P0

Politika, Svarbu

Dėl reikalavimų taršioms įmonėms paankstinimo nesutaria ne tik politikai (4)

Avatar

Martynas Vainorius
2020-07-01


Trečiadienį Klaipėdoje surengto Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdžio metu bandyta aiškintis, ar reikėtų palaikyti aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos įstatymo pataisą dėl to, kad šalies įmonės neterštų šalia jų esančių teritorijų jau nuo lapkričio, o ne nuo 2022 metų, skirtingas pozicijas dėstė ir gyventojai.

Žinia, BNS ministras buvo sakęs, kad pakeitimais siekiama pažaboti „Achemos grupės“ valdomą Klaipėdos jūrų krovinių kompaniją („Klasco“). Tad būtent joje trečiadienį ir prasidėjo minėtojo komiteto posėdis. Paprašius leisti dalyvauti posėdyje „Klasco” teritorijoje, „Achemos grupės“ atstovai pranešė, kad čia bus ribotas svečių skaičius, o žurnalistams esą bus galima organizuoti atskirą ekskursiją ateinančiomis savaitėmis.

Martyno Vainoriaus nuotr.
„Nesame teršėjai”

Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas pripažino, kad lietus neleido pamatyti galimų įmonės problemų.

Tuo metu posėdį inicijavusi komiteto narė, Klaipėdos rajone išrinkta konservatorė Rasa Petrauskienė tikino, kad per dvejus metus „praktiškai nieko nepadaryta”. Ji kėlė ir klausimą, kur patenka vanduo iš „Klasco” vandens patrankų.

„Vizito metu žadėta parodyti, kad pereina per filtrus, bet jų, gaila, kažkaip tai nepamatėme. Ar nesudaro šitas purškimas dar kitos ekologinės grėsmės? Panašu, kad verslas rūpinasi tik savo verslu ir reikalinga efektyvi valstybės kontrolė, kuri kol kas dar tik vizija”, – dėstė parlamentarė.

„Nesame teršėjai, bet ir nesame chirurgijos skyrius”, – reagavo „Klasco” generalinis direktorius Vytautas Štumbergas.

Anot jo, kai keturiuose butuose tą pačią dieną buvo paimti tyrimai, jų rezultatai rodė, kad nėra jokios taršos ir esą ji randama tik viename konkrečiame bute.

„Pripažinome, kad krovėme naftos koksą. Tai turėjo būti trumpalaikė krova, bet klientas nerado galimybės jo išvežti, buvo karščiai, jis turi daug parafino, išdžiūvo ir ėmė dulkėti. Pamatėme, kad padarėme blogai, atsiprašėme visuomenės. Padarėme dar blogiau, kad laistėme ir dar daugiau išplovėme parafino. Tada kelių savaičių laikotarpiu nupirkome priemones, kuriomis padengėme”, – dėstė V. Štumbergas, supažindinęs ir su jau ne kartą bendrovės viešintomis pritaikytomis aplinkosauginėmis priemonėmis.

Pasak jo, kol kas yra likę neįgyvendinti tik dulkes turinčios sulaikyti sienelės pastatymo ir krovos iškėlimo į 10-11 krantines projektai. Dėl pastarojo esą kaip tik šiandien sužinota, jog įmonė laimėjo teisminį ginčą su Aplinkos apsaugos agentūra.

„Norėjome išeiti toliau nuo gyvenamųjų namų į 10-11 krantines, motyvų neleisti nesupratome ir teko skųstis teismui bei laimėjome. Įtakojo tam tikrų struktūrų ir prie jų sukurtų struktūrų sprendimas, kad neišeitų”, – sakė V. Štumbergas.

Jis tikino, kad reikia kompleksiško tyrimo dėl taršos mieste.

„Priminsiu chromo istoriją, kuo baigėsi šis blynas prisvilęs. Mūsų tyrimai netiko, savivaldybė darė savo – čekų ir danų vienodi, chromo nėra. Kyla klausimas, kodėl tie ūsai ilgi kabo?”, – kalbėjo „Klasco” vadovas.

