Klaipėdos uoste dirbančios laivų statybos ir remonto įmonės vis bando pasiekti, kad būtų pakeista jas diskriminuojanti investicijų į uosto infrastruktūrą tvarka.
Dabar jau atitinkamam kreipimuisi į centrinės valdžios institucijos antradienį pritarė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo taryba.
Vyriausybės nutarimu Uosto direkcijai yra nustatyta siektina nuosavo kapitalo grąža, tačiau investicijos į laivų statybos ir remonto įmonių naudojamą infrastruktūrą ar kitą gamybinę veiklą, nesusijusią su intensyvia laivyba, Uosto direkcijai negeneruoja finansinės grąžos. Todėl laivų statybos ir remonto įmonės metų metus nesulaukia investicijų į uosto infrastruktūra, kuria naudojasi.
Lietuvos laivų statytojų ir remontininkų asociacijos prezidentas, Vakarų laivų gamyklos vadovas Arnoldas Šileika minėtosios tarybos posėdžio metu dėstė argumentus, kodėl tokia tvarka yra neteisinga ir žalinga pačiai valstybei.
Pasak jo, pagal savo sudėtingumą laivų statyba yra priskiriama kosminei pramonei.
„Turėtų būti skirtinga ir kitokia investicijų atsiperkamumo metodika. Negalime augti, nes nėra tinkamos infrastruktūros. Reikėtų vertinti per generuojamą vertę, sumokamus mokesčius, sukuriamas darbo vietas, investicijas. „Ernst & Young” atlikta studija parodė, kad 1000 eurų pardavimo pajamų šioje pramonėje valstybei duoda 384 eurus įvairių mokesčių”, – sakė A. Šileika.
Jis pateikė pavyzdį, kad vien Vakarų laivų gamykla 2015-2020 m. investavo 82,1 mln. eurų – dvigubai daugiau nei jos sutartiniai įsipareigojimai Uos direkcijai.
Tarybai pirmininkavęs susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius pateikė du siūlymus, kaip būtų galima spręsti šią problemą – Ekonomikos ir inovacijų ministerijai turėtų išanalizuoti galimybes laivų remonto ir statybos veiklai nustatyti mažesnę nuosavo kapitalo grąžos normą (ROE) arba pripažinti šią veiklą specialiuoju įpareigojimu, iš valstybės biudžeto kompensuojant patiriamus nuostolius.
Antroji alternatyva iškart sulaukė Finansų ministerijos atstovų įžvalgų, kaip labai probleminis variantas. Todėl galiausiai buvo apsispręsta, kad iki rugsėjo turi būti išanalizuoti abu pasiūlymai, turint omenyje visą jūrinę inžinerinę-pramonę.
Vilniaus ponams neįdomios klaipėdos bėdos.