P0

Miestas, Svarbu

Rimanto Cibausko tvora: darbo imsis antstolis? (atnaujinta) (3)

Avatar

Martynas Vainorius
2020-06-11


Verslininkas Rimantas Cibauskas, dar apie 2003-2005 metus neteisėtai pasistatęs mūrinę tvorą uostamiesčio Dailidžių gatvėje ir taip pasisavinęs valstybinės žemės sklypą, išgirdo dar vieną neskundžiamą jam nepalankų teismo sprendimą. Tačiau tvora ir toliau stovi kaip stovėjusi.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Dienraštis „Klaipėda“ dar 2011 m. rašė apie tai, kaip Savivaldybės žemėtvarkininkai bandė nubausti R. Cibauską už tai, kad jis nelegaliai tvora apsitvėrė valstybinę žemę – dalį jos sudarė sklypas, kurį jis pagal su Savivaldybe pasirašytą infrastruktūros plėtros sutartį ketino įsigyti, o kitą dalį – bendrojo naudojimo želdiniai, kurių parduoti neleidžia įstatymas.

2012-ųjų sausį, kai dar buvo ir miesto Tarybos nariu, R. Cibauskas apskundė teismui Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus sprendimą, kuriuo jam neleista ne aukciono būdu įsigyti besiribojantį 9,43 a valstybinės žemės plotą ir atliekant detaliojo planavimo procedūrą prisijungti jį prie dar 1998 m. įsigyto 9,13 a sklypo. NŽT nurodė, jog to padaryti negalima, nes čia ketinama formuoti bendrojo naudojimo sklypą želdiniams įrengti. R. Cibausko ieškinį atmetė visų instancijų teismai.

Tada jau NŽT 2014 m. spalio 21 d. patikrinimo metu nustatė, kad už verslininko žemės sklypo pietinės ribos yra savavališkai užimta valstybinė žemė, ji užtverta 2 m aukščio mūrine tvora. Nustatyta, kad savavališkai užimtos valstybinės žemės plotas siekia apie 8,34 a. NŽT raštu nurodė R. Cibauskui iki tų pačių metų lapkričio 26 d. atlaisvinti savavališkai užimtą valstybinę žemę nusikeliant tvorą ir sutvarkant valstybinę žemę taip, kad ji būtų tinkama bendram naudojimui. Tačiau verslininkas tvoros nenugriovė.

Už tai jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir perduotas Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Jis pripažino, jog yra įrodyta, kad R. Cibauskas savavališkai pastatė tvorą, taip užimdamas valstybinę žemę, ir skyrė 579 eurų baudą. Verslininkas pasinaudojo galimybe šį nutarimą apskųsti Klaipėdos apygardos teismui. Bet ir jis skundą atmetė neskundžiama nutartimi.

Nepaisant visų šių teismų R. Cibausko tvora Dailidžių gatvėje toliau juosė valstybinę žemę. Istorija 2017 m. spalį pradėjus domėtis „Atvirai Klaipėdai“ institucijos vėl grįžo prie šio niekaip neužbaigiamo klausimo.

2018 m. rugsėjį Klaipėdos miesto rūmų teismas išnagrinėjo bylą ir atmetė R. Cibauskas prašymą panaikinti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) sprendimus, kuriais jis buvo įpareigotas nugriauti nelegalią tvorą. Tačiau verslininkas pasinaudojo galimybe tokį sprendimą apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, kuris atmetė jo skundą.

„Aplinkybė, kad ieškovas siekia pakeisti 0,054 ha valstybinio žemės sklypo paskirtį ir perimti jį savo nuosavybėn, nėra pagrindas vis dar valstybinį žemės sklypą atitverti tvora, tuo labiau tokio aukščio tvora, kuriai statyti buvo būtinas statybos leidimas. Ieškovas neteisėtai tvorą pastatė dar 2005 metais, tačiau iki pat privalomojo nurodymo nugriauti tvorą atitverto valstybinio žemės sklypo paskirtis ir nuosavybė nebuvo pasikeitusi. Vien ketinimai perimti valstybinę žemę privačion nuosavybėn nėra pagrindas statyti statinį – tvorą – tokiame sklype. Taip pat pažymėtina, kad tvoros nugriovimas iki tokio aukščio, kai nereikalingas statybos leidimas, nepaneigia fakto, kad tvora pastatyta valstybinės žemės sklype, siekiant padidinti ieškovo gyvenamąją teritoriją, nors tam nebuvo jokio teisinio pagrindo. Šiuo konkrečiu atveju neteisėtas daikto sukūrimas negali suteikti nuosavybės teisių į statinį, nes iš neteisės teisė atsirasti negali. Nagrinėjamu atveju teismui nustačius, kad ieškovas tvorą statė be statybą leidžiančio dokumento valstybinėje žemėje, konstatuotina, kad jis veikė savo rizika ir yra atsakingas už atsiradusias savavališkos statybos pasekmes – tvoros nugriovimą”, – rašoma šiame Klaipėdos apygardos teismo sprendime, kurį priėmė teisėjos Erinija Kazlauskienė, Giedrė Seselskytė ir Danutė Žvinklytė.

Bandydamas išsaugoti savo nelegaliai pastatytą tvorą R. Cibauskas buvo inicijavęs ir dar vieną teismo procesą. Jam neužteko VTPSI reveranso – leidimo, kuriuo buvo pratęstas tvoros griovimo terminas iki 2018 m. spalio 26 d. Jis nusprendė pasinaudoti įstatymo numatyta teise ir prašyti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų, kad jie dar labiau pratęstų šį terminą – iki 2019 m. spalio 26 d.

Savo prašyme teismui jis nurodė, jog siekia tvorą įteisinti, „tačiau tam reikia laiko” – vyksta teritorijos detaliojo plano rengimo (keitimo) procedūros. Jomis siekiama pakeisti neteisėtai užimto sklypo naudojimo būdą iš bendro naudojimo į gyvenamąją paskirtį. Tada jau jį būtų galima parduoti aukcione, o žemę įsigijus R. Cibauskui atsirastų galimybė įteisinti tvorą.

Visgi šio teismo teisėjų kolegija nusprendė, kad nė viena R. Cibausko minima aplinkybė nėra tokia, kuri sudarytų pagrindą pratęsti tvoros nugriovimo terminą, ir jo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas. Kadangi šis sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT), R. Cibauskas tai ir padarė.

Praėjus daugiau nei metams LVAT kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus ir Ramutės Ruškytės, konstatavo, kad R. Cibausko skundas yra nepagrįstas.

Anot šio teismo, R. Cibauskas nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių, kad jis ėmėsi aktyvių veiksmų savavališkos statybos padariniams pašalinti, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinių pagrindų tenkinti jo prašymo.

ATNAUJINTA. VTPSI informavo „Atvirą Klaipėdą”, kad gavus įsiteisėjusį LVAT sprendimą vėl buvo atliktas patikrinimas vietoje. Jo metu įsitikinta, kad privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius neįvykdytas ir valstybinės žemės sklype tebestovi nelegali tvora.

„Tolimesnius veiksmus Departamentas atliks vadovaudamasis <…>Privalomųjų nurodymų ir teismo sprendimų priverstinio vykdymo organizavimo tvarkos apraše nustatyta tvarka, t.y. kreipsis į antstolį dėl priverstinio privalomojo nurodymo vykdymo”, – rašoma VTPSI atsakyme.


2020-06-11

3 komentarai “Rimanto Cibausko tvora: darbo imsis antstolis? (atnaujinta)”

  1. Kas pažįsta p.Rimantą Cibauską nuo tada kai buvo Klaipėdos miesto Prekybos valdybos vyriausiasis vadas ,tie visiškai nesistebi TOKIU jo elgesiu . Kaip tapo žymiu mecenatu ir filantropu ,puikiai žino ir tuometiniai miesto valdžios atstovai , ir teisėsaugos institucijų pareigūnai . Daug straipsnių apie tai yra parašęs ir buvęs ,,Vakarų ekspreso ” žurnalistas ,dabartinis mero patarėjas p.Artūras Šulcas . Kai žmogus NEBUVO LAIKU SUSTABDYTAS ,tai apetitas ir užaugo…… Siūlo dar jam padovanoti ,BET KIEK jam jau klaipėdiečiai SAVO turto padovanojo ……..

  2. Galėtų jam ir padovanoti, vis dėl to filantropas ir metsenatas, tiek gero nuveikęs

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Bangų g. 5A (3 aukštas)
Klaipėda, LT-91250
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt