Šią savaitę duris po karantino atvėrusi ir kainas pakėlusi savivaldybei priklausanti viešoji pirtis vėl atsidūrė politikų akiratyje. Pripažįstama, jog taip, kaip yra dabar, būti nebegali, tačiau svarstoma, ar pirtį reikia parduoti, ar paversti turistų lankomu objektu.

Klaipėdos miesto pirtis šią savaitę po karantino vėl atnaujino savo veiklą. „Facebook” nuotr.

Pabrango 50 centų

Vadinamoji Trilapio pirtis yra savivaldybei priklausanti uždaroji akcinė bendrovė „Vildmina“. Ji socialinio tinklo „Facebook“ savo paskyroje paskelbė, jog be geros žinios, kad šią savaitę po karantino atnaujina veiklą, turi ir blogą žinią – paslaugos brangsta 50 centų ir nuo šiol vienas apsilankymas kainuos ne 8 eurus, o 8,5 euro.

„Labai apgailestaujame, bet priversti tai daryti, nes nuo sausio 1 dienos pakilo minimalus atlyginimas ir bendras darbuotojų darbo užmokesčio metinis padidėjimas, lyginant su praėjusiais metais, su visais mokesčiais sudaro 9500 eurų, todėl kitos išeities neturime. Prastova karantino metu kas mėnesį taip pat atnešė po 3500 eurų nuostolį, bet tikimės kaip nors išgyventi jūsų aktyvaus lankymosi dėka ir pabaigti šiuos metus bent su minimaliu pelnu, nes nuostolis reikštų neatidėliotiną pirties uždarymą“, – rašoma pirties paskyroje.

Nors ir pernai „Vildmina“ dirbo pelningai – pelnas siekia šiek tiek daugiau nei 4 tūkst. eurų, tačiau miesto politikai, svarstę bendrovės veiklos ataskaitą už 2019 metus, eilinį kartą pradėjo diskutuoti, ką daryti su šia savivaldybės valdoma įmone, nes esą tokia situacija tęstis nebegali.

Labiausiai kliūva tai, jog pirtis nėra savivaldybės funkcija, todėl jos esą ir reikia atsisakyti. Kiti politikai akcentavo, jog pirties būklė yra nepakankamai gera, pastatams ir patalpos reikia didelių investicijų.

„Jei ant lėkštutės padėsime pirtį, kuriai reikia investicijų, ir sveikatos priežiūros įstaigas, kurioms taip pat reikia investicijų, tai kam skirsime pinigus?“ – retoriškai klausė miesto tarybos narė Lina Skrupskelienė.

Ji siūlė perorientuoti įmonės veiklą ir ją pritaikyti turizmui – organizuoti ekskursijas ir turistus supažindinti su pirties paslaugomis, kokios jos buvo teikiamos sovietmečiu. Tam ši savivaldybės pirtis puikiai tinka, nes ji pastatyta 1972 metais.

„Jau ne kartą pereita per politikų lūpas ir vis kitai kadencijai nukeliamas klausimas, ką daryti su šita įstaiga. Faktas, kad taip, kaip yra, negali būti. Nebepajėgiame konkuruoti su kitomis įstaigomis, kurios teikia tokias pačias paslaugas. Tad įmonės veiklą turime perorientuoti į turizmą arba galvoti, ką toliau daryti“, – kalbėjo L. Skrupskelienė.

Kaltina emigraciją

Kiek kitokios nuomonės buvo miesto tarybos narys Arūnas Andziulis. Jo manymu, savivaldybė turėtų išlaikyti pirtį miestiečiams.

„Šita pirtis turbūt jau yra istorinė vertybė, ten ir aš jaunas maudžiausi. Gal miestas turėtų ją dotuoti, jei ji nesugeba išsilaikyti. Juk aišku, kad ta pirtis yra gerokai nusidėvėjusi ir ją reikia rekonstruoti. Reikia prašyti miesto, kad planuotų pirties rekonstrukciją, nes šalia yra SPA centrai, sunku su jais konkuruoti“, – bendrovės „Vildmina“ direktorių prašyti pinigų ragino A. Andziulis.

Nuo praėjusių metų bendrovės „Vildmina“ direktoriumi dirbantis Algimantas Strikaitis pripažino, jog pradžia buvo labai sunki, bet metus pavyko baigti pelningai.

Anot jo, pajamų mažiau surinkta, nes 2018 metų rudenį pirties patalpose buvo nutraukta prekyba alumi, o pirties paslaugų kainos buvo 2013 metų lygio. Tačiau padėtis stabilizavosi, kai nuo praėjusių metų balandžio 1-osios pirties paslaugų kainos buvo pakeltos.

A. Strikaitis pripažino, jog pirtį aplanko vis mažiau žmonių. Pernai garo mėgėjai pirtyje apsilankė 27 670 kartų, o tai yra 2344 apsilankymais mažiau nei ankstesniais metais. Iš pagrindinės veiklos „Vildminai“ pernai pavyko uždirbti kiek daugiau nei 150 tūkst. eurų.

„Taip, lankytojų mažėja ir viena pagrindinių priežasčių yra emigracija. Kita priežastis yra paslėpta emigracija, kaip aš ją vadinu. Vis daugiau įmonių yra registruotos Lietuvoje, bet darbuotojai komandiruočių principu dirba užsienyje, jame būna 2-3 mėnesius, o Lietuvoje – kelias savaites. Tie darbuotojai anksčiau intensyviai lankydavosi mūsų pirtyje, o dabar dėl tokio darbo grafiko tiesiog nebeturi sąlygų, todėl lankytojų srautas pas mus mažėja“, – aiškino A. Strikaitis.

Lankytojų mažėja ir todėl, kad ištikimiausieji sensta ir jiems kaitintis pirtyje nebegalima dėl sveikatos būklės. Dar viena priežastis, sumažinusi lankytojų srautus, yra ypač karšti orai vasarą.

„Žmonių, ypač jaunimo, pas mus sunku prisikviesti ir dėl to, kad viskas pasenę, reikia didelių investicijų“, – dėstė direktorius.

Paskaičiuota, jog kapitaliai suremontuoti pirtį reikia apie 700 tūkst. eurų. Bendrovė tokios sumos neturi ir artimiausiu metu neturės, todėl esą išeitis būtų, jei atsirastų investuotojas.

„Kol kas dirbame pelningai, tikimės, kad atlaikysime ir karantino krizę. Investuosime į paslaugų gerinimą tiek, kiek leidžia mūsų pajamos. Numatome įrengti infraraudonųjų spindulių kabinas, masažinius dušus“, – pasakojo A. Strikaitis.

Piketavo ir rinko parašus

Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto nariai, svarstę „Vildminos“ praėjusių metų veiklos ataskaitą, vieningai sutarė, jog pokyčiai būtini ir savivaldybės administracija esą turėtų pateikti siūlymus, kokie tie pokyčiai galėtų būti.

„Tiesiai šviesiai sakysiu, kad tokių paslaugų rinkoje pilna, grąža iš mūsų turto yra nulinė. Tad čia reikia politinio sprendimo. Tokios paslaugos savivaldybei tikrai yra nereikalingos. Mere, prašau sudarykite darbo grupę išnagrinėti šį klausimą. Pripažinkime, kad mums nebereikia tų paslaugų, Buvo kažkada socialdemokratai, kurie sakydavo – arba mes, arba pirtis. Pasikeitė rinka, pasikeitė situacija, žmonių gyvenimo sąlygos gerėja, ta pirtis nebereikalinga. Priimkime pagaliau politinį sprendimą“, – žodžių į vatą miesto Tarybos posėdyje nevyniojo politikė Alina Velykienė.

„Konceptualus klausimas“, – jai replikavo Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Klaipėdos savivaldybė kartą jau bandė pradėti kelią pirties privatizavimo link. Dar 2017 metais Klaipėdos savivaldybės administracija buvo parengusi siūlymą bendrovės „Vildmina“ akcijas įtraukti į privatizuojamų objektų sąrašą. Tuomet nepriklausomi vertintojai nustatė, kad „Vildminos“ akcijų paketo vertė gali siekti 393 tūkst. eurų.

Tačiau siūlymui bendrovę įtraukti į privatizuojamų objektų sąrašą ir ją parduoti aukcione nepritarė miesto politikai. Tokiam sprendimui veikiausiai įtakos turėjo, jog buvo surengti du piketai, kuriuose žmonės reikalavo neprivatizuoti pirties. Be to, pirties mėgėjai surinko apie 1,6 tūkst. garo mylėtojų parašų, prašančių išsaugoti Trilapio gatvėje esančią viešąją pirtį.