Beje, aktyviai Klasco poziciją pastaruoju metu nuolat akcentuojančiame portale alfa.lt trečiadienio rytą buvo paskelbta publikacija „Chromo „skandalas“ Klaipėdoje – specialiai suplanuota viešųjų ryšių akcija”.

Anot V. Štumbergo, įstatymu paankstinus terminus  „programos ir investicijų neįmanoma padaryti per tokį laikotarpį”. Esą vien modeliavimas, kurį atlieka amerikiečiai, užima ilgą laikotarpį.

„Nežinant su kuo kariauti, yra kariavimas su vėjo malūnais”, – sakė V. Štumbergas.

Problemų yra

Tuo metu Klaipėdos vicemeras Arūnas Barbšys teigė, jog „visiems gyventojams yra aišku, kad ta tarša atsirado, kai buvo pradėti krauti šie kroviniai”.

„Sąsajų nemato tik pati kompanija. Kai nematoma veiksmų, tarša ir dulkėtumas kvartale nemažėja, prašėme stabdyti leidimą tokiai atvirai krovai. Prie 10-11 kratinių irgi atstumas nedidelis, arčiau senamiesčio. Be to, nori pasilikti krovą ir senoje vietoje. Tokio sutikimo savivaldybė nedavė. Sakyti, kad vos ne iš miesto pusės daugiau dulkių eina… Matėt patys, kokios balos, o kai yra sausa, nešama į gyvenamuosius rajonus ir į Smiltynės pusę”, – teigė vicemeras.

Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vadovas Vitalijus Auglys teigė, jog „problemų yra ir verslas turės biškį civilizuočiau dirbti”.

„Europos Sąjungoje ir civilizuotuose kraštuose taršą matuoja pačių mažiausių kietųjų dalelių, kurios gali sukelti nepageidautinų pasekmių žmonių sveikatai. Neturėtų produktai atsidurti už tvoros, kad ir koks produktas kraunamas. Tokio reglamentavimo dabar nėra. Visa bazė keičiama link to, kad už sklypo ribos neturėtų niekas skraidyti. Netrukus gims minimalūs reikalavimai birioms medžiagoms. Miestuose ir miesteliuose tokia tvora turėtų būti dengta, o jei neįmanoma, išlaikomas 100 metrų atstumas”, – teigė jis.

Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdybos viršininkas Alfredas Šepštas teigė, kad šis klausimas „yra sudėtinga problematika”.

Anot jo, išmatuoti įmonės taršos praktiškai nėra galimybės, o ji pati inventorizuoja išmetimus skaičiavimo būdu, tad kontrolė vykdoma besiribojančiose teritorijose – matuojant kietąsias daleles.

„Viršijimų fiksuota nebuvo – čia pagrindinė problema, kad tyrimai nepatvirtina viršijimų aplinkos kokybės normų”, – sakė jis.

Anot viršininko, problema yra ir dėl „Klasco” paviršinių nuotekų tvarkymo – į jas patenka ir medžiagos iš mineralinių trąšų, viršijimai fiksuojami nuolat.

„Turi galbūt nukreipti ne į marias, o gal į miesto vandentiekį arba kitaip spręsti. Viršijimai net antroje marių pusėje – prie jūrų muziejaus ir jachtklubo, kur azoto viršijimų neturėtų būti”, – sakė A. Šepštas.

Skirtingos pozicijos

Asociacijos „Klaipėdiečių iniciatyva už demokratiją ir ekologiją” (KIDE) vadovė Alina Andronova ne tik pademonstravo vaizdus su balandžio ir gegužės mėnesiais gyventojų fiksuotos taršos pavyzdžiais, bet ir citavo Lietuvos nacionalinės UNESCO komisija raštą, kuriame reiškiamas susirūpinimas dėl „Klasco” veiklos. 

Kartu ji akcentavo, kad tai esą tėra „dalelė to didelio paveikslo”, nes yra daugybė įmonių, dėl kurių taršos ir triukšmo bei smarvės kenčia klaipėdiečiai.

