COVID -19 infekcijai traukiantis iš šalies, viešojoje erdvėje vis dažniau pasirodo pranešimų, bylojančių apie kitas, neskelbiamas kovos su koronavirusu sukeltas pasekmes: šalyje dėl paskelbto karantino uždarius pirmines sveikatos priežiūros įstaigas bei kai kuriuos ligoninių skyrius, visą medikų dėmesį sutekus vien tik COVID-19 infekcijos gydymui, ne visi kitų sunkių ligų užklupti gyventojai sulaukė tinkamos gydytojų pagalbos, buvo palikti likimo valiai ar savigydai.

Artimųjų įsitikinimu, šios situacijos įkaitu tapo ir pusamžis klaipėdietis.

Anksčiau sveikatos problemų neturėjęs tvirtas vyras, kuris per karantiną susirgo „ne ta” liga, artimųjų teigimu, buvo stumdomas iš vienos uostamiesčio gydymo įstaigos į kitą, kol galiausiai visiškai prarado sveikatą ir atsidūrė specializuotoje gydymo įstaigoje. Šiuo metu jam esą gresia sunkus neįgalumas.

Tuo metu uostamiesčio medikai dėl sugadintos vyro sveikatos savo kaltės neįžvelgia.

Kodėl karščiuojantį ir blogai besijautųsi ligonį KUL išsiuntė gydytis namo, ligoninės vyr. gydytojo pavaduotojas atsakyti nepanoro. Martyno Vainoriaus nuotr.

Iš dviejų ligoninių išvarė gydytis namo

Vairuotoju Klaipėdoje dirbantis Antanas (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) blogai pasijuto per patį pandemijos piką – balandžio 15-ąją. Vyras sukarščiavo, jam ėmė stipriai skaudėti galvą, jis jautėsi labai silpnai.

Būklei blogėjant, kitą dieną artimieji iškvietė greitąją, kuri vyrą, kaip ir visus per karantiną sukarščiavusius ligonius, nuvežė į Klaipėdos universitetinę ligoninę (KUL), tapusią kovos su COVID-19 centru. Čia jam bemat buvo atliktas tyrimas, siekiant nustatyti, ar jis nėra užsikrėtęs koronaviruso infekcija.

„Per naktį jis sulaukė atsakymo ir 17-tos vakarą, kai gavo neigiamą atsakymą, jį išrašė namo”, – pasakojo su „Atvira Klaipėda” susisiekusi klaipėdiečio žmona Aldona.

Moters teigimu, ji sesutės prašiusi, kad vyro vieno namo neišleistų, kol artimieji neatvyks jo pasiimti, tačiau medikė atsakiusi, kad jis yra sveikas ir esą jie neturį teisės jo čia ilgiau laikyti. Vyrui patarta gydytis namuose, vartoti karštį mažinančius vaistus.

Atvykę į ligoninę, ten artimieji jo neberado – dėl aukštos temperatūros jau sunkiai aplinkoje besiorientuojantis vyras aptiktas tolokai nuklydęs nuo ligoninės.

„Jis visas degė, kliedėjo, tai iš nevilties, parsivežusi jį namo, vėl puoliau skambinti greitajai, nežinodama, ką man daryti”, – beveik dviejų mėnesių senumo įvykius susijaudinusi prisiminė moteris.

Šį kartą greitoji vyrą nuvežė į Respublikinę Klaipėdos ligoninę. Tačiau ir čia, Aldonos teigimu, situacija pasikartojo: medikai vyrą, jo negydę, vidury nakties išleido namo. Trečią valandą nakties moteris sulaukė skambučio iš policijos – pareigūnai Antaną aptiko esą beklaidžiojantį kažkokioje neleistinoje teritorijoje.

„Mes vargom ir vargom, trečią kartą, kai jį nuvežė, jis ir per langą ligoninėj iššoko, čia ilga istorija, visko nesupasakosi, bet pati didžiausia klaida, kad universitetinė jį patį pirmą kartą paleido negydytą ir neadekvatų namo”, – įsitikinusi Aldona.

Trečią kartą patekusį į KUL klaipėdietį galiausiai imtasi gydyti, tačiau, artimųjų supratimu, gydymas vyrui buvo skirtas pavėluotai, praėjus penkiomis dienos po pirmųjų nerimą sukėlusių simptomų. KUL pagaliau vyrui esą buvo diagnozuota sunki meningokokinė infekcija, nuo kurios, artimųjų supratimu, jam sutriko psichika.

Šiuo metu Antanas gydomas jau trečioje ligoninėje, specializuotoje gydymo įstaigoje. Artimieji jo lankyti dėl tebesitęsiančio karantino vis dar negali, ryšį palaiko tik su jį gydančia medike telefonu. Gydytojai bei ligoninei jie teigia jokių pretenzijų neturį, tik nebetiki, jog vyras iš sunkios ligos sugebės išsikapstyti.

Dėl pavėluotai KUL medikų skirto gydymo bei galimo aplaidumo ligonio artimieji neatmeta galimybės kreiptis į teismą.

Iš KUL – formalus atsakymas, iš ministerijos – ilgi samprotavimai

Į „Atviros Klaipėdos” el. paštu pateiktus klausimus iš Klaipėdos universitetinės ligoninės sulaukta tik trumpo formalaus atsakymo, nors medikų buvo teirautasi konkrečių dalykų: kodėl karščiuojantis, blogai besijaučiantis ligonis buvo išleistas namo, kodėl jis nebuvo pasiųstas gydytis į kitą ligoninę, jei tuo metu kiti KUL skyriai nedirbo, ar galėjo, kaip teigia artimieji, jo sunkią dabartinę būklę nulemti per vėlai pradėtas gydymas, kiek laiko ir nuo kokios ligos jis vėliau buvo gydytas, kokios būklės iš ligoninės išleistas ir kt.

Atsakymą trumpu komentaru pateikusio KUL vyriausiojo gydytojo pavaduotojo Gintauto Virkečio teigimu, išsamios informacijos ligoninė esą negali pateikti dėl to, kad „nei pacientas, nei jo artimieji nesikreipė į mus su prašymu paviešinti duomenis apie jį, jo ligą, elgseną ligos metu, ligos eigą ir baigtį”.

„Deja, dėl sudėtingų ligos diagnostikos, pacientų bendradarbiavimo stokos ir kitų priežasčių ne visada iš karto galima nustatyti teisingą diagnozę ar numatyti ligos komplikacijas, tačiau užtikriname Jus, kad kiekvienas ligoninės darbuotojas jaučia pareigą ir turi didžiulę atsakomybę už kiekvieną gydomą pacientą”, –  rašoma dviejų sakinių KUL atsiųstame atsakyme.

Tuo metu į žurnalistės paklausimą gerokai greičiau už uostamiesčio medikus atsakė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), pateikusi gana ilgą komentarą.

Ministerija pranešė apgailestaujanti dėl susiklosčiusios situacijos ir pacientui bei jo artimiesiems sukeltų nepatogumų.

Jos vardu atsakymus pateikusi Spaudos tarnybos vyriausioji specialistė Jolita Macelytė teigė, jog kiekvienas atvejis yra individualus, tad dėl šioks konkrečios situacijos vertinimo reiktų kreiptis į uostamiesčio medikus, kurie esą geriausiai žino aplinkybes ir jie jas turėtų komentuoti.

Į žurnalistės klausimą, ar pasiteisino ministro sprendimas per karantiną uždaryti pirminės sveikatos priežiūros įstaigas, ar jis nelaikytinas klaidingu, atsakyta, jog esą karantinas parodė, kad kai kurios gydymo įstaigų teikiamos paslaugos gali būti sėkmingai teikiamos nuotoliniu būdu: pacientų vartojami vaistai, medicinos pagalbos priemonės, įskaitant ir kompensuojamąsias, „gali būti pratęsiami be apsilankymo pas šeimos gydytoją. Tai reiškia, kad reikalingą gydymą skirti, jį koreguoti, taip pat, pavyzdžiui, paaiškinti tyrimų rezultatus medikai gali ir nuotoliniu būdu, kai tam yra poreikis. Gydymo įstaigų darbą teko riboti ir siekiant apsaugoti pacientus, kad jiems, jeigu nebūtina, nereikėtų lankytis gydymo įstaigose ir taip būtų išvengiama viruso platinimo grėsmių”.

Teigiama, jog „tokios priemonės buvo būtinos, siekiant suvaldyti galimą didesnį koronaviruso protrūkį ir norint apsaugoti visuomenę nuo mirčių” ir kad sprendimai buvo priimti remiantis kitų šalių patirtimi, „taip pat pasimokant iš jų klaidų ir atsižvelgiant į tarptautinių sveikatos organizacijų rekomendacijas”.

Kartu pažymima, jog esą viso karantino metu „gyventojams buvo prieinama būtinoji ir skubioji pagalba, klasterinės paslaugos, teikiamos visos gydymo paslaugos onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams, vyko planiniai skiepijimai”.

Tačiau neatsakyta į žurnalistės klausimą, kiek per karantiną ministerija sulaukė skundų dėl nesuteiktos ar netinkamai ligoniams suteiktos medikų pagalbos, užtat atsakyme gana plačiai samprotaujama kitomis temomis.

Respublikinės Klaipėdos ligoninės atstovės spaudai teigimu, ligoninė pacientų pavėžėjimo į namus paslaugos neteikia. Palmiros Mart nuotr.

Pavyzdžiui, rašoma, jog šiuo metu Lietuvos gydymo įstaigoms jau leista vėl atverti duris ir apie 80 proc. gydymo įstaigų Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui yra pateikusios atnaujinamos veiklos planą, pradėjusios veiklą bei jau priima pacientus.

„Darosi akivaizdu, kad delsti ar laukti nėra pats tinkamiausias sprendimas – ligoninėms, šeimos centrams, poliklinikoms ir kitoms gydymo paslaugas teikiančioms įstaigoms reikia kuo greičiau atnaujinti veiklą ir priimti pacientus. Aišku, pasirengimas gali užtrukti, nes būtina užtikrinti maksimalią apsaugą pacientams ir juos priimantiems medikams, tačiau reikia kryptingai judėti į priekį ir išmokti gyventi vadinamojoje naujoje realybėje”, – teigiama ministerijos komentare.

Aptakiai atsakyta ir į klausimą, ar ir per antrąją koronaviruso bangą, jei tokia kiltų, šalyje irgi planuojama uždaryti visas gydymo įstaigas. Atsakyme pažymima tik, jog neatmestina, kad antroji koronaviruso banga gali būti ir esą tam yra ruošiamasi.

„Tačiau, ar jos sulauksime, didele dalimi priklausys nuo visuomenės sąmoningumo ir priimtų taisyklių laikymosi. Mums visiems reikia suvokti, kad niekada nebus taip kaip iki šio koronaviruso. Todėl rengiamasi vadinamajai naujajai realybei, kai dalis sveikatos apsaugos sistemos bus nuolatinėje parengtyje priimti šia infekcija užsikrėtusius žmones. Neįkainojamomis laikome ir mūsų šalies medikų, susidūrusių tiesiogiai su koronaviruso infekcija, patirtis”, – samprotauja Spaudos tarnybos vyriausioji specialistė.

Ji taip pat informuoja, jog galimai antrajai koronaviruso bangai nuolat kaupiamas Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centro medicinos atsargų rezervas.

„Siekiama sukaupti tokio dydžio rezervą, kad jo užtektų trims mėnesiams į priekį. Rezervą sudarytų gydymo įstaigų, savivaldybių ir valstybės sukauptas rezervas”, – teigia SAM komentarą pateikusi J. Macelytė.

Atsakė po 3 dienų  

Tuo metu Respublikinės Klaipėdos ligoninės atstovė spaudai Marija Gabrienė tik ketvirtadienio ryte informavo, jog minėtas ligonis buvo atvežtas greitosios, jam įtarus plaučių uždegimą.

„Buvo padaryta plaučių rentgeno nuotrauka, kiti tokiais atvejais būtini tyrimai, jie ligos nepatvirtino. Kadangi jau anksčiau pacientui gydymas buvo paskirtas, jis išleistas gydymą tęsti namuose”, – sakė M. Gabrienė.

Jos teigimu, įtarimų dėl sutrikusios vyro psichikos medikams nekilo, o pacientų pavėžėjimo į namus paslaugos ligoninė neteikia.