Klaipėdos senamiestyje turėtų atsirasti dar viena lankytina vieta – Daržų gatvėje norima pastatyti meninį akcentą, žymintį kadaise čia stovėjusią Litvakų sinagogą.

Prašymą įamžinti Klaipėdoje veikusią Litvakų sinagogą trečiadienį nagrinėjo Klaipėdos savivaldybės Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisija. Tokį prašymą pateikė uostamiesčio žydų bendruomenė.

Buvusios sinagogos vietoje norima pastatyti meninį akcentą, simbolizuojantį sudegintą toros ritinį. Virginijos Spurytės nuotr.

Prašymas argumentuojamas tuo, jog 2020-uosius Seimas paskelbė Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais.

„Visi žinome, kokią svarbą ir reikšmę turi žydų kultūra. Manau, jog kiekvienos bendruomenės reikalas yra tinkamai tokią kultūrą įamžinti“, – teigė komisijos pirmininkas Klaipėdos vicemeras Arvydas Cesiulis.

Pabrėžta, jog Klaipėdoje nėra daug vietų, žyminčių žydų istorinį ir kultūrinį palikimą. Komisijos nariai prisiminė tik vieną tokią vietą – ant Grįžgatvio gatvėje esančio pastato pakabintą atminimo lentą, kad jame veikė pirmoji gimnazija.

Klaipėdos žydų bendruomenė prašė leidimo Daržų gatvėje, prie dabar veikiančio „Euterpės“ viešbučio pastatyti meninį akcentą, simbolizuojantį 1939 metais nacių sudegintą toros ritinį. Ši vieta pasirinkta todėl, kad čia veikė Litvakų sinagoga.

„Planuose yra ne tik atminimo ženklas, bet ir teritorijos sutvarkymas. Įrengus tokį ženklą, ši vieta savaime tampa lankytina. Reikia tik įdirbio, bendradarbiavimo su Turizmo informacijos centru, ir galima organizuoti ekskursijas – aplankyti visas įamžintas išnykusių maldos namų vietas. Ši vieta Daržų gatvėje būtų tokio maršruto startas“, – aiškino Klaipėdos žydų bendruomenės atstovai.

Atminimo ženklo atsiradimo iniciatoriai yra nusiteikę savo lėšomis skelbti konkursą, kurio dalyviai sukurtų geriausią maketą, kaip turi atrodyti atminimo ženklas. Preliminari idėja – sudegintas toros ritinys – yra, tačiau ją esą dar galima tobulinti.

Komisijos narys, istorikas Vasilijus Safronovas teigė, jog Klaipėdoje yra išlikusios visos vietos, kur stovėjo sinagogos. Dvi iš jų yra visiškai neužstatytos, o viena – pusiau užstatyta.

„Ta vieta, kurioje stovėjusią sinagogą norima įamžinti, dabar yra ant dviejų sklypų ribos – Daržų g. 7 ir Daržų g. 9A“, – patikslino istorikas.

Todėl komisijoje sutarta, jog pirmiausia reikia išsiaiškinti, kas valdo šiuos sklypus ir gauti jų sutikimą įamžinti buvusios sinagogos vietą.

Komisijos narė, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus Istorijos skyriaus vedėja Zita Genienė sveikino idėją įamžinti buvusios sinagogos vietą, nes anot jos, Klaipėdoje žydų paveldo akcentų yra labai mažai.

Komisijos narė, Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Eglė Deltuvaitė aiškino tolimesnes procedūras, jog sprendimą leisti įamžinti sinagogos vietą turi suteikti miesto Taryba, pačiam atminimo ženklui turi pritarti Įvaizdžio komisija.

„Jei atsitiktų taip, kad sklypų valdytojai neleistų nieko statyti, savivaldybė savo lėšomis galės padaryti ir ant esančio pastato pakabinti tipinę atminimo lentelę“, – teigė E. Deltuvaitė.

Tačiau panašu, jog Klaipėdos žydų bendruomenė yra nusiteikusi ryžtingai, nes pabrėžė, kad jos tikslas yra ir atminimo ženklas (meninis akcentas), ir atminimo lentelė, ir visos erdvės sutvarkymas.

Beje, komisijos nariai buvo informuoti, jog spalį Klaipėdoje bus minimos Litvakų dienos, tad atsargiai užsiminta, ar galima tikėtis, jog iki šios datos paminklas gali atsirasti.

„Mes nežinome, kas bus po savaitės, o jūs jau norite žinoti, kas bus spalį. Kai kurios valstybės dėl koronaviruso vėl užveria savo sienas, mūsų valstybės vadovai taip pat jau kalba apie naujus ribojimus. Tačiau aišku, kad iki spalio tikrai sudėtinga viską suderinti, kad paminklą būtų galima pastatyti“, – tvirtino A. Cesiulis.

Tuomet išsakyta viltis, jog toks atminimo ženklas galėtų atsirasti kitais metais per miesto gimtadienį.