Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį priimtu nutarimu prieštaraujančiomis Konstitucijai pripažino kai kurias Mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo nuostatas, kuriomis reglamentuojamos mokslininkų valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo sąlygos.

KT nagrinėjo bylą pagal Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų prašymą ištirti, ar Klaipėdos universiteto mokslininkei tinkamai buvo pritaikytas Mokslininkų valstybinių pensijų laikinasis įstatymas.

„Facebook”/KonstitucinisTeismas/ nuotr.

Nutarime KT taip pat pažymėjo, kad nors Seimas Mokslininkų valstybinių pensijų įstatymą priėmė kaip laikinąjį, šis įstatymas galioja iki šiol, nes nėra sukurtos jo preambulėje minimos prielaidos garantuoti mokslininkų kvalifikaciją atitinkančias pensijas.

KT konstatavo, kad dėl ginčytos įstatymo dalies nuostatos mokslininkų valstybinės pensijos skyrimo ir mokėjimo teisinis reguliavimas, susijęs su mokslinio darbo stažo skaičiavimu, yra prieštaringas, nedarnus ir dėl to neaiškus.

„Konstitucinis Teismas konstatavo, kad tarp asmenų, kurie dirba mokslinį darbą Lietuvos Respublikos valstybinėse mokslo ir studijų institucijose iki jiems sukanka 65 metai, ir asmenų, kurie mokslinį darbą minėtose institucijoje dirba po to, kai jiems sukanka 65 metai, nėra tokių skirtumų, kurie objektyviai pateisintų skirtingą jų traktavimą mokslinio darbo laiko įskaitymo į daktaro arba habilituoto daktaro stažą aspektu. Todėl tokį teisinį reguliavimą Konstitucinis Teismas įvertino kaip pagal Konstitucijos 29 straipsnį draudžiamą žmogaus teisių varžymą dėl jo amžiaus. Juo kartu nepaisyta iš Konstitucijos, be kita ko, jos 52 straipsnio, kylančio reikalavimo įstatymų leidėjui, nustatant mokslininkų valstybinės pensijos skyrimo ir mokėjimo sąlygas, nepažeisti asmenų lygiateisiškumo principo”, – rašoma KT pranešime.

KT pažymėjo, kad įstatymo nuostatose ar kituose įstatymuose nėra nustatyta mokslininkų valstybinės pensijos skyrimo iš naujo tvarka tuo atveju, kai asmuo po šios pensijos paskyrimo pradeda dirbti kitose valstybinėse mokslo ir studijų institucijose ir įgyja papildomą mokslinio darbo stažą.

„Vadinasi, nors asmuo pagal įstatymą įgyja teisę gauti mokslininkų valstybinę pensiją, kurios dydis priklauso nuo daktaro ir habilituoto daktaro stažo trukmės, tačiau, nesant nustatytos mokslininkų valstybinės pensijos skyrimo iš naujo tvarkos, kai asmuo po šios pensijos paskyrimo pradeda dirbti Lietuvos Respublikos valstybinėse mokslo ir studijų institucijose ir įgyja papildomą mokslinio darbo stažą, asmuo realiai negauna įstatyme nustatytos visą jo mokslinio darbo stažą atitinkančio dydžio pensijos”, – rašoma pranešime.

Tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį suteikiama teisė, tačiau neužtikrinamas realus jos įgyvendinimas, KT įvertino ne tik kaip paneigiantį asmens teisėtus lūkesčius, bet ir kaip akivaizdžiai neteisingą.

Su visu KT nutarimu galima susipažinti čia.