Patyrę specialistai atsisakė dirbti uoste 

Klaipėdos/Mažosios Lietuvos istorija, Svarbu
Avatar photoMartynas Vainorius
2026-06-07

„Atvira Klaipėda“, remdamasi Lietuvos centriniame valstybės archyve dabar saugomais dokumentais, toliau pasakoja, kas dėjosi Klaipėdos uoste 1924-aisiais.

Baigiantis tų metų birželiui inžinierius Ričardas Vysockis, kuris tuo metu buvo Palangos (Šventosios) žvejų uosto statybos viršininkas, pateikė ranka rašytą raportą susisiekimo ministrui apie situaciją Klaipėdoje.

Martyno Vainoriaus nuotrauka

Inžinierius informavo, kad birželio 20 d. Klaipėdos krašto direktorijoje klausimas apie uosto valdymo perdavimą negalėjo būti svarstomas, nes jos pirmininkas Viktoras Gailius buvo išvykęs į Kauną.

„Pasikalbėjus su ponu Prezidentu pasirodė, kad Krašto Direktorija dabar prisilaiko tos nuomonės gi nepatogu jai oficialiai perduoti uostą centrui, o reikalinga veikti išlėto, nes, išvengus visokių išorinių gandų, nepasidaryti bereikalingų nemalonumų su Ambasadorių konferencija, kur (neįskaitomas žodis – M. V. past.) laiku turi prasidėti galutiniai sprendimai minėto klausimo. Bet Jūsų parėdymą pildant ir pareikalavus galutinio išrišimo šio klausimo, penktadienį birž 22 dieną įvyko Krašto Direktorijos posėdis kuriame nuspręsta, kad nuo šio birž. 23 d. uosto valdymas bus perduotas Aukštajam Įgaliotiniui Klaipėdos krašto, kuris jau pavedė jįjį man. Bet iki šiandien Krašto Direktorija nieko ne padarė, o tarnautojai be atskiro įsakymo josios nieko nedaro“, – birželio 24 d. rašė R. Vysockis.

Kartu jis informavo, kad tuo metu uoste buvo remontuojami pietinis ir šiaurinis molai, šiaurinės pusės Dangės krantinės ties žiotimis, vykdyti gilinimo darbai su žemsėme „Simson“ ties naująja krantine, kad ten būtų 8 metrų gylis. O siurblys „Seegatt“ darbavosi tiek molų galais gilindamas farvaterį.

„Apart to turiu garbės pranešti, kad visi prityrę uosto darbuose Direktorijos tarnautojai ir pačiame uoste atsisako pereiti uostan, kadangi nustatyta jiems Direktorijai alga perviršia nustatytų uostui kategorijų atlyginimą ir nuošimčių čia, taipogi nustatytas žymiai didesnis atlyginimas darbininkams, kaip pas mus. Todėl turiu garbės prašyti neatėdėliojant komandiruoti laikinai uostan kanceliarijos pagalbos darbams valdininką Plentų ir Vandens kelių valdybos poną Čingą, kuris vartoja užganėdinamai vokiečių kalbą, kadangi viską prisieina rašyti ir versti pačiam, kas užlaiko nuo daugiau reikalingų administravimoo ir tekninkinių darbų. Išlaida komandiravimui neš Klaipėdos uostas“, – dėstė R. Vysockis.

Matyt, kadriniai reikalai buvo išspręsti, nes rugpjūčio pabaigoje R. Vysockis jau pasirašė dokumentą, kuriame buvo vardijami atlikti darbai ir tie, kuriuos galima perkelti į 1925-uosius. Buvo konstatuota, kad jau nutiestas kilometro ilgio siaurasis geležinkelis nuo plačiosios atšakos iki šiaurinio molo.

Siaurasis kilometro ilgio geležinkelis, nutiestas akmenims iki šiaurinio molo gabenti. Klaipėdos regioninio valstybės archyvo nuotrauka

Taip pat buvo įkalta „60 štukų dalbų Dangės upėj, kiekviena dalba susideda iš 3 polių“ ir kt.

Iki metų galo turėjo būti sustiprinta pietinio molo galva ir suremontuotos audros apgriautos jo bei šiaurinio molo vietos.

Stichijos apgriautas šiaurinis molas. Klaipėdos regioninio valstybės archyvo nuotrauka

Likusių darbų sąraše buvo ir užduotis paaukštinti Žiemos uosto molo mūrinę galvą, atnaujintos piliavietės pasukamojo tiltelio grindis, iškasant apie 100 000 kub. m grunto farvaterį pagilinti tiek, kad galėtų plaukti iki 6,5 m grimzlės laivai. Farvateris, vedęs Smeltės link, turėjo būti pagilintas iki 6 m, kad būtų užtikrintas laivų kursavimas į „miško medžiagos krovimo vietas“. Buvo numatyta ir atnaujinti medinę Dangės krantinės dangą ties turgaviete, prie Karlo (dabar – Pilies) tiltu.

Iki 1924-ųjų rugpjūčio galo atliktų darbų sąrašas bylojo, kad Klaipėdos uostininkai turėjo reikalų ir Kuršių nerijoje – Juodkrantės prieplaukoje pylė pavasario potvynio išplautą gruntą, Nidoje taisė ledų sugadintą mūrinę pietinio molo sieną ir medinę krantinę, remontavo ir dažė jos švyturį. Darbuotasi ir Ventėje, kur stiprinti 140 m ilgio ledų sugriauti krantai, gilintos Šyšos žiotys, Minija ties Lankupių šliužu, remontuota Smalininkų uosto „vidurinė pakrantė“, įkalti atgal 300 ledų iškeltų polių Vilhelmo kanale.

Medijų rėmimo fondas „Atviros Klaipėdos“ projekto „Savaitgaliai su senąja Klaipėda“ įgyvendinimui 2026 metams skyrė 12 000 Eur paramą

Žymos: | | | | | | | | | | | | | | | | | | |

Komentarai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti apie klaidą

Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Uostas ir jūra

Žaibiškas greitis ir azartas Klaipėdos uosto akvatorijoje (1)

Klaipėdos uosto laivybos kanalas ir vėl virs įspūdinga lenktynių trasa. Jau netrukus Kruizinių laivų terminale ketvirtą kartą vyks F2 vandens ...
2026-06-05
Skaityti daugiau

Uostas ir jūra

Klaipėdos uoste – Jungtinės Karalystės ambasadorės vizitas

Ketvirtadienį Klaipėdos uoste pirmą kartą apsilankė Jungtinės Karalystės ambasadorė Liz Boyles. Ambasadorei ir ją atlydėjusiai delegacijai išsamiai pristatytas Klaipėdos uostas, ...
2026-06-04
Skaityti daugiau

Uostas ir jūra

Vyriausybė palaimino pietinės uosto dalies plėtrą

Vyriausybė pritarė Susisiekimo ministerijos parengtam Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pietinės dalies plėtros įstatymo projektui, kuris atveria kelią vienam didžiausių šalies ...
2026-06-03
Skaityti daugiau



Pin It on Pinterest

Share This