Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2020-06-09 |
Kuršių nerijoje, Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio Juodkrantės ir Nidos girininkijose pradedama iš lėktuvo purkšti biologinį preparatą, kad būtų sunaikinti pušynus niokojančios verpiko vienuolio vikšrai.
Aplinkos ministerijos nuotr.
Po 2018-aisiais įvykusios šių drugių atakos Juodkrantės girininkijos miške pernai gegužę Valstybinė miškų tarnyba biologiniu preparatu iš lėktuvo purškė apie 460 ha ploto Smiltynės žaliojo rūbo.
Pasak purškimą organizuojančios Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos specialistų, šįkart Kuršių nerijos pušynuose bus apsaugotas 2 tūkst. ha plotas nuo verpiko vienuolio, kad jo vikšrai nenugraužtų pušų spyglių. Naikinamoji priemonė bus taikoma Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio Juodkrantės (160 ha) ir Nidos (1840 ha) girininkijose.
Pušynai bus purškiami biologiniu bakteriniu preparatu „Foray 76B“. Jis naikina tik spyglius ir lapus graužiančių drugių vikšrus, neveikia jų suaugėlių, kiaušinėlių ir lėliukių. Drugių vikšrus nunuodija tik tuomet, kai patenka į jų virškinamąjį traktą su maistu. Šis preparatas nekenkia nei žmonėms, nei gyvūnams, nei augalams. Nekenksmingas jis ir verpikų vienuolių natūraliems priešams – plėšriesiems ir parazitiniams vabzdžiams. Preparato veiklioji medžiaga – bakterija Bacilus thuringiensis porūšis kurstaki. Tai natūraliai gamtoje gyvenanti bakterija.
Prieš purškiamų miško plotų ribas 100 m atstumu ant kelių, keliukų, takų, kvartalinių linijų bus įspėjamieji užrašai, kad čia purškimo metu ir vieną parą po jo draudžiama lankytis. Tie įspėjimai bus nuimti pasibaigus draudimo laikui.
Konkretus purškimo laikas bus pasirinktas atsižvelgiant į orų sąlygas, nes jos turi būti tinkamos miško purškimui iš lėktuvo. Jei orai bus netinkami (vėjuota, lyja ar artinasi lietus), purškimas bus nukeltas į kitas dienas su ramiais orais.
Teritorijos, kurios bus nupurkštos, pažymėtos čia.
Verpikas vienuolis yra labai žalingas spygliuočių medynams. Masinio dauginimosi metu vikšrai nugraužia visus pušų ir eglių spyglius, taip pat viršūninių ūglių pumpurus. Eglynai gali pradėti džiūti nuo vienkartinio intensyvaus spyglių nugraužimo. Pušynai po vienkartinio spyglių nugraužimo atsigauna jei nebūna sausringas laikotarpis. Po pakartotinio spyglių nugraužimo pušys labai nusilpsta, dėl to jas gali užpulti kiti kenkėjai, pažeidžiantys medžių kamienus. Dėl to dalis pušų gali išdžiūti, medynai išretėti ir tapti mažai produktyvūs ir išdarkyti. Nenaikinami verpikai vienuoliai gali išplisti į naujus medynus ir sudaryti didelio ploto židinius, besitęsiančius keletą metų.
Verpikas vienuolis gali kenkti ne tik vyresnio amžiaus medynams, bet ir jaunuolynams, želdiniams. Lietuvos miškų instituto entomologai tyrė pušų prieaugį pietų Lietuvoje, nustatė, kad verpikui vienuoliui nugraužus spyglius, medžių kamienų prieaugio sumažėjimas tęsiasi 5 metus. Dėl to pušynuose netenkama 10,8 m3 /ha medienos tūrio. Medienos nuostoliai yra didžiausi, lyginant su kitų spyglius graužiančių vabzdžių rūšių pakenkimu.
Parašykite komentarą