„Kenčia didžioji dalis Klaipėdos gyventojų, pažeidžiama jų konstitucinė teisė į saugią aplinką. Raginame pritarti ministro iniciatyvai, būtų didelė paskata įmonėms tvarkytis. Jei nėra priemonių sutvarkyti, tai iš viso tokia veikla neturi būti vykdoma. Tai ne našta verslui, mes, gyventojai, tai vadiname pažanga”, – sakė A. Andronova.

Klaipėdos bendruomenių asociacijos atstovė Rasa Arcišauskienė teigė, kad kur tik uostas priartėja su tarša ir triukšmu, ten kyla problemos.

„Esama teisinė bazė neužtikrina teisės gyventi švarioje aplinkoje”, – teigė moteris.

Anot jos, reikia iškelti dulkinų krovinių krovą iš miesto arba juos krauti uždaru būdu. Ji taip pat prašė pritarti sugriežtinimų paankstinimui.

Tuo metu asociacijos Vitės bendruomenė atstovas Tomas Meškinis teigė, jog tik kai kurie minimi dalykai esą yra tikri. Ant jo, tikri yra tik institucijų duomenys.

„Verslą ar instituciją galima nuteisti tik įrodymais, o ne numanymais. Prisideda prie taršos ir gyventojai savo automobiliais, ir dar kūrenantys malkomis – neaišku, kas iš tokių namų eina tiesiai į daugiabučių langus. Niekaip nepriima miestas sprendimo uždrausti kūrentis malkomis. Kai kurie besiskundžiantieji patys važinėja su dyzeliniais automobiliais, kurie juodais dūmais teršia aplinką. Visi kartu turime ekologiškiau gyventi. Turi būti terminai padorūs, tvarkingi, kad visi spėtų susitvarkyti. Nes ir gyventojams tikriausiai nepatiktų, jei nuo rytojaus neleistų tam tikrais automobiliais važinėti”, – teigė T. Meškinis.

Tuo metu visuomenininkė Raimonda Zaborė teigė matanti, kad pasiūlytos įstatymo pataisos dabar yra pretekstas „tam tikriems politikams šokti ant bačkos”. Esą R. Petrauskienė iki šiol nematė rajone jokios taršos. Anot R. Zaborės, dabar matosi tam tikrų politikų šou, kai norima greitinti vadinamojo Klaipėdos paketo reikalavimų įgyvendinimą ir taikyti jį vienai įmonei, kai yra daug didesnių problemų.

„Sprendimų šiandien tikrai nepriimsim. Viskam turi būti savas laikas. Jei turim tikslus uždaryti konkrečias įmones, tai apie tai ir reikia kalbėti. Ne tik vienos įmonės tarša. Seimo bendrabutyje atidaręs langą tokią pačią palangę randi. Toks transporto srautas. Tai didžiųjų miesto problema. Yra ir neišvengiama pramonė. Savivaldybės uždavinys, kaip pramonė turi būti atskirta nuo gyvenamųjų kvartalų. Reikia žiūrėti, į kur miestai turi plėstis”, – reziumavo komiteto pirmininkas A. Stančikas.


2020-07-01

4 komentarai “Dėl reikalavimų taršioms įmonėms paankstinimo nesutaria ne tik politikai”

  1. Geda Meskiniui ir Zaborei kurie neaiškiais sumetimais taip gina KLASCO. KLASCO yra rėmėjas vites didžiosios bendruomenės kuri priklauso Meskinis su schneideratu. Nu o Zibore matyt ispavydo kad ne apie jų pietinė smirda problema sprendžiama.

    • Labai nusivyliau Meskiniu. O bendrai – artėja rinkimai, visi stengiasi užsitarnauti paramą. Kai pagalvoji – kokia čia Europa, kokia ES….

  2. Vaikučiai gyvenkime draugiškai, susirinkime pasibėdavokime ir toliau gyvenkime, normų juk neviršijame, seimo rinkimai tuojau praeis…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt