Ar žinote, kad lauke jaučiamo kepto viščiuko kvapą sudaro net 400 įvairių cheminių junginių, o Lietuvos, tarp jų ir Klaipėdos, oro užterštumas, lyginant su kitomis Europos ir pasaulio šalimis, nėra didelis?
Ore aptinkamų kietųjų dalelių didžiausia koncentracija būna šaltomis žiemos dienomis, o jos į orą didžiąja dalimi patenka su transporto išmetamosiomis dujomis. Tuo metu patalpų oras dažniausiai būna labiau užterštas nei lauko.
Lietuvos, tarp jų ir Klaipėdos, oro užterštumas, lyginant su kitomis Europos ir pasaulio šalimis, nėra didelis.
Šie ir dar daugelis kitų faktų kartu su gausia vaizdine medžiaga buvo pateikti penktadienį priešpiet nuotoliniu būdu vykusioje Klaipėdos bendruomenių asociacijos inicijuotoje mokslininkų diskusijoje oro užterštumo uostamiestyje tema.
Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkai Paulius Rapalis ir Nadežda Lazareva išsamiai supažindino su Vandens transporto ir oro taršos laboratorijos atliekamų tyrimų metodika, būdais, išanalizavo ore aptinkamų kietųjų dalelių, kvapų sudėtis ir kt.
Po daugiau nei valandą trukusio pristatymo, atsakydamas į klausimą, kaip prie uostamiesčio oro taršos prisideda uoste besilankantys laivai, P. Rapalis laivą palygino su nedidele katiline, teigęs, jog didžiausi išmetimai į orą būna tada, kai laivas stovi prie krantinės, vykstant krovos darbams.
Pasak mokslininko, laivo išmetimus didžiąja dalimi sudaro azoto oksidai ir kietosios dalelės, kurios, be abejo, didina miesto oro taršą. 
Į Alinos Andronovos klausimą, ar šiuo metu „Klasco” bandymas pastatyti apsauginę sienelę bus efektyvus, N. Lazareva teigė, jog toks metodas yra plačiai praktikuojamas pasaulyje.
„100 procentų vis tiek nesulaikys, bet sumažins (taršą – aut. pst.)”, – sakė mokslininkė. Jos teigimu, apsauginės sienelės įrengimas yra sveikintinas dalykas, kaip ir vandens patrankų naudojimas. Kartu ji teigė negirdėjusi, jog šios sienelės įrengimas gali padidinti triukšmą, kaip sakė A. Andronova, bet sutiko dėl atsirasiančios vizualinės taršos.
Tuo metu prie diskusijos prisijungęs Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Klaipėdos departamento vadovas Raimundas Grigaliūnas suabejojo tokios sienelės nauda, kadangi esą nėra žinomi jos techniniai parametrai.
„Šaltinyje neturi būti taršos, to visi turime siekti”, – sakė jis.
Atsakydamas į klausimą, ar žadama papildomai tirti Švyturio g. gyvenamųjų patalpų orą, kuriame praėjusiais metais buvo nustatyta 6 kartus normas viršijusi tarša, R. Grigaliūnas patikino, jog pasibaigus karantinui tai bus atliekama, tik abejojo, ar lengvai pavyks rasti žmonių, norinčių NVSC specialistus įsileisti į savo namus.
„Mes nenorime atlikti tyrimo grynai dėl tyrimo, turi būti palankus vėjas, kad jis tiesiai eitų į langus ir kad krova vyktų maksimali ar jai prilyginta”, – sakė jis, pridūręs, jog kartu teks palyginimui tirti ir lauko orą.
R. Grigaliūnas taip pat informavo, jog šiuo metu yra ruošiama programa, kaip išmatuoti skleidžiamus kvapus pastaruoju metu visuomenės akiratyje atsidūrusioje „Mestilloje” bei šalia jos esančiose „keturiose nedidelėse įmonėlėse”.
„Mes norime pažiūrėti kompleksiškai į visa tai, padaryti modeliavimą suminį, kokie kvapai ir iki kokių gatvių, rajonų nueina”, – teigė NVSC Klaipėdos departamento vadovas.
Po pristatymo Renaldas Kulikauskas pažadėjo, jog visą pranešimo medžiagą bei diskusijos įrašą bus galima rasti internete.
1. Laivas SŪDUVIS stovės prie Pilies tilto, Dangės kairėje krantinėj. REGATOS vietoj.
2. Laivas „SŪDUVIS” bus „UŽKONSERVUOTAS”, o ne „NURAŠYTAS”.
Tiems, kas skaito komentarus tinklaraštyje ir jau žino kur Smiltynėje stovi „NURAŠYTAS” laivas „KOLYMA”,
rekomenduojame nuvykti dar į Klaipėdos geležinkelio stotį ir apžiūrėti „UŽKONSERVUOTĄ” juodą garvežį… ..