P0

Miestas, Svarbu

Paradoksalu: laivų įtaka Klaipėdos oro kokybei – nežinoma (3)

Virginija Spurytė

Virginija Spurytė
2020-06-15


Oro kokybė Klaipėdoje yra gera, tačiau neaišku, kokią įtaką jai daro laivų uoste eismas. Todėl šis faktorius turi būti patikslintas ir oro kokybės tyrimų rezultatai dar kartą pristatyti visuomenei.

Tokia išvada darytina po pirmadienį vykusių oro kokybės tyrimų rezultatų pristatymų visuomenei. Rezultatus Klaipėdos savivaldybėje pristatė UAB „Estonian, Latvian & Lithuanian Environment“ atstovės. Šie rezultatai reikalingi Klaipėdos savivaldybės užsakymu parengti oro kokybės valdymo priemonių planą.

Klaipėdos savivaldybės nuotr.

Tyrimo išvados apie tirtą aplinkos užterštumą yra palankios Klaipėdai, remiantis jomis, oro užterštumo problema mieste beveik neegzistuoja, nors vienas dažniausių gyventojų skundų ir yra smarvė.

Išvadose konstatuojama, jog Klaipėdoje tam tikrais atvejais fiksuotas tik oro užterštumas kietosiomis dalelėmis bei dar keliomis medžiagomis, kurios esą reikšmingos įtakos neturi.

Teigiama, jog Klaipėdos miesto oro kokybei reikšmingą įtaką daro tiek mobilūs (kelių transportas, geležinkeliai, laivyba), tiek ir stacionarūs taršos šaltiniai (pramonės, energijos ir šilumos gamyba).

„Didžiausias kietųjų dalelių kiekis Klaipėdos mieste susidaro iš pramonės objektų taršos (įskaitant uosto teritorijoje vykdomą veiklą). Tyrimų duomenimis, kietųjų dalelių koncentracija didžiojoje Klaipėdos miesto dalyje neviršija reglamentuotų ribinių verčių, tačiau pavieniais atvejais identifikuojami lokalūs arba trumpalaikiai oro kokybės normų viršijimai. Teršalų sklaidos modeliavimo metu taip pat identifikuotos pramonės teritorijos, kuriose esant nepalankioms oro sklaidos sąlygoms gali būti viršijama didžiausia leistina paros koncentracija“, – rašoma tyrimo išvadose.

Jose teigiama, kad didžiausi azoto dioksido kiekiai Klaipėdoje susidaro nuo kelių transporto priemonių išmetamųjų dujų, tačiau šio junginio koncentracija stacionariųjų matavimų metu neviršijo žmonių sveikatos apsaugai nustatytų normų.

Pagrindiniais sieros dioksido ir lakiųjų organinių junginių šaltiniais tyrimo išvadose įvardijami pramonės objektai, įskaitant uosto teritorijoje vykdomą veiklą). „Valstybinio monitoringo metu, indikatoriniais sieros dioksido, BTEX grupės junginių, amoniako, vandenilio sulfido, sunkiųjų metalų matavimais bei sieros dioksido ir lakių organinių junginių sklaidos modeliavimo metu ilgalaikių teršalų koncentracijos padidėjimų viršijant oro kokybės normas nenustatyta“, – dar viena gera žinia Klaipėdai fiksuota tyrimo išvadose.

Jose konstatuojama, jog stacionarių matavimų metu buvo fiksuojami ozono siektinos vertės viršijimai.

