Ir Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, kad buvęs „Grigeo Klaipėda” Gamybos padalinio vadovas Jonas Garalis iš darbo buvo atleistas neteisėtai.

Tai buvo pripažinusi ir Darbo ginčų komisija, ir Klaipėdos rajono apylinkės teismas.

Jau pirmos instancijos teisas Jonui Garaliui buvo priteisęs daugiau kaip 53 tūkst. eurų už priverstinės pravaikštos laiką neatskaičius mokesčių, po 266 Eur neatskaičius mokesčių už kiekvieną darbo dieną iki teismo sprendimo įvykdymo datos, bet ne ilgiau kaip už metus bei keturių vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją – 22 272,72 Eur (neatskaičius mokesčių). Buvo priteista ir 3 650 Eur bylinėjimosi išlaidų. Martyno Vainoriaus nuotr.

Apie galimą pernai gegužę atleistų J. Garalio ir buvusio įmonės vadovo Vido Beržonskio padarytą žalą ir prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl turto iššvaistymo „Verslo žinios” pranešė dar pernai rugpjūtį.

Vėliau „Grigeo“ prezidentas ir pagrindinis įmonių grupės akcininkas Gintautas Pangonis „Verslo žinioms” aiškino, kad milijoninė vagystė, susijusi su krakmolo žaliavos pirkimu per buvusių „Grigeo Klaipėdos“ ir bendrovės „Algol chemicals“ vadovų ir su jais susijusių asmenų įsteigtas įmones, esą truko devynerius metus, nuo 2011-ųjų iki 2019 m. pavasario. Anksčiau dažus ir krakmolą iš „Algol chemicals“ Klaipėdos kartono įmonė pirkdavo tiesiogiai, o įsteigus UAB „Chem­trade LT“ žaliavos buvo perkamos per šią bendrovę ir jos antrinę įmonę „Sago Industries LTD“.

„Buvo perkamas pigesnis produktas, klastojami dokumentai, perklijuojama etiketė ir taip produktas paverčiamas brangesniu. Skirtumas „nusėsdavo“ lengvatinių mokesčių zonoje registruotoje įmonėje. Klausiate, kodėl mes taip ilgai to nepastebėjome? Todėl, kad buvo sukurta tam tikra sistema – pradedant nuo gamybos direktoriaus, baigiant generaliniu. Aišku, kilo įtarimas, kodėl naudojamas būtent tokios rūšies krakmolas ar būtent tokie dažai, bet buvo aiškinama, kad mūsų įrangai reikia būtent tokios žaliavos“, – tada „Verslo žinioms” teigė G. Pangonis.

Anot jo, pakeitus abiejų įmonių vadovus ir atnaujinus žaliavų pirkimo sutartį, „Algol chemicals“ produkcijos kaina „Grigeo“ gamyklai sumažėjo trečdaliu.

Visgi prokuratūra atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, jos poziciją palaikė ir „Grigeo Klaipėda“ skundus nagrinėję teismai.

J. Garalis, bendrovės gamybos padaliniui vadovavęs nuo 2011 m. gegužės, buvo atleistas iš pareigų dėl esą padarytų nusižengimų, o V. Beržonskis pareigas, kurias ėjo nuo 2013 m. birželio, apleido šalių susitarimu – be kaltės.

J. Garaliui kreipusis į Darbo ginčų komisiją, ši palaikė jo pusę. Tada jau „Grigeo Klaipėda“ kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus. Bylą išnagrinėjęs teisėjas Vytautas Pliuskevičius buvo paskelbęs, jog įmonės skundas atmetamas.

Klaipėdos apygardos teisme apeliacinį įmonės skundą nagrinėjo kolegija, kurią sudarė teisėjai Albina Pupeikienė, Alvydas Žerlauskas ir Almantas Padvelskis. Jie paliko pirmos instancijos sprendimą nepakeistą.

Kolegija konstatavo, jog daro tokią pačią išvadą, kaip ir pirmos instancijos teismas, kad vienas pats J. Garalis negalėjo priimti sprendimo pereiti prie gamybos iš konkretaus krakmolo, nes tokių įgaliojimų jis neturėjo ir tai nebuvo numatyta jo pareiginiuose nuostatuose. Pabrėžta, kad konkrečios receptūros sudarymas priklausė nuo įmonės generalinio direktoriaus arba valdybos sprendimų. Be to, J. Garalis neturėjo nei pareigos, nei teisės parinkti krakmolo tiekėją, taip pat sudaryti sutartis dėl jo tiekimo arba tikrinti gautos produkcijos kokybę.

Šis teismas papildomai J. Garaliui priteisė 1 765,4 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl apeliacinio skundo.

Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamas ir beveik pusantro milijono eurų dydžio „Grigeo Klaipėda” ieškinys buvusiems darbuotojams ir dviem bendrovėms. Ši byla buvo sustabdyta tol, kol bus priimtas sprendimas J. Garalio darbo ginčo byloje.