Klaipėdos miesto bendrojo plano rengimas juda pabaigos link. Klaipėdos savivaldybė jau trečią kartą pateikė šį strategiškai svarbiausią dokumentą derinti ir teigiamų išvadų tikisi sulaukti prieš pat Jonines.
Klaipėdos miesto bendrojo plano rengimo projektu pirmadienį domėjosi Miesto plėtros ir strateginio planavimo komitetas. Jam informaciją pateikusi Klaipėdos savivaldybės Architektūros ir planavimo skyriaus vedėja Mantė Černiūtė-Amšiejienė paaiškino, kad bendrojo plano (BP) rengimas jau įveikė beveik visas procedūras: pritarta BP koncepcijai, įvyko viešas svarstymas, pereita į derinimo procedūras.
Martyno Vainoriaus nuotr.
„BP derinimas jau vyko du kartus. Pirmą kartą BP derino 6 institucijos, o nederino – 18. Antrą kartą planas sulaukė 10 derinimų, o 14 institucijų nederino. Pastabų gavome daug, bet jų sumažėjo. Todėl buvo nuspręsta atskirai su visomis institucijomis kalbėtis, diskutuoti apie jų pastabas, nes kai kurios prieštaravo miesto strategijoms. Tikimės, kad daugelį pastabų išdiskutavome ir jau trečią kartą pateikėme derinti. Sakyčiau, toks trečias raundas. Tikimės, kad iki birželio 23 dienos gausime visus suderinimus. Tuomet manome, kad jau rugsėjį BP galėsime pateikti miesto Tarybai“,- teigė M. Černiūtė-Amšiejienė.
Ji skaičiavo, jog dėl BP visuomenės atstovai pateikė beveik 300 raštų. Į didžiąją dalį jų buvo atsižvelgta visiškai ar iš dalies. Tačiau 23 proc. raštų autoriai savo tikslo nepasiekė, į jų pastabas nebuvo atsižvelgta. Tie asmenys dar turi teisę savivaldybės atsakymus skųsti teismui.
M. Černiūtė-Amšiejienė įvardijo kelis klausimus, dėl kurių ilgiausiai užtrukto rasti susitarimą tarp institucijų. Viena tokių teritorijų yra Giruliai. Klaipėdos savivaldybė yra numačiusi siekti, jog Giruliai ateityje taptų kurortine teritorija, tai ir norėta numatyta BP. Tačiau tam priešinosi „Lietuvos geležinkeliai“, nes tokiu atveju reikės užtikrinti mažesnį triukšmo lygį.
Aplinkos ministerija ir jai pavaldžios institucijos nebuvo linkusios pritarti, jog Giruliai ir Smiltynė taptų kurortinėmis teritorijomis, nes tai esą diktuos poreikį steigti įvairius paslaugos centrus, o tam gali reikėti iškirsti dalį miškų.
„Tačiau į planą įdėjome saugiklį, jog valstybinio miško paskirtį keisti į kito naudojimo galima tik tuomet, jei numatomas vysti projektas turės valstybei svarbaus projekto statusą“, – teigė M. Černiūtė-Amšiejienė.
Toks kompromisas esą tiko visoms suinteresuotoms pusėms.
BP iš dalies prieštaravo ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, nes esą šiame plane numatytas tiltas iš Klaipėdos į Kuršių neriją.
„Tiltas tikrai nebuvo ir nėra numatytas, matyt, kažkaip tai tarp eilučių buvo išskaityta. Plane yra numatyta, jog galima atsirasi nauja keltų linija tarp Klaipėdos ir Kuršių nerijos“, – aiškino M. Černiūtė-Amšiejienė.
Tarp komiteto narių daugiausia diskusijų vėl kilo dėl uosto ir miesto interesų suderinimo.
„Kalbant apie išorinį uostą, Seimas pritarė Lietuvos bendrojo plano koncepcijai, bet tokio galutinio sprendimo nėra. Kai bus sprendimas, kas bus daroma dėl išorinio uosto, matyt, bus rengiamas specialusis planas“, – aiškino M. Černiūtė-Amšiejienė.
Jums visiems matyt paranoja 🙁 Kodel griaunat tai kas brangiausia mums visiems.. Negi nesuprantat , kad Lietuva turi mazut mazuteli pajurio ruozeli . Saugokit kiekviena kruma ir medi , kiekviena smiltele. Statot kazkokius monstrus ne nezinodami kuo visa tai kvepia ir kuo baigsis. Juk neturit ka vezioti tais busimais gelezinkeliais…,
Skaudu, kai valdzioj sedi nekompetentingi ir nusiteike priesiskai gamtai .. ir nesuvokiantys jos svarbos.