„Projekto vykdymo metu kvapų taršos atvejai fiksuoti tik šiaurinėje ir pietinėje miesto dalyje, esant specifinėms meteorologinėms sąlygoms (Vitės seniūnaitijoje – pučiant vakarų, šiaurės vakarų ir pietvakarių krypties vėjui, Melnragėje – pietryčių krypties, pietinėje miesto dalyje – vyraujant pietryčių ir pietų krypties vėjui). Tiriant oro mišinio sudėtį kvapų taršos atvejais identifikuoti 75 skirtingi junginiai, du kartus fiksuoti 98 individualių junginių ribinių verčių viršijimai. Nė vieno iš identifikuotų mėginiuose reglamentuota junginių kvapo slenksčio vertė nebuvo viršyta. Pusė kvapų taršos atvejų sietina su bendru organinių junginių, įskaitant lakius ir pusiau lakius organinius junginius, kiekio padidėjimu aplinkos ore, tačiau kvapų taršą taip pat galėjo sąlygoti ir kitos cheminių medžiagų grupės junginiai. Atskiri junginiai taip pat gali pasižymėti suminiu ar potencijuojančiu poveikiu, kai dvi ar daugiau medžiagų, sąveikaujančių oro mišinyje, lemia didesnį biologinį efektą“, – rašoma išvadose.

Visuomenei pristačius šias išvadas buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad netinkama įvertintas laivų eismo įtaką oro kokybei. Tačiau tyrėjai aiškino, jog Uosto direkcija nepateikė išsamių duomenų, todėl esą ir neįmanoma sumodeliuoti situacijos.

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis pažadėjo su Uosto direkcijos atstovais surengti susitikimą ir padėti juos įtikinti pateikti išsamią informaciją apie Klaipėdos uote prisišvartuojančius laivus.

„Tad ši ataskaita turės būti patikslinta, ypač ta dalis apie laivų įtaką bendrai taršai“, – konstatavo G. Neniškis.


2020-06-15

3 komentarai “Paradoksalu: laivų įtaka Klaipėdos oro kokybei – nežinoma”

  1. Tyrimo išvados apie tirtą aplinkos užterštumą yra palankios Klaipėdai, remiantis jomis, oro užterštumo problema mieste beveik neegzistuoja, nors vienas dažniausių gyventojų skundų ir yra smarvė.
    Geras…
    Visiems mums tik rodosi, kad ir smirdi ir dulka ir triukšmauja.

    • Pabandysiu paaiškinti, kodėl nutiko taip, kad visiems smirdi, o tyrimą atliekantys sako, kad nieko viršijančio neranda:)

      Įsivaizduokite svorį nutarusią mesti kaimynę, bandančią nusistatyti leistiną dienos maisto normą, tačiau skaičiuojančią ne kalorijų dienos sumą, o atskirų patiekalų ingredientų kalorijų skaičių. Dietologas jai sako, kad derėtų suvartoti ne daugiau nei 2000 kalorijų per dieną, o kaimynė gudriai šį apribojimą taiko ne dienos patiekalų energijos sumai, o kiekvienam produktui atskirai. Jei jos dienos racioną sudaro koks 10 skirtingų maisto produktų, ji gali suvartoti ir 20’000 kalorijų per dieną ir stebėtis kodėl vis auga svoris:)

      Panašiai ir šioje situacijoje. Suminės lakiųjų organinių junginių (LOJ) koncentracijos ribinė vertė nėra reglamentuota Lietuvos Respublikos teisės aktais, didžiausios leistinos koncentracijos nustatytos tik kai kuriems junginiams ar jų grupėms. Tyrėjai fiksuoja smarvę, bet vertina ne visumą, o skaido smarvę, kaip patys skelbia, į 75 skirtingus smarvę sudarančius junginius, skaičiuoja kiekvieno jų normą ir sako “viskas čia pas jus normaliai”:)

      Žinote kaip Vokietijoje vertinamos įmonių veiklos? Ateina atsakingos tarnybos specialistai prie įmonės tvoros, pauosto ir, jei bent kiek smirda, įpareigoja investuoti į priemones, kurios išspręs problemą už tvoros gyvenantiems.

  2. Nuo laivu yra didžiausia tarša. Tai kur tas neniškis anksčiau buvo .?ar rupi kai mefžius vogti?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt