P0

Uostas ir jūra

„Klasco” planuoja statyti apsauginę sieną (2)

Atvira Klaipėda

Atvira Klaipėda
2020-06-09


Įgyvendindama aplinkosaugos priemonių planą, AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ („Klasco”) projektuoja apsauginę sieną, kuri esą sulaiko vėją ir kietųjų dalelių sklidimą ore.

Teigiama, kad Kanados gamintojų patentuota apsauginė vėjo siena „DustTamer“ jau 30 metų yra plačiai naudojama JAV, Kanados, Europos, Australijos ir Pietų Amerikos uostuose. Iki 8 metrų siekiančią sieną planuojama įrengti „Klasco” teritorijoje esančiose 10-11 ir 7-8-9 krantinėse. Naujosios technologijos įrengimas bendrovei gali atsieiti iki pusės milijono eurų.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Anot įmonės pranešimo, nuo 2018 m. metų bendrovė į aplinkosaugos priemones bei krovą spartinančią techniką jau investavo daugiau kaip milijoną eurų ir planuoja investuoti dar 3 mln. eurų.

„Nors jau esame įdiegę eilę aplinkosaugos priemonių, imamės papildomų organizacinių ir technologinių sprendimų, maksimaliai sumažinsiančių galimą dulkių sklidimą ore. Kitų šalių uostų patirtis ir moksliniai tyrimai patvirtina puikius „DustTamer“ sistemos rezultatus, todėl tikimės, kad tokiu būdu užkirsime kelią bet kokiam kietųjų dalelių sklidimui“, – pranešime cituojamas „Klasco” generalinis direktorius Vytautas Štumbergas.

Teigiama, kad „DustTamer“ vėjo siena ir vėjo ekrano sistemos buvo sumontuotos JAV, Kanadoje, Australijoje, Pietų Amerikoje ir Europoje bendrovėms, esančioms arčiau gyvenamųjų namų.

„Jos patikimai ir stipriai sumažina vėjo greitį bei kietųjų dalelių sklidimą ore. Sumažinus vėjo greitį, sumažėja ore esančių kietųjų dalelių, susidarančių atliekant krovos darbus, kiekis. Netgi praėjus daugiau nei 30 metų po pirmojo įrengimo Europoje ir daugiau nei 25 metus naudojimo JAV, sistemos audinys ir montavimo technologija pasirodė patvarūs ir atšiauriausiomis oro sąlygomis, išliko per uraganus, pūgas, nepakito dėl temperatūros svyravimo”, – rašoma pranešime.

„Klasco” yra parengusi planą, pagal kurį bendrovė perkels dalį krovos darbų į 10-11 krantines, esančias toliau nuo gyvenamųjų namų. Šiuo metu trūksta tik Aplinkos apsaugos departamento pritarimo ir galėsime pradėti krovos perkėlimą. Tai dar labiau sumažins tikimybę kietosioms dalelėms patekti už bendrovės teritorijos ribų, nors ir šiuo metu prie „Klasco” stovinčios oro kokybės tyrimų stotelės viršijimų nerodo“, – teigia V. Štumbergas.


    2020-06-09

    2 komentarai “„Klasco” planuoja statyti apsauginę sieną”

    1. AvatarGintarasR (IP: 78.57.233.217)

      Citata iš DustTamer sienų gamintojo svetainės: “Solid, non-porous “dust covers” or “wind walls” can actually worsen the problem by creating a low pressure zone at the dust source. Air will move from a high to low pressure area, increasing velocities and airborne particulate”. Vertimas – — Kietos ir nelaidžios “dulkių sienos” ar “dulkių barjerai” iš tikro gali tik pagilinti problemą, nes sukuria žemo slėgio zoną ties dulkėtumo šaltiniu. Oro srautui judant iš aukšto slėgio zonos į žemo slėgio zoną, padidėja srauto greitis ir pakeliama daugiau kietųjų dalelių (citatos vertimo pabaiga)

      Kad Klasco įrengs laidžius oro srauto ekranus – kompanijos piare informacijos nėra, platinamos foto rodo skaidrias plastikines sienas, nelaidžias oro srautui.

      Kitaip sakant – siena gali padėti kylant greitėjančiam virš tvoros oro srautui pasiimti daugiau Klasco krovinio dalelių ir pernešti į miestą – sako tų tvorų gamintojas.

      Taip pat aerodinaminis srautas gali būti skaičiuojamas taip – jeigu tvoros aukštis 8m, tai oro srautas su dulkėm kils į maždaug 18-20m aukštį už sienos (į pavėjinę pusę) ir ten susiformuos užuovėjos zona, kurios ilgis bus apie 5-6 tvoros aukščiai, t.y. apie 40-50m , gal šiek tiek daugiau – priklausomai koks vėjo stiprumas, kokiu kampu į sieną jis krenta, ateinančio oro srauto tolygumasir t.t. Iškart už užuovėjos zonos turbulencinis oro srautas volu krenta žemyn, kur ir gausim maksimalią taršą kietosiomis dalelėmis. Jei Klasco turi kitus skaičiavimus – bus naudinga su jais susipažinti.

      Klaipėdos buriuotojai visa tai gerai išmokę, apie tuos turbulencinius volus, krentančius žemyn ir užuovėjos zonas prie kranto ir miško 😉

      Tikiuosi, Klasco, prieš investuodami (paleisdami su vėju) gaspadoriaus lėšas į tas savo tvoras, pasidomės kodėl jų laikinos baltos palapinės yra amžinai rudos, ir turės suopročio pasidaryti išsamius aerodinaminius bandymus sertifikuotoje laboratorijoje, kur aerodinaminiame vamzdyje bus imituotos labiausiai tikėtinos vėjo kryptys ir Klasco situacija ir miesto zonos, kuriose oro srautas kris žemyn. Net neabejokim, kad miesto valdžia “tropniai” sutars iš anksto su uosto direkcija kas ir kaip bus daroma kompensuojant pasekmes, jeigu šitaip su entuziazmu “iš paveiksliuko” įrengtos sienos taršą perkels tik giliau į miestą, ką iki šiol sakė aerodinamikos dėsniai ir fizika. Iš anksto sutars ir parašais užtvirtins, o ne tada rankom skėsčioti ims, kai tos pasekmės staiga “atsitiks”.

      Bus keista, jeigu Aplinkos Apsaugos Agentūra ant tokio pigaus piaro su paveiksliukais pasimautų. Matyt, bus paprašyta pateikti skaičiavimus, modeliavimo išvadas, nurodyti uostus, kur tokios tvoros yra “arčiau gyvenamų namų” – pamatuosim atstumus, patikrinsim patenkintų gyventojų atsiliepimus.

      Jei kam įdomu – krantinės 10-11 yra prie Žiemos uosto ir ten pradėjus krauti rūdą, taršos šaltinis bus priartintas prie paties miesto centro ir savivaldybės namo 🙂 Tiesa, oro taršos stotelės jokios taršos juk nerodo, tai problemos nėra. Ir kam tos tvoros?

    2. Avatar. (IP: 78.63.37.48)

      Abejoju, kad kur nors Vakarų Europoje arba Amerikoje miesto centre būtų atvirai kraunami birūs kroviniai. Dėl Afrikos neabejoju. Kažkokia mistinė vejos stabdyklė ir dulkių gaudyklė tėra butaforijos. Tokie kroviniai miesto teritorijoje turi būti kraunami uždaru būdu.

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3C, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt