P0

Miestas, Svarbu

Dėl A. Smetonos įamžinimo uostamiestyje – naujas prašymas (7)

Virginija Spurytė

Virginija Spurytė
2020-07-10


Prezidento Antano Smetonos atminimą Klaipėdoje norintys įamžinti entuziastai nenuleido rankų, kai vieną kartą išgirdo neigiamą atsakymą. Dabar jie pateikė dar konkretesnį pasiūlymą.

Antanas Smetona šventėje, kurios metu Klaipėdoje dislokuotam Septintajam pėstininkų Žemaičių kunigaikščio Butegeidžio pulkui įteikiama vėliava (dabar – Klaipėdos universiteto miestelio teritorija). Lietuvos centrinio valstybės archyvo nuotr.
Siūlo statyti biustą

Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyrius Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisijai pateikė prašymą leisti statyti biustą pirmajam LR Prezidentui, Lietuvos nepriklausomybės akto signatarui ir Aukštajam LR Vyriausybės įgaliotiniui Klaipėdos krašte A. Smetonai. Tačiau ir šįkart komisija tokio pasiūlymo nesutiko išskėstomis rankomis.

Pirmą kartą ši komisija prašymą įamžinti A. Smetonos atminimą atmetė, nes nusprendė, kad yra per mažai jo sąsajų su Klaipėda, nors niekas ir neneigia, jog tai – labai iškili, reikšminga ir gerbtina asmenybė.

„Mes esame atkaklūs, todėl vėl prašome leisti įamžinti A. Smetoną. Sakyti, kad jis nieko čia nenuveikė, tai nežinau. Lietuvininkai buvo suvokietėję ir jie nelabai džiaugėsi Klaipėdos krašto prijungimu prie didžiosios Lietuvos. Būtent A. Smetona surado būdą, kaip visus nuraminti, jis veikė tikrai puikiai. Tai yra didelė asmenybė ir jo atminimą tikrai reikėtų įamžinti“, – šią savaitę komisijos posėdyje kalbėjo Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyriaus pirmininkas Petras Šmitas.

Jis teigė, jog geriausias būdas įamžinti A. Smetonos atminimą yra pastatyti nedidelį jo biustą, o geriausia vieta – skverelis prie Herkaus Manto ir S. Daukanto gatvių. Biustą iniciatoriai ketina pastatyti rėmėjų lėšomis, o skverą, jų nuomone, turėtų sutvarkyti savivaldybė.

„Pritarkite, po šimts kalakutų, o savo nuomones įvairias galima turėti. Mano mamos tėvas turėjo 120 hektarų žemės, o A. Smetona 40 hektarų nurėžė, nes buvo pažadėjęs savanoriams. Mano tėvas dėl to per vieną naktį žilas tapo, bet mama niekada nepyko, nesakė, kad A. Smetona šioks ar anoks, ji suprato, kad taip reikėjo“, – ir savo asmenine patirtimi dalijosi P. Šmitas.

Nuomonę pakeitė

Komisijos narys Andrius Petraitis pritarė, jog Klaipėdoje reikia įamžinti A. Smetonos atminimą, o ir siūlomas būdas yra tinkamas.

„Siūlyčiau nežiūrėti per reikšmingumo Klaipėdai prizmę, o žiūrėti per nacionalinio reikšmingumo prizmę. Juk tai yra viena ryškiausių tarpukario asmenybių. Turime J. Janonio, S. Nėries gatves, o neturime tinkamo įamžinimo tokiai asmenybei. Man net klausimas nekyla, jog reikia įamžinti A. Smetoną. Dabar ta vieta, kurioje siūloma pastatyti biustą, yra apleista, ji nėra perpildyta skulptūromis ar paminklais, tad būtų simboliška, jei kas nors atsirastų. Tad ir A. Smetonos asmenybė yra verta įamžinimo, taip sutvarkysime istorinę neteisybę, ir skverelis prašosi sutvarkymo“, – kalbėjo A. Petraitis.

Komisijos narys, Klaipėdos universiteto profesorius Albinas Drukteinis teigė, jog šįkart jį beveik įtikino pateikta informacija.

„Mano nuomone, dabar užsipildo ta trūkstama dalis, kuri kėlė abejonių praėjusį kartą. Ko gero, gali būti, jog ir kitaip būtų buvę, jei tuo Vyriausybės įgaliotiniu Klaipėdos krašte nebūtų A. Smetona. Dabar mano nuomonė keičiasi ir aš esu linkęs pritarti A. Smetonos įamžinimui. Gal jis ir nėra tiek daug nusipelnęs vien tik Klaipėdos kraštui, bet kiti, kuriuos įamžino ar įamžins, gal nebus tiek nusipelnę visos Lietuvos mastu“, – savo nuomonę reiškė A. Drukteinis.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus Istorijos skyriaus vedėja, komisijos narė Zita Genienė pritarė, jog A. Smetona yra vertas atminties ženklo, bet tai esą reiškia, kad jo formos gali būti įvairios.

„O šis naujas kreipimasis yra būtent dėl paminklo. Man kelia abejonių noras įamžinti būtent tokiu būdu. Minėsime Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmetį 2023 metais. Ir manau, kad gali atsirasti įvairių iniciatyvų iš įvairių organizacijų, kad ir kitiems nusipelniusiems žmonėms reikia paminklų. Ar nebus taip, kad 2023 metais prikalsime daug kuoliukų. Manau, jog reikia platesnės diskusijos. A. Smetona galėtų būti įamžintas, bet reikia susitarti, kokia forma. Čia nėra toks dalykas, kad vienas du ir išsprendi“, – kalbėjo Z. Genienė.

Svarstys plačiau

Komisijos narys, Klaipėdos universiteto istorikas dr. Vasilijus Safronovas atkreipė dėmesį, jog komisija net neturi galių svarstyti prašymą dėl biusto pastatymo. Ji esą tik gali pritarti ar ne atminimo įamžinimui ir suderinti jo tekstą.

„Niekas neginčija A. Smetonos nuopelnų Lietuvai ir Klaipėdai. Komisija gali svarstyti, kai pateiktas motyvuotas prašymas. Aną kartą sukritikavau abu motyvus, nes jie buvo klaidingi. Koks motyvas yra esminis, kodėl A. Smetoną norime įamžinti? Ar tai, kad A. Smetona buvo prezidentas? Bet tada reikia įamžinti ir K. Grinių, ir A. Stulginskį. Ar tai, kad A. Smetona buvo universalus veikėjas, o gal kad aukštasis įgaliotinis Klaipėdos krašte? Kaip ir dėl visų politikų, tai ir dėl A. Smetonos visada bus skirtingos žmonių nuomonės. Todėl reikia labai tiksliai žinoti ir išaiškinti, kodėl A. Smetoną norima įamžinti“ – aiškino V. Safronovas.

Komisijos pirmininkas, Klaipėdos vicemeras Arvydas Cesiulis prisipažino, jog net pasimetė.

„Nežinau, kokia mano nuomonė turėtų būti. Mums reikia tokio sprendimo, kuris nesupriešintų“, – teigė A. Cesiulis.

Todėl jis pasiūlė šiuo klausimu dėl A. Smetonos įamžinimo dar padiskutuoti Klaipėdos mero sudarytoje darbo grupėje, skirtoje pasirengti Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmečiui.

„Vėl temsite gumą. Jūs ir sakykite, kad A. Smetona nėra vertas šio paminklo, jis Klaipėdai netinka. Ką mes daugiau jums pateiksime?“ – pyktelėjo P. Šmitas.

Komisijos nariai jam vieningai aiškino, jog A. Smetona tikrai yra vertas įamžinimo, tačiau siūloma šį klausimą pasvarstyti ir 1923 metų kontekste, kad vienu metu mieste neatsirastų 5-6 paminklų iškilioms asmenybėms.

„Padarysime išplėstinį darbo grupės posėdį ir pasikalbėsime be pykčių“, – reziumavo A. Cesiulis.


2020-07-10

7 komentarai “Dėl A. Smetonos įamžinimo uostamiestyje – naujas prašymas”

  1. Kokiu tikslu įamžinti A. Smetoną? Manau tik tokiu. Autoritarinis šalies valdymas yra geris.

  2. Dar sugalvokite kokią vietą Merkiui, kuriam Smetona pavedė pasirašyti leidimą įžengti Red army ir pakeisti LT valdžią, arba kariuomenės vadui Raštikiui, kuris įsakė nesipriešinti sovietams. Žodžiu, gal užmirškime Lietuvos istorijai gėdingas asmenybes.

  3. Kažkaip didelė dalis įamžintų asmenybių Klaipėdoje likusios dar iš Sovietmečio.
    Turbūt turėtume klausti, kodėl kai kurie asmenys NEBUVO įamžinti tuo laikotarpiu ir dabar atitaisyti klaidas? Istorikai sudarytų tokių asmenybių sąrašą, juos “sureitinguotų” ir spręstume ką gerbti? M. Jankų, A. Smetoną, H. Šojų ar kitus.
    Ir neturime siaurai žiūrėti: lankėsi Klaipėdoje, gyveno Klaipėdoje. ŽIūrėkime į visą regioną – Palanga, Šilutė, Pagėgiai.
    Gal kažkas labai prisedėjo prie šio krašto gyvendamas Vilniuje, Tilžėje, Rygoje ar Stokholme?

  4. Man taip pat pono Šmito sumanymas panašus į asmeninį . O kur daugumos miestelėnų nuomonė ? Na jau ne .

  5. Šmitas visai nupušo. Lietuvos istorikai dar po šiai dienai “nedrąsiai aiškinasi” vertindami A. Smetonos nedviprasmišką asmenybės fenomeną svarbiausiu valstybei momentu, o Šmitas jau paminklo nori. Nepainiokime vietos / skverelio sutvarkymo fakto, būtinumo ir naujų monumentų istorinėms asmenybėms. Ypač Klaipėdos kraštui ir nedviprasmiškam Klaipėdos krašto “prijungimo” fakto vertinimui. Ypač kai negerbiame to palikimo kuris išlikęs ir verktinai prašosi dėmesio – Balandžių paštas, karališkasis Paštas, Piliavietė, Atgimimo aikštė, Danės pakrantės su buvusiu teismo rūmais, Biržos rūmais, Klasco naikinamu Vitės kvartalu ir t.t.. Apie istorinį šio krašto laivelį – kurėną ir begalę kitų šio krašto, jūrinio miesto identiteto elementų jau nekalbu – jiems iki šiol neatsirado mieste vietos. Klaipėdoje/Memel lankėsi daug istorinių asmenybių ir net kurį laiką gyveno, tai kodėl dabar miestiečiai turi pagerbti būtent šią? O ką gero ši persona savo apsilankymu nuveikė miestui? Adolfas Hitleris taip pat lankėsi. Tokia iniciatyva labiau panaši į miesto istorijos “perrašymą” ir asmeninį P.Šmito suinteresuotą išmyslą nei pagarbą miesto istorijai. Visais šiais klausimais “menotyrininkas ir krašto puoselėtojas” tyli, tik “mažosios plastikos” temas stumia. Jei Palanga sugalvotų Smetoną įsiamžimti ir duoti įžadus gerbti, tai tada gal ir patylėčiau. Tad gal Petrai geriau nubėk į Palangą pas Vaitkų su savo klejonėm, o jei ir ten suabejos tai dumk pas Karbauskį – Seimo ukazu tikrai prastums įstatymą – visiems miestams privalomai ir galėsi su Sakalausku štampuoti. Ir ar ne tokia ta tikroji “žymių žmonių pagarbos” įdėja ?

  6. Valio, šis ponas labai nusipelnęs Klaipėdos kraštui, tad geriausias paminklas jam, Dimitravo konclagerio atkurimas valstybės priesams.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt