžiai tratins miesto pinigus granito ekspertizėms ir ruošis teismui. Skalpuos Kauno architektę tik jau asmeniškai. Sunku bus ištrūkti. Ji mat dar galvoja, atsisakyti 🙂 . Architektei galvoti reikėjo prieš įžūliai lendant pro kitas duris Klaipėdai “padėti”. Mes tai jau pažiūrėsim kaip laikys tuos šalčio ciklus. Pafotkisim ir nepamiršim paklausti dėl garantijų. Gal dabar padės atvažiavęs Budino draugelis cirko artistas Alijošius, ar Dumašius nulups marmuro iš savo kiemo? Ir galiausiai kam tai savivaldybei tie architektai? Viską mokate patys.

    • Reikėjo švedišką ar norvegišką akmenį pirkti, tie prie šalčių pripratę, neturėtų skilinėti. O tų pastelinių tonų velniai nematė, pašlifuosim ir sueis, juk po 2-3 jūros švenčių trali vali fistivalių bus apšnerkšta, prispjaudyta kramtoškių ir apipilta kečupu, o nuvalyti, kaip visada, piniengių nebus. Ir iš kur bus, jei minimum 10% sulindo kažkur į kairę, antra tiek į dešinę, ir atimti nėra kaip, juk nepradėsi provotis su danaja, dovanas duodančia.

    • ,,Plungės lagūnos” darbų imitacija kol kas ir Tauralaukyje. Ar ne per daug apsigriebė?
      Pažūrėkite kaip atrodo Danės krantinės, rekonstruotos prie Budino. Baisu žiūrėti. Matyt nubyrėjo geras gabalėlis.

  12. Eilinis bardakas kur tik koją įkiša savivaldybės veikėjai. Projektų kainos kyla kaip ant mielių, kompetencijos nulis, miestas griūna o jie toliau vaidina dirbančius.

  13. VA IR VIEŠIEJI PIRKIMAI…
    Reikėtų paklausti kas ir su kuo dalinsis tuos sutaupytus pinigėlius? Užsakovas- savivaldybė sutinka su rangovu naudot pigesnę dangą. Pabrėžiu kad projektas nėra užsakovo nuosavybė, tai intelektualinė architekto nuosavybė, kurios privaloma paisyti- nes kam tada tas architektas tegu savivaldybė iškart su rangovu tarias.. Sutaupys kokį 0,5-1mln eur ir žiūrėk jau koks iš savivaldybės pasistatys namuką. Statybas atlikinės ” Plungės Lagūna”….

    • Kiek žinoma yra nustatytas projektinių ir konkursinių niuansų neatitikimo pirmenybė: kur pirmenybė yra teikiama projektui su visais aiškinamaisiais raštais, o konkurso sąlygos šioje eilėje paskutinė. Dar ne klausimas kiek kainuoja tas “braziliškas” granitas ir kiek uždėta viršaus mūsų taip vadinamų “verslininkų”, žinant jų apetitus ir kiek ten firmų dalyvauja (pakrauti, iškrauti, atvežti ir t.t.) Na o dėl ekspertizių..Galimai, gal but niekas neįrodė ar nenorėjo ar negalėjo ir aš negaliu įrodyti, tai kaip kažkas sakė jei negali padėti pinigai tai padės dideli pinigai, kas gali paneigti

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt