P0

Svarbu, Verslas

„Riversaido“ projektui Klaipėdoje – antras šansas? (15)

Virginija Spurytė

Virginija Spurytė
2020-07-27


Norėdama pritraukti investuotojus, kurie išvystytų teritoriją už Jono kalnelio, Klaipėdos savivaldybė yra linkusi atsisakyti anksčiau sutartų įsipareigojimų miestui. Vienas jų – teritorijos vystytojai buvo įsipareigoję savo lėšomis nutiesti Bastionų gatvę.

Investuotoji vėl ėmė domėtis teritorijos prie Dangės upės ir Jono kalnelio išvystymu. Martyno Vainoriaus nuotr.

Toks sprendinys numatytas 2009 metais patvirtintame teritorijos tarp Gluosnių gatvės, Gluosnių skersgatvio, Dangės upės ir bastionų komplekso (Jono kalnelio) detaliajame plane.

Remiantis šiuo planu, Norvegijos investicinės bankininkystės grupė „Verdispar“ minėtoje teritorijoje planavo statyti gyvenamuosius namus ir komercinės paskirties objektus. Tačiau prasidėjusi ekonominė krizė visus planus sujaukė ir projektas įstrigo iki šių dienų.

„Visi tie įsipareigojimai miestui buvo patvirtinti tuomet, kai buvo labai didelis ekonomikos pakilimas. Tai yra tikrai grandioziniai įsipareigojimai. Tarkime, dabar Bastionų gatvės statyba realiai kainuotų tiek, kiek vertas visas tas sklypas. Situacija pasikeitė – investuotojus dabar bandome pritraukti, skatiname, todėl ir svarstome apie įsipareigojimų švelninimą. Suprantame, kad teritorija ilgai stovi nevystoma, todėl ir įsipareigojimus reikia peržiūrėti pagal šių dienų realijas“, – aiškino Klaipėdos savivaldybės Teisės skyriaus vedėjas Andrius Kačalinas.

Teritoriją už Jono kalnelio vis dar valdo „Verdispar“ – dalį jos ji nuomojasi iš valstybės, o dalis sklypo priklauso nuosavybės teise. Anot A. Kačalino, „Verdispar“ sklypą nori parduoti, tačiau potencialūs pirkėjai, prieš įsigydami teritoriją, Klaipėdos savivaldybės ir teiravosi, kokios galimybės sumažinti detaliajame plane numatytus įsipareigojimus miestui.

„Tam, kad ta teritorija nestovėtų tokia, kokia yra dabar, o būtų vystoma, Klaipėdos savivaldybė yra pasirengusi sumažinti įsipareigojimus. Tikėtina, kad tuomet pardavimas įvyks, naujasis pirkėjas pradės vystyti šią teritoriją. Preliminariai matome, jog norint pakoreguoti įsipareigojimus miestui, reikia keisti arba detalųjį planą, arba rengti kitą teritorijų planavimo dokumentą. Jei tie įsipareigojimai būtų numatyti sutartyje, juos būtų galima lengviau pakoreguoti. Dabar jie yra detaliojo plano sprendiniai – juos reikia arba vykdyti, arba keisti. Bandysime ieškoti variantų, kaip pakoreguoti tuos detaliojo plano sprendinius“, – tvirtino A. Kačalinas.

Klaipėdos savivaldybė jau yra pradėjusi procedūras dėl Bastionų gatvės statybos, nes ši gatvė sietina su nauju tiltu per Dangę. Tačiau tilto bent kol kas atsisakyta, tad ir gatvės likimas neaiškus, nors jai nutiesti trukdę pastatai buvo paimti visuomenės poreikiams.

Norvegijos investicinės bankininkystės grupės „Verdispar“ planai už Jono kalnelio pastatyti gyvenamąjį-komercinį kvartalą „Riversaidas“ buvo paviešinti dar 2007 metais.

Prie Dangės upės buvo planuoti triaukščiai pastatai su šlaitiniais stogais, toliau nuo upės, Gluosnių gatvės link – 5-9 aukštų daugiabučiai namai, o Jono kalnelio link – du triaukščiai komercinės paskirties pastatai. Planuota, jog šiuose dviejuose pastatuose bus biurai, sporto centras, kavinės parduotuvės, o namų palei Dangės upės pirmuose aukštuose taip pat buvo numatyti restoranai ir krautuvėlės.

„Riversaidas“ planuotas 5,4 hektaro dydžio teritorijoje, buvo numatyta, kad jame iškils apie 50 tūkst. kvadratinių metrų ploto gyvenamosios ir apie 10 tūkst. kvadratinių metrų ploto komercinės paskirties statinių.

2007 metais teigta, jog statybos turi prasidėti kitąmet ir tęstis iki 2012-ųjų. Į šią teritoriją ketinta investuoti 210 mln. litų (apie 61 mln. eurų). Tačiau visus šiuos planus sužlugdė prasidėjusi ekonomine krizė, nes bankai nebesuteikė paskolų, mat investuotojai nebesugebėjo pritraukti bankų reikalaujamo butų rezervacijos skaičiaus.


2020-07-27

15 komentarai “„Riversaido“ projektui Klaipėdoje – antras šansas?”

  1. Baisiai teisingai pastebeta. Kodel suprojektavo tarsu uosta? Juk galeto suprojektuoti netarsu uosta . Dar geriau galejo suprojektuoti pliaza nuo Drevernos iki Palangos. Bet ne. Kodel? Sodinti Grubliauska uz tai. Ir uz ekonomine krize kuri nupute norvegus

  2. Baisiai teisingai pastebeta. Kodel suprojektavo tarsu uosta? Juk galeto suprojektuoti netarsu uosta . Dar geriau galejo suprojektuoti pliaza nuo Drevernos iki Palangos. Bet ne. Kodel? Sodinti Grubliauska uz tai. Ir uz ekonomine krize kuri nupute norvegus

  3. Baisiai teisingai pastebeta. Kodel suprojektavo tarsu uosta? Juk galeto suprojektuoti netarsu uosta . Dar geriau galejo suprojektuoti pliaza nuo Drevernos iki Palangos. Bet ne. Kodel? Teisti grubliauska uz tai. ir uz ekonomine krize kuri nupute norvegus

  4. ar tikrai tikite, kad urbanistikos skyriaus formuotojai yra nepriklausomi nuo politikų? Ar savivaldybėje reorganizacija tam ir buvo padaryta, kad paskirti nelojalius valdžiai urbanistikos formuotojus ?

  5. ir neapsikentus mieste vykstančios betvarkės, jau 2006 metais buvo perspėjama – ” Klaidos ar delsimas dabar turės sunkiai įvertinamų pasėkmių ateityje. Tik nuo gerai apgalvotų veiksmų priklausys, kokiame mieste gyvensime mes, mūsų vaikai ir anūkai…” Ar kas per tą laiką pasikeitė? Taip, optimistinės miesto gyventojų tuštėjimo prognozės nepasitvirtino, o bardakas tapo dar didesnis. O tai reiškia, kad vienai statistinei miesto galvai miesto, miesto infrastruktūros ir viso jo gėrio išlaikymas tapo jau 25% didesnis. Svaikite ir toliau.
    prisiminti galite: https://klaipeda.diena.lt/naujienos/verslas/ekonomika/auksine-danes-kilpa-593620

  6. tikrai nebe antras ir jau minimum gal 4-5 :). Absoliuti savivaldybės DISTROFIJA tokioje vietoje nesugebėti pritraukti investicijų IR 30 metų laikyti dykrą miesto centre, šalia upės ir tiek milijonų sukišus į Jonkalnį.

  7. nupušėliai toj mūsų savivaldybėje. 15metų! svarsto. Jei tiksliau tai kai Trinkūnas prakalė tą grūdų malūną bus gal jau visi 30 ir neapsikentęs, gautus pinigus išnešė, investavo į Druskininkus. Tuo tarpu savivaldybė, pradžioje investitorių reikalavo Bastijonų gatvės ir tilto!!! Galiausiai Tiltą už miesto biudžeto pinigus susiprojektavo už 1mln ir nukišo projektą į stalčių, persigalvojo, nebereikia. Po to reikalavo – pastatyk, investitoriau, mums dykai gatvę. Dabar jie svarsto, gal atsisakyti? Kažin kiek dešimtmečių svarstys? Tuoj teks investitoriams primokėti , kad tik kas ateitų į miestą investuoti. Tik, jei atsiskaitai tiesiogiai ir tinkamai kam reikia, norai ir prievolės išnyksta. O jei ne, tai bet kuris investitorius tas išlaidas įkiša į kvadratinio metro kaina ir visada susigražina prikišdamas tų, įperkamų varganų kvadratų , kad medžiui vietos nebelieka. O ką jam daryti, reikia dengti išlaidas ir paimtus kreditus? Po to visi klykią, kodėl stikloidas, kodėl toks didelis, kur medžiai, vaikų žaidimų zonos, trūkstamas parkavimas ir kitoks nesulaukiamas minimalus socialinis gėris? Kasmet per tuos barnius miestas praranda milijonus net valstybės biudžeto skirtas lėšas. Ir galiausiai mes, pirkdami tą kvadratinį metrą, imame kreditus ir taip gausiai šeriame bankus. Vadinasi čia mes finansuojame tas gatves, tiltus, inžinerinius tinklus kuriuos savivaldybė po to nusiperka už 1 EUR . Miesto centre apleistų gamyklų teritorijų begalė, čia jau senai galėjo gyventi žmonės, bet 50 000 jau pabėgo į užmiestį. Dabar valdžia kovoja ir filosofuoja apie transporto kamščius, taršos stoteles, ekranus, tramvajų milijonines studijas ir kiša dešimtis milijonų į viadukus. Ir visa tai savo strategijose vadina miesto proveržiu ir investicijų į miestą skatinimu, draugiškiausiu miesto bendruomene ir kuria už tūkstančius apie tai įdiotiškus piarinius filmukus. Jokios aiškios tvarkos kur, kiek ir kam kokių kliedesių ir norų ta savivaldybė prigalvos niekas nežino. Tai vadinasi – savivaldybė labai rūpinasi savo valdomu miestu ir miestiečiais.

    • Kaip ne diena, taip naujiena. Klaiku kas ten darosi. Kur pajudini, ten bėdos. Mokesčių mokėtojų pinigais tiesiog taškomasi. Miestas griūva ant akių. Apleisti pastatai kiekvienoj gatvėj. O jie b….. t vis svarsto.

    • Tikrai. Taip atsitinka tada, kai prie lovio prasibrauna nagli ir riboto intelekto.

    • kol toks gvėra grubliauskis intrigomis valdys miestą prisisodinęs strateguoti klapčiukų barbšių, kaveckių, budinų, neniškių, strategų zulcų, investicijų valdytojų jurkevičienių – miestas risis į taršos bedugnę ir nepadės jokie viadukai ir žiedinės sankryžos. Apie investitorius, kurių senai ir taip nėra, pamirškite. Tuojau baigsis ir EU biudžeto – valdiškos injekcijos.

    • Kvepia galimai korupciniais susitarimais. Kiti detaliųjų planų organiztoriai (investitoriai) kažkodėl tai turi investuoti ir niekam nerūpi kaip jiems naštą palengvinti. Jei neturi pinigų, tai tegu nutraukia nuomos sutartį ir perduoda kitam investuotojui, kaip ir buvo visąlaik siūloma kitiems investuotojams. Gerai bent, kad pasikeitė urbanistikos skyriaus politikos formuotojai, gal po truputį viskas bus į gerą ir iš miesto išvaryti gyventojai galės sugrįžti.

    • anonimui besidžiaugiančiam urbanistinės politikos skyriaus formuotojais. Džiaugiatės uosto bendruoju planu? taršaus uosto plėtra, be jokių urbanistinių konkursų organizuojamų naujų teritorijų infrastruktūros projektavimu, kad mieste nebeliko net miesto vyriausio architekto? Politika formuoja ne skyrius ar jo vedėja, o miesto politikai. Deja